Anks?iau ?is didmiestis vadinosi Peterburgu, Petrogradu. Pana?iai vadinosi ir kaimelis prie Kauno, ?r. Petrograda .

Sankt Peterburgas rus. Санкт-Петербург
Sankt Peterburgo panorama nuo ?ventojo Izaoko Katedros soboro (2012 m.)
Sankt Peterburgas 59°57′00″ ?. pl. 30°19′00″ r. ilg.  /  59.95000°?. pl. 30.31667°r. ilg.  / 59.95000; 30.31667  ( Sankt Peterburgas )
Valstyb?	Rusija
?k?rimo data	1703 m. gegu??s 27 d.
Gubernatorius	Aleksandras Beglovas
Gyventoj? ( 2018 m.)	5 351 935
Plotas	1 439 km²
Tankumas ( 2018 m.)	3 719 ?m./km²
Altitud?	3 m
Pa?to kodas	190000-199406
Tel. kodas	+7 812
Tinklalapis	(рус.)
Vikiteka	Sankt Peterburgas
Kir?iavimas	Sankt Peterburgas (buv. Petrogradas, Petrapilis, Leningradas)

Sankt Peterburgas ( rus. Санкт-Петербург , prie?kario Lietuvoje Petrapilis ; 1914?1924 m. Petrogradas , 1924?1991 m. Leningradas ) ? miestas ?iaur?s Vakar? Rusijoje , svarbus j?r? uostas; Leningrado srities centras. ?kurtas 1703 m. gegu??s 27 d., tarp 1712 ? 1728 m. ir 1732 ? 1918 m. buvo Rusijos imperijos sostine. Antrasis pagal dyd? Rusijos miestas, ketvirtasis pagal dyd? Europos miestas ir pats ?iauriausias milijoninis miestas . Mieste yra Pulkovo oro uostas , j?r? (prie Suomijos ?lankos ), upi? (prie Nevos ?io?i?) uostai, 5 Sankt Peterburgo gele?inkelio stotys . I?vystyta ma?in? pramon?, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, lengvoji, maisto, poligrafijos pramon?. Veikia metropolitenas , i?pl?totas tramvajaus , troleibus? ir autobus? transportas.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sankt Peterburgas ?sik?r?s Nevos up?s ?iotyse, prie Suomijos ?lankos ( Baltijos j?ra ).

Po Sankt Peterburgo pl?tros prijungus aplinkinius miestus, jo plotas i?augo daugiau kaip dvigubai, ir u?ima 1439 km² teritorij?, bet tankiau u?statyta teritorija sudaro 650 km².

Centriniai miesto rajonai vir? j?ros lygio i?kil? 1?5 metrus, ?iaurinio pakra??io rajonai 5?30 m vir? j?ros lygio, piet? ir pietvakari? pakra??io rajonai 5?22 m vir? j?ros lygio. Pati auk??iausia pakyluma yra pietvakari? pakra??io Krasnoje selo rajone , esan?iose Dudergovskio auk?tumose, ?i vieta i?kylusi 176 m vir? j?ros lygio. ^[1] Krasnoje selo rajonas yra Did?iojo Sankt Peterburgo administracini? rib? sud?tin? dalis.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miest? ?k?r? Rusijos caras Petras I 1703 m. gegu??s 27 d. [pagal J.K. : gegu??s 16 d.] , ^[2] atkovojus ?ias ?emes i? ?vedijos . Miest? pavadino savo glob?jo ?v. Petro garbei. Miestas i?kart tapo Rusijos sostine ( 1712 ? 1728 m. ir 1732 ? 1918 m.), svarbiu prekybos su Vakarais uostu. 1724 m. caras ?k?r? akademin? universitet? ir moksl? akademij?. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo?Var?uvos gele?inkelis . Buvo gubernijos ir generalgubernijos centras.

Petrograde 1917 m. ?vyko Vasario ir Spalio revoliucijos. Antrojo pasaulinio karo metu miest? 871 dien? buvo apsup? vokie?iai , miestas gyveno blokados s?lygomis. 1945 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas.

1955 m. buvo atidarytas metropolitenas .

Miesto istorinis centras nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kult?ros vertybi? s?ra?e .

1991 m. bir?elio 12 d. miesto gyventojai balsavo referendume u? tai, kad vietoje Leningrado b?t? sugr??intas istorinis miesto vardas ? Sankt Peterburgas.

Architekt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mieste daug XVIII  ? XIX a. architekt?ros ansambli?: Petropavlovsko tvirtov?s kompleksas, Smolnis , R?m? aik?t? su ?iemos r?mais ir Aleksandro kolona , Senato aik?t? su paminklu Petrui I ir ?v. Izaoko katedros soboru , Nevos prospekto ansamblis, Kazan?s soboras , Ostrovskio aik?t? su Akademiniu dramos teatru ir Rusijos nacionaline biblioteka, Men? aik?t? su Rus? muziejumi , Marso lauku , Vasaros sodu ir In?inieri? pilimi .

Klasicizmo paminklai: Dail?s akademija ( 1764 ? 1788  m.), Admiralitetas ( 1806 ? 1823  m.), Kaln? institutas ( 1806 ? 1811  m.), Narvos vartai ( 1827 ? 1834  m.), daug tilt? (taip pat ir pakeliam?). Sankt Peterburgo priemies?iuose yra r?m? ir park? ansambliai ( Peterhofas , Pu?kinas arba Carskoje Selo , Gat?ina ir kt.).

• 
  ?iemos r?mai , Ermita?as
• 
  R?m? aik?t?je stovinti Aleksandro kolona
• 
  Prisik?limo ba?ny?ia
• 
  ?ventojo Mykolo katedra
• 
  ?ventojo Mykolo pilis
• 
  Peterhofo r?mai

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sankt Peterburge yra Rusijos moksl? akademijos centras, daug mokslo institut?, 43 auk?tosios mokyklos (tarp j? ? universitetas , konservatorija ). 16 profesionali? teatr? (?ymiausi ? operos ir baleto , dramos ), didel?s bibliotekos (nacionalin? biblioteka, moksl? akademijos biblioteka), 43 muziejai (?ymiausi ? Ermita?as , antropologijos ir etnografijos, mokslo ir tyrim?), vienas seniausi? ?alyje Leningrado zoologijos sodas .

• 
  Rus? muziejus
• 
  Kunstkamera
• 
  Muziejinis laivas ? Aurora “

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sankt Peterburge vyko 2000 m. ir 2016 m. Pasaulio ledo ritulio ?empionatas . Su?aistos 2017 m. FIFA konfederacij? taur?s ir XXI pasaulio futbolo ?empionato var?ybos.

Miestas turi UEFA Europos lygoje ir Rusijos Premjer lygoje ?aid?iant? FK Zenit Sankt-Peterburg futbolo klub?, Kontinentin?je ledo ritulio lygoje besivar?ant? SKA Sankt-Peterburg ledo ritulio klub? bei Vieningoje lygoje ir Eurolygoje dalyvaujan?i? BC Zenit Sankt-Peterburg krep?inio komand?. Kiti ma?iau paj?g?s klubai: FK Dinamo Sankt-Peterburg , BC Spartak Sankt-Peterburg .

• 
  Sankt Peterburgo ledo r?mai
• 
  Sankt Peterburgo stadionas

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demografin? raida tarp 1765 m. ir 2021 m.
1765 m.	1780 m.	1800 m.	1825 m.	1840 m.	1852 m.	1870 m.	1891 m.
150 300	174 800	220 200	424 700	470 200	532 200	668 000	1 033 600
1897 m. sur.	1910 m.	1916 m.	1920 m.	1935 m.	1941 m.	1942 m.	1944 m.
1 264 920	1 905 600	2 415 700	740 000	2 715 700	2 992 000	2 432 000	546 000
1949 m.	1979 m. sur.	1991 m.	2002 m. sur.	2011 m.	2021 m.	-	-
2 218 000	4 588 183	5 007 469	4 661 219	4 899 344	5 384 342	-	-
Demografin?s raidos histograma

Tautin? sud?tis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Sankt Peterburgo lietuviai

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vald?ios svetain?:

• Oficialus Sankt Peterburgo administracijos tinklalapis

Turistams:

• Tinklalapis miesto turistams Archyvuota kopija 2012-01-25 i? Wayback Machine projekto.
• st-petersburg-life.com Archyvuota kopija 2011-07-16 i? Wayback Machine projekto. angl? k.
• Internetin? pa?intis su Sankt Peterburgu angl? k.
• Sankt Peterburgas virtualioje erdv?je Archyvuota kopija 2012-01-30 i? Wayback Machine projekto.
• Pasakojimai apie Sankt Peterburg? Archyvuota kopija 2012-01-11 i? Wayback Machine projekto.
• Sankt Peterburgo istorija
• Sankt Peterburgo enciklopedija Archyvuota kopija 2018-10-08 i? Wayback Machine projekto.
• Sankt Peterburgo kita informacija Archyvuota kopija 2011-06-10 i? Wayback Machine projekto.

Muziejai ir kiti objektai:

• Ermita?as

Sankt Peterburgo laikas ir orai:

• Sankt Peterburgo laikas
• Sankt Peterburgo oras

Sankt Peterburgo transportas ir ?em?lapiai:

• Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas
• Sankt Peterburgo oficialus metro tinklalapis Archyvuota kopija 2021-01-04 i? Wayback Machine projekto.
• Sankt Peterburgo metro planas ^{[neveikianti nuoroda]}
• Sankt Peterburgo metro planas lotyni?kais u?ra?ais
• Sankt Peterburgo googlemaps ?em?lapis

Sankt Peterburgo medija:

• Piter FM radijas Archyvuota kopija 2011-08-12 i? Wayback Machine projekto.
• Laikra?tis ?Sankt Peterburgskye Vedomosti“

Sankt Peterburgo tiosioginio steb?jimo internetu vaizdo kameros ir nuotraukos:

• Panoramin? judanti vaizdo kamera su garsu Petropavlovkoje
• Vaizdas ? tilt? 'Dvarcovyj most' ir Petropavlovsko tvirtov?
• Sankt Peterburgo vaizdo kameros tiesioginiu laiku ? R?m? aik?t?
• Sankt Peterburgo vaizdo kameros tiesioginiu laiku ? Kazan?s soboras
• Sankt Peterburgo nuotraukos
• Sankt Pererburgo vaizdai

Rusijos Federacijos administracin?s teritorijos
Federaliniai subjektai
Respublikos Adyg?ja | Altajus | Ba?kirija | Buriatija | Chakasija | ?e??nija | ?iuva?ija | Dagestanas | Ingu?ija | Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Kara?iaj? ?erkesija | Karelija | Komija | Krymas * | Marija | Mordvija | ?iaur?s Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija Kra?tai Altajus | Chabarovskas | Kam?iatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Perm? | Primor? | Stavropolis | U?baikal? Sritys Am?ras | Archangelskas | Astrachan? | Belgorodas | Brianskas | ?eliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis | Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | ?emutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazan? | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumen? | Tomskas | Tula | Tver? | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Vorone?as Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas Autonomin?s sritys ?yd? Autonomin?s apygardos Chant? Mansija | ?iukotka | Jamalas | Nencija
Federalin?s apygardos
Centrin? | Krymas | Pavolgis | Piet?s | Sibiras | ?iaur?s Vakarai | ?iaur?s Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas

?   ?   A   ?   R Pasaulio paveldo objektai Rusijoje ?iaur?s vakar? Rusija Ki?? pogostas (1990) · Sankt Peterburgo istorinis centras ir susij? objektai (1990) · Did?iojo Naugardo ir jo apylinki? istoriniai paminklai (1992) · Solovk? sal? kult?rinis ir istorinis ansamblis (1992) · Komijos pirmyk??iai mi?kai (1995) · Feraponto vienuolynas (2000) · Kur?i? nerija (2000, kartu su Lietuva ) · Struv?s geodezinis lankas (2005, kartu su devyniomis kitomis valstyb?mis) · Pskovo architekt?rin?s tradicijos cerkv?s (2019) · Onegos e?ero ir Baltosios j?ros petroglifai (2021) Centrin? Rusija Maskvos kremlius ir Raudonoji aik?t? (1990) · Vladimiro ir Suzdal?s baltieji paminklai (1992) · Sergijevo Lavros Trejyb? (1993) · Kolomenskoj?s Vie?paties ?mimo Dangun cerkv? (1994) · Novodevi??s vienuolynas (2004) · Jaroslavlio istorinis centras (2005) · Svija?sko miesto-salos ?engimo Dangun katedra ir vienuolynas (2017) Pietvakari? Rusija Vakar? Kaukazas (1999) · Derbento citadel?, senasis miestas ir tvirtov? (2003) · Kazan?s kremliaus istorinis ir architekt?rinis kompleksas (2000) · Bolgaro istorinis ir archeologinis kompleksas (2014) Sibiras Baikalo e?eras (1996) · Kam?iatkos ugnikalniai (1996) · Auksiniai Altajaus kalnai (1998) · Centrinis Sichote Alinis (2001) · Ubsu Nuro dubuma (2003, kartu su Mongolija) · Vrangelio salos rezervatas (2004) · Putorano plynauk?t? (2010) · Lenos stulpai (2012) · Da?rijos kra?tovaizd?iai (2017, kartu su Mongolija) Nematerialusis Semeiskije bendruomen?s kult?rin? erdv? ir ?odin? kult?ra (2008) · Oloncho, jakut? herojiniai epai (2008)