Hany? P?ny?n
(???音; t. y. ?han kalbos pinin“), paprastai trumpinamas tiesiog
Pinyin
(liet. Pin-inas, arba Pinjinas) ? bendrin?s
kin?
(mandarin?) kalbos romanizacijos, t. y.
transkripcijos
lotyni?kais ra?menimis, b?das. Pinyin buvo patvirtintas
1958
m., o
1979
m. imtas naudoti
Kinijos Liaudies Respublikos
vyriausyb?s. V?liau Pinyin patvirtintas kaip tinkamiausia ?iuolaikin?s kin? kalbos transkripcijos sistema
Singap?re
, daugumoje tarptautini? institucij?.
Kinijos mokyklose Pinyin naudojamas mokyti bendrin?s kin? kalbos tarimo. Daugeliui kin? ?is tarimas n?ra gimtasis, tod?l jie turi jo specialiai mokytis.
Pinyinui vartojamas lotyni?kasis alfabetas. Kai kurie garsai tariami pana?iai kaip lietuvi?kai, ta?iau yra nema?ai skirtum?. Paprastai atskirai ai?kinamas
iniciali?
ir
finali?
tarimas: inicial?s ? skiemens pirmieji priebalsiai, final?s ? antra skiemens pus?, t. y. mediali? (pusbalsi?, einan?i? prie? bals?), pagrindinio balsio ir paskutinio priebalsio arba balsio kombinacijos.
?emiau pateikiamas apytikslis tarimas.
| Pinyin
|
TFA
|
Tarimas
|
| b
|
[p]
|
Neaspiruotas
p
|
| p
|
[p?]
|
Aspiruotas
p
|
| m
|
[m]
|
Kaip lietuvi?kai
|
| f
|
[f]
|
Kaip lietuvi?kai
|
| d
|
[t]
|
Neaspiruotas
t
|
| t
|
[t?]
|
Aspiruotas
t
|
| n
|
[n]
|
Kaip lietuvi?kai
|
| l
|
[l]
|
Kaip lietuvi?kai
|
| g
|
[k]
|
Neaspiruotas
k
|
| k
|
[k?]
|
Aspiruotas
k
|
| h
|
[x]
|
Kaip lietuvi?kas (kietas)
ch
|
| j
|
[t?]
|
Pana?iai ? samplaikas
dz
,
tz
, tariamas labai mink?tai. Neaspiruotas
|
| q
|
[t??]
|
?J“ aspiruotas variantas. Taip pat labai mink?tas. Pana?us ?
c
ar
?
|
| x
|
[?]
|
Labai mink?tas
s
, lietuvi? kalboje artimas variantas ? ?s“ prie? ?i“
|
| zh
|
[t?]
|
Pana?iai ? lietuvi?k?
d?
. Neaspiruotas. Kietas.
|
| ch
|
[t??]
|
Pana?iai ? lietuvi?k?
?
. Aspiruotas. Kietas.
|
| sh
|
[?]
|
Kaip lietuvi?kas
?
. Kietas.
|
| r
|
[?] arba [?]
|
Pana?us ? lietuvi?k?
?
, tik lie?uvis labiau u?riestas atgal (primena ?r“)
|
| z
|
[ts]
|
Pana?iai ? lietuvi?k?
dz
. Kietas. Neaspiruotas.
|
| c
|
[ts?]
|
Pana?iai ? lietuvi?k?
c
. Kietas. Aspiruotas.
|
| s
|
[s]
|
Kietas
s
.
|
| w
|
[w], [u]
|
Pana?iai ? lietuvi?k?
u
arba angli?k?
w
.
|
| y
|
[j],
i
|
Pusilgis
i
(tarp lietuvi?k?
i
ir
y
).
|
Final? kartais naudojama kaip atskiras skiemuo. Kartais jos u?ra?ymas kaip final?s ir u?ra?ymas, kai ji eina savaranki?ku skiemeniu, ?iek tiek skiriasi (plg. pirm? ir tre?i? stulpelius). Taip pat auk??iau min?tos inicial?s y ir w inicial?mis gali b?ti ir nelaikomos: jos tiesiog patogumo d?lei prira?omos prie ?emiau sura?yt? kai kuri? finali?, kai jos eina savaranki?kais skiemenimis.
| Final?
|
TFA
|
Kaip skiemuo
|
Tarimas
|
| -i
|
[z?], [??]
|
(nenaud.)
|
?i final? naudojama po iniciali? ?zh“, ?ch“, ?sh“, ?r“, ?z“, ?c“ ir ?s“ ir tariama pana?iai kaip
rusi?kas
Ы (arba balsis, kur? tariame ilgiau i?t?sdami, pavyzd?iui, priebals? z).
|
| a
|
[?]
|
a
|
Pusilgis
a
.
|
| o
|
[u?]
|
o
|
Pana?iai kaip lietuvi?kas
uo
, ta?iau ?u“ tariamas trumpiau ir lengviau nei ?o“.
|
| e
|
[?], [?]
|
e
|
Garsas, pana?us ? esant? angl? kalbos ?odelyje
duh
arba rusi?k? Э.
|
| e
|
[?]
|
(nenaud.)
|
Trumpas
e
. Naudojamas tik su?ukimuose, jaustukuose.
|
| ai
|
[a?]
|
ai
|
Kaip lietuvi?kas
ai
.
|
| ei
|
[ei]
|
ei
|
Kaip lietuvi?kas
ei
.
|
| ao
|
[??]
|
ao
|
Pana?iai kaip lietuvi?kas
au
(tvirtaprad? priegaid?, t. y. kir?iuojamas ?a“), ta?iau ?u“ yra tarpinis garsas tarp ?o“ ir ?u“ ir tariamas silpniau ir lengviau nei ?a“.
|
| ou
|
[ou?]
|
ou
|
Kaip ?odyje
klounas
(o ir u vienas po kito).
|
| an
|
[an]
|
an
|
Kaip lietuvi?kas
an
, bet tariant ?n“ lie?uvio galiukas lie?ia dantenas ir garsas i?eina labai mink?tas.
|
| en
|
[?n]
|
en
|
Pirmasis balsis ? pana?iai kaip final? ?e“ (?r. auk??iau), ?n“ ? analogi?kai kaip final?je ?an“.
|
| ang
|
[?ŋ]
|
ang
|
?a“ gan?tinai ilgas ir atviras. ?ng“ tariama pana?iai kaip angli?kame ?odyje
song
(nosinis balsis).
|
| eng
|
[?ŋ]
|
eng
|
Pirmasis balsis ? kaip final? ?e“, ?ng“ ? analogi?kai kaip final?je ?ang“ (nosinis balsis).
|
| ong
|
[?ŋ]
|
(nenaud.)
|
Pirmasis balsis ? kaip lietuvi?kas ?u“, ?ng“ ? analogi?kai kaip final?se ?ang“ ir ?eng“ (nosinis balsis).
|
| er
|
[??]
|
er
|
?i final? arba eina atskiru skiemeniu, arba kai kuriuose regionuose pridedama prie kit? finali? kai kuriuose ?od?iuose (?r. ?emiau). Tariama pana?iai kaip angli?kasis ?r“ ?odyje
are
.
|
| i
|
[i]
|
yi
|
Kaip ilgas ?y“. Reikia skirti nuo auk??iau min?tos final?s -i, kuri tariama kitaip. ?i final? arba eina atskiru skiemeniu, arba naudojama su inicial?mis j, q, x
|
| ia
|
[i?]
|
ya
|
Tariama kaip ?odis ?j?“, ta?iau garsas ?j“ labai lengvas, net pana?esnis ? ?i?.
|
| io
|
[i?]
|
yo
|
“Jo“ su lengvu ?j“.
|
| ie
|
[i?]
|
ye
|
Pana?iai kaip ?j?“.
|
| iao
|
[i??]
|
yao
|
?Jau“, kur stipriausias yra ?a“, o ?u“ ? tarpinis garsas tarp ?o“ ir ?u“ (?r. final? ao).
|
| iou
|
[iou?]
|
you
|
?Jou“ (?r. final? ou).
|
| ian
|
[i?n]
|
yan
|
?J?n“.
|
| in
|
[in]
|
yin
|
?In“, kartais su nery?kiu ?j“ prad?ioje. ?N“ mink?tas.
|
| iang
|
[i?ŋ]
|
yang
|
?Jang“ (?r. final? ang).
|
| ing
|
[iŋ]
|
ying
|
?Ing“, kartais su nery?kiu ?j“ prad?ioje. Kietas nosinis balsis, analogi?kai kaip ang ir eng, tik prad?ioje kitas balsis (t. y. ?i?).
|
| iong
|
[i?ŋ]
|
yong
|
“Jung“ (?r. final? ong).
|
| u
|
[u]
|
wu
|
Pana?iai kaip lietuvi?kas ???, tik ne toks ilgas.
|
| ua
|
[ua]
|
wa
|
“u-a“
|
| uo
|
[u?]
|
wo
|
?u-o“
|
| uai
|
[ua?]
|
wai
|
?u-ai“
|
| ui
|
[ue?]
|
wei
|
?u-ei“. NB: kai final? pasirodo skiemenyje su iniciale, pavyzd?iui, ?hui“, ji taip pat tariama su silpnu ?e“ garsu, taigi, ?iuo atveju, ? ?huei“.
|
| uan
|
[uan]
|
wan
|
?u-an“ (mink?tas nosinis balsis, ?r. final? an).
|
| un
|
[u?n]
|
wen
|
?u-en“. NB: kai final? pasirodo skiemenyje su iniciale, pavyzd?iui, ?hun“, ji taip pat tariama su (labai) silpnu ?e“ garsu, t. y. ?hu
e
n“. ?N“ mink?tas.
|
| uang
|
[u?ŋ]
|
wang
|
?u-ang“ (?r. final? ang).
|
| n?ra
|
[u?ŋ]
|
weng
|
?u-eng“ (?r. final? eng).
|
| u
|
[y]
|
yu
|
Kaip ?u“ su mink?tumo ?enklu, arba vokie?i? kalbos ?
u
ben“, pranc?z? ?l
u
ne“.
|
| ue
|
[y?]
|
yue
|
?Iu-e“ arba ?Ju-e“ (su mink?tu lengvu ?j“ garsu priekyje).
|
| uan
|
[y?n]
|
yuan
|
?Ju-en“. NB: kaip ir skiemenyje yan, d?l balsio u ?takos final? an ?ia pasikei?ia ir tariama kaip ?en“, su gan ilgu ?e?.
|
| un
|
[yn]
|
yun
|
“Iun“, su lengvu ?j“ priekyje. ?N“ mink?tas, analogi?kai final?ms an, en.
|
Kai kuriuose regionuose prie finali? kartais pridedamas gerklinis
-r
garsas, pvz., ar, anr, angr. Tokiuose skiemenyse paprastai pranyksta paskutin? priebals?, balsis stipriai nasalizuojamas, o ?r“ tariamas labai u?rietus lie?uv?.
Pinyin sistemoje kin? kalbos tonai u?ra?omi
diakritiniais ?enklais
:
Pirmasis tonas
? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ?
Antrasis tonas
a e i o u ? A E I O U ?
Tre?iasis tonas
? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ?
Ketvirtasis tonas
a e i o u ? A E I O U ?
Be tono tariamuose skiemenyse nera?omi jokie diakritiniai ?enklai.
Nors tonai kin? kalboje labai svarb?s ir gali smarkiai keisti ?od?io reik?m?, da?nai jie ?ymimi tik specialiojoje literat?roje, mokomuosiuose tekstuose.
Taisykl?s, pagal kurias nustatoma, vir? kurios bals?s bus ra?omas diakritikas:
- Jei yra daugiau nei viena bals? (y ir w nelaikomos bals?mis), o pirmoji yra i, u arba u, tono ?enklas ra?omas vir? antrosios bals?s.
- Visais kitais atvejais tono ?enklas ra?omas vir? pirmosios bals?s.
Kitas b?das:
- Pirmiausia pa?i?r?ti, ar n?ra ?a“ arba ?e“. Jei yra, tono ?enkl? ra?ome vir? jos.
- Jei n?ra nei ?a“, nei ?e“, reikia ie?koti ?ou“ ir ra?yti tono ?enkl? vir? ?o“.
- Jei n?ra nei ?a“, nei ?e“, nei ?ou“, tono ?enkl? ra?ome vir? paskutin?s skiemenyje esan?ios bals?s.
Kartais, nesant galimybi? u?ra?yti diakritikus, tonai ?ymimi skaitmenimis, pvz:
tong2
.
- Kai n?ra pavojaus supainioti,
u
ra?omas be
umliauto
(t. y. skiemenyse ju, qu ir xu gali b?ti tik ?i final?), bet kai gali b?ti keli variantai, reikia naudoti umliaut? (lu ir lu, nu ir nu). Tokiais atvejais, ra?ant kompiuteriu, u atstoja raid? ?v“.
- Kai skiemuo, prasidedantis
a
,
o
ar
e
yra skiemenyje ne pirmas ir d?l to galima supainioti skiemenis, prie? ?? skiemen? ra?omas apostrofas, pvz.: xi’an: du skiemenys ? xi ir an; xian ? vienas skiemuo.
- Skiemen? jungimas ir did?i?j? raid?i? ra?ymas. Vienas skiemuo atitinka vien? hieroglif?, ta?iau pinyin sistemoje skiemenys jungiami vienas su kitu atsi?velgiant ? tai, ar jie sudaro vien? ?od?.
- Bendros taisykl?s:
- Skiemenys (paprastai du, kartais ? vienas ar trys), kurie ai?kiai sudaro vien? ?od?, ra?omi kartu, ma??ja raide. Pvz:
ren
(?mogus),
pengyou
(draugas),
qi?okeli
(?okoladas).
- Kartu ir ma??ja raide ra?omi du skiemenys, kurie yra sujungti ? nauj? prasm? turint? ?od?. Pvz:
h?if?ng
(j?ros v?jas),
wenda
(klausimai ir atsakymai),
quanguo
(visa ?alis).
- ? nauj? prasm? turint? ?od? sujungti daugiau nei keturi skiemenys skaidomi pagal reik?minius ?od?ius. Pvz:
huanjing b?ohu gu?hua
(aplinkos apsaugos planavimas).
- Sudvigubinti skiemenys:
- Pagal AA schem? sudvigubinti skiemenys ra?omi kartu:
renren
(kiekvienas),
kankan
(pa?i?r?ti),
niannian
(kasmet).
- Pagal ABAB schem? sudvigubinti skiemenys ra?omi po du:
yanji? yanji?
(patyrin?ti),
xu?bai xu?bai
(baltut baltut?lis).
- Pagal AABB schem? sudvigubinti skiemenys ra?omi po du per br?k?nel?:
lailai ? w?ngw?ng
(vaik?tin?ti ten ?en),
qi?nqi?n ? wanwan
(daugyb?).
- Daiktavard?iai ra?omi kartu (
zhu?zi
,
mutou
). Ypatyb?s:
- Kartu ra?omas ir daiktavard?io
prefiksas
ar
sufiksas
:
fubuzh?ng
(viceministras),
chengwuyuan
(traukinio konduktorius),
haizimen
(vaikai).
- Atskirai ra?omi ?od?iai, ?ymintys pad?t? daikto at?vilgiu:
men wai
(u? dur?),
he li
(up?je),
hu?ch? shangmian
(traukinyje),
Huang He y?nan
(? Pietus nuo
Geltonosios up?s
). I?imtys ? nusistov?j? ?od?i? deriniai:
ti?nshang
(danguje),
dixia
(ant grind?),
k?ngzh?ng
(ore),
h?iwai
(u?j?ryje, u?sienyje).
- Pavard? ra?oma atskirai nuo vardo:
L? Hua
,
Wang Jiangguo
,
Zh?ng S?n
.
- Titulai ra?omi atskirai nuo vardo, ma??ja raide:
Wang buzh?ng
(ministras Vangas),
L? xi?nsheng
(ponas Li),
Tian zh?ren
(direktorius Tianas),
Zhao tongzhi
(draugas D?ao).
- Did?i?ja raide ra?omi tradiciniai kreipiniai
L?o
,
Xi?o
,
Da
ir
A
:
Xi?o Liu
(jaunasis ponas Liu),
Da L?
(vyresnysis Li),
A S?n
,
L?o Qian
(pagarbusis, vyresnysis ?ianas),
Wu L?o
(vyresnysis U). I?imtys:
K?ngz?
(
Konfucijus
),
B?og?ng
(teis?jas Bao),
X?sh?
(tokia istorin? asmenyb?),
Mengchangj?n
(istorin? asmenyb?).
- Vietovard?iuose vietovard?io statusas ra?omas atskirai nuo paties vietovard?io:
B?ij?ng Shi
(
Pekino
miestas),
Heb?i Sh?ng
(
Hebei
provincija),
Y?lu Ji?ng
(up?
Jalu
),
Tai Sh?n
(
Tai kalnas
, Tai?anis),
Dongting Hu
(
Dongtingo
e?eras),
Taiw?n H?ixia
(
Taivano s?siauris
).
- Ne kin? kilm?s vardai u?ra?omi savo originalia ra?yba, o ne pagal kini?k? tarim?:
Marx
,
Einstein
,
London
,
Tokyo
.
- Veiksma?od?iai ra?omi kartu su prefiksais ? le, -guo, -zhe:
kanzhe/kanle/kanguo
(?i?ri/?i?r?jo/yra ?i?r?j?s),
jingxingzhe
(vykdo). Ta?iau
le
ra?omas atskirai, kai yra sakinio gale:
Hu?ch? dao le
(traukinys atvyko).
- Veiksma?od?iai ra?omi atskirai nuo j? objekt?:
kan xin
(skaityti lai?k?),
ch? yu
(valgyti ?uv?),
k?i wanxiao
(juokauti).
- Jei veiksma?od?io papildymas ir pats veiksma?odis (??,
angl.
complement
) vienskiemeniai, jie ra?omi kartu, jei ne ? atskirai:
g?ohuai
(sugadinti),
d?s?
(u?mu?ti),
zh?ngl? h?o
(sutvarkyti).
- B?dvard?iai:
- ABB formos sudvigubintas b?dvardis ra?omas kartu:
m?ngm?ngliang
(ryto ?ara),
liangt?ngt?ng
(labai ry?kus, ?viesus).
- Dyd?io, laipsnio papildiniai (xi?, y?xi?, di?nr, y?di?nr) ra?omi atskirai:
da xi?
(did?lesnis),
kuai y?di?nr
(truput? grei?iau).
- ?vard?iai:
- Daugiskaitos sufiksas ? men ra?omas kartu:
w?men
(mes),
t?men
(jie, jos).
- Parodomieji ?vard?iai zhe ir na bei klausiamasis ?vardis n? ra?omi atskirai:
zhe ren
(?is ?mogus),
na ci huiyi
(anas susirinkimas),
n? zh?ng baozh?
(kuris laikra?tis). I?imtys:
nali
(ten),
zhebian
(?ia),
zhege
(?itas),
zheme
(?itaip),
zhemeyang
(tokiu b?du) ir pan.
- ?od?iai ge/m?i (kiekvienas), m?u (ka?koks, bet kuris), b?n (m?s?), g?i (tas, ?is), w? (mano, m?s?) ra?omi atskirai:
ge guo
(kiekviena valstyb?),
ge ge
(kiekvienas),
m?i nian
(kasmet),
m?u g?ngch?ng
(ka?koks fabrikas),
w? xiao
(m?s? mokykla).
VLKK
nutarimu,
lietuvi? kalboje
, naudojant kini?kus ?od?ius, jie perra?omi i? Pinyin sistemos pagal
nustatyt? kiekvieno skiemens perra?os b?d?
. Pavyzd?iui,
Mao Zed?ng
pagal ?ias taisykles turi b?ti perra?omas kaip ?Mao Dzedongas“. Ne visada lietuvi?ka perra?a yra artima kini?kam tarimui, pavyzd?iui,
xian
perra?oma kaip ?sian“, nors tariant girdisi garsas [e], o ne [a]. Taip pat n?ra ai?ki? nurodym?, kaip elgtis, kai susidaro lietuvi? kalbai neb?dingi junginiai (pavyzd?iui, remiantis atskir? skiemen? lietuvinimo instrukcija, i?
Yunnan
tenka padaryti ?Junnan?“), kai sulietuvinus susidaro dviprasmyb?s (pvz.,
P?ny?n
sulietuvinus ? ?Pininas“ neai?ku, ar ?ia yra skiemenys pi+nin, ar pin+yin), kokias gal?nes taikyti (kadangi ?odyje
Taiw?n
[an] yra tariamas mink?tai, kartais ?Taivanas“ linkstama lietuvinti ? ?Taivanis“). Iki nustatant ?ias taisykles, kini?ki vietovard?iai ir asmenvard?iai da?nai buvo lietuvinami, remiantis rusi?ka transkripcija.