- Apie pusiasal?, kuriame ?sik?rusios Ispanija ir Portugalija, ?r.
Pir?n? pusiasalis
.
Pir?n? kalnai (
NASA
nuotrauka).
Auk??iausias Pir?n? kalnas ? Pico Aneto (Ispanija).
Pir?nai
(
isp.
Pirineos
;
pranc.
Pyrenees
;
arag.
Pirineus
;
kat.
Pirineus
;
oks.
Pireneus
;
bask.
Pirinioak
;
bask.
Aunamendiak
) ? kaln? sistema
Ispanijoje
,
Pranc?zijoje
ir
Andoroje
, skirianti Pir?n? pusiasal? nuo Vidurio
Europos
.
Pir?n? kalnai t?siasi 450 km tarp
Biskajos ?lankos
ir
Vidur?emio j?ros
. Did?iausias kaln? sistemos plotis ? 110 km, did?iausias auk?tis ? 3404 m (
Aneto kalnas
).
Pir?nai skirstomi ? Vakar? Pir?nus (? rytus nuo
Atlanto vandenyno
, iki Somporto per?jos), Centrinius Pir?nus (tarp Somporto per?jos ir Karlito masyvo) ir Ryt? Pir?nus (? rytus nuo Karlito). Pir?n? kalnai susidar?
alpin?s kalnodaros
metu.
Auk??iausi yra Centriniai Pir?nai. Jie susidar? i?
granito
,
gneiso
,
skal?no
,
smiltainio
.
Reljefas
alpi?kas, yra
ledyn?
(bendras plotas ~ 40 km²). Vakar? Pir?nai yra vidutinio auk??io, daugiausia i?
klinties
; yra ir
kristalini? uolien?
. Ryt? Pir?nai yra kiek auk?tesni negu Vakar?, suskaidyti tarpukalni? duburi?, susidar? i? kristalini? uolien?,
smiltainio
,
klinties
.
Pir?n? kalnuose randama
gele?ies r?dos
, rusv?j? angli?,
boksit?
,
mangano r?dos
,
marmuro
,
granito
, kar?t?j? versmi?.
Pir?nuose daug
e?er?
. Yra
karstini? urv?
(pvz.,
Pjer Sen Martenas
, 1171 m gylio).
Iki 1800?2100 m auk??io vyrauja mi?k? land?aftai. ?lait? ?emutin?je dalyje da?niausi pla?ialapi? mi?kai, auk??iau ?
bukynai
,
eglynai
,
maumedynai
.
Pir?nuose ?kurti nacionaliniai parkai: Aiges Torto, Ordesos (
Ispanija
); Neuvielio rezervatas (
Pranc?zija
).