Skandinavijos istorija
?vedijos | Norvegijos | Danijos
Skandinavijos prie?istor?
Germanija
Vikingai
Inglingai	Horfagreatai	Skjoldungai
Stenkiliai		Estridsenai
Erikai - Sverk.
Folkungai	Folkungai
Kalmaro unija
Vazos
Vitelsbachai	Danija-Norvegija ( Oldenburgai )
Hol?teinai-Gotorpai
?vedijos?Norvegijos unija ( Bernadotai )		Gliuksburgai
Bernadotai	Gliuksburgai	Gliuksburgai
Susijusi? ?ali? istorijos:
Suomijos , Grenlandijos , Islandijos

Norvegijos istorija apima Norvegijos raidos laikotarp? nuo v?lyvojo paleolito iki ?i? laik?.

Prie?istor? (10 t?kst. m. pr. m. e.?800 m. e. m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Norvegijos pakrant? i?silaisvino nuo ledyn? po paskutinio ledynme?io 12 t?kst. m. pr. m. e. Pagal archeologinius radinius galima teigti, kad Norvegijoje ?mon?s gyveno 10 t?kst. m. pr. m. e. (prie? 12 000 met?). ^[1] Mior?s ir Rumsdalio apygardoje aptikti archeologiniai radiniai, datuojami 9200 m. pr. m. e., tikriausiai yra Dogerlando , srities, nugrimzdusios ? ?iaur?s j?r?, gyventoj? liekanos. Dauguma Skandinavij? kolonizavusi? ?moni? atvyko i? dabartin?s Vokietijos teritorijos prie? 11 000 ? 12 000 met?. Akmens am?iuje Trumse ir Finmarke atsirado Komsos kult?ra , o toliau ? pietus - Fosnos kult?ra .

Neolito laikotarpis Norvegijoje prasid?jo apie 4000 m. pr. m. e., kai Oslo fjorde atsirado ?emdirbyst?. J? atgabeno atvyk?liai i? piet?, kurie mai??si su vietiniais. ^[2] Perversmas ?emdirbyst?je ?vyko 2900-2500 m. pr. m. e., paplitus galvijams, kiaul?ms, o?koms, avi?oms ir mie?iams . Tuo laikotarpu ? Norvegij? atvyko Virvelin?s keramikos kult?ra , atgabenusi naujus ginklus, ?rankius ir indoeuropie?i? dialekt?, i? kurio atsirado norveg? kalba .

Viking? am?ius (800?1066 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viking? am?ius apima laikotarp?, trukus? 800 ? 1066  m. Tuo metu norvegai , danai ir ?vedai keliavo savo ilgais laivais kaip pl??ikai, tyrin?tojai, kolonistai ir prekeiviai. Viking? antpuoliai paveik? didel? Europos dal?. Norvegijos vikingai daugiausiai keliavo ? vakarus: Islandij? ir Britanij?. Daugyb? norveg? paliko gimtin? ir apsigyveno Islandijoje , Farer? salose , Grenlandijoje , ?vairiose Airijos ir Britanijos srityse. Norvegai ?k?r? kelet? svarbi? Airijos miest?: Dublin? , Limerik? ir Voterford? ^[3] . Jie taip pat ?k?r? prekybos punktus prie daugyb?s kelt? gyvenvie?i?. Vikingai taip pat pasiek? ?iaur?s Amerik? ir Niufaundlende ?k?r? gyvenviet?.

IX a. Norvegij? sudar? daugyb? ma?? karalys?i?, kuri? svarbiausios buvo Halogalandas ( ?iaur?s Norvegija ), Triondelagas , Sognas , Hordalandas , Rugalandas ( Vakar? Norvegijoje ), Agderis ( Piet? Norvegijoje ), Geirstadas , Vestfoldas , Alvheimas ( Ryt? Norvegijoje ) ir kt. Karalys?i? atstovai rinkdavosi ? keturis liaudies susirinkimus ( tingus ), atstovavusius keturias skirtingas Norvegijos ?emes . Tradicija teigia, kad po Hafrsfjordo m??io 872 m. Haraldas I i? Vestfoldo suvienijo Norvegij? ir tapo jos pirmuoju karaliumi.

971 m. nu?ud?ius karali? Harald? II, ?alies vald?ioje ?sigal?jo Lad?s jarlai , kurie de facto tapo visos Norvegijos valdovais. J? sostin? buvo Trondheimas ( Triondelago regione). ?ie jarlai nominaliai pripa?ino Danijos vald?i?, ir tokiu b?du Norvegija iki pat 1035  m. buvo laikoma Danijos karalyst?s dalimi. Lad?s jarl? ir Danijos vie?patavim? kelet? kart? nutrauk? ? vald?i? sugr??? norveg? Gra?iaplaukio dinastijos atstovai: Olafas I Trigvasonas (995?1000 m.) ir Olafas II Haraldsonas ( 1015 ? 1028  m.) Po pastarojo mirties Norvegija buvo valdoma i? Danijos kaip Knuto Did?iojo ??iaur?s j?ros imperijos“ dalis.

Po to, kai 1035 m. Olafo II s?nus Magnusas Gerasis u??m? Norvegijos sost?, tris ?imtus met? joks dan? karalius nevald? Norvegijos. Magnuso ?p?dinis Haraldas III paband? ?siver?ti ? Anglij? 1066  m., bet buvo nugal?tas ir nu?udytas Stamfordo tilto m??yje .

Nuo X a. prad?ios Norvegijoje buvo platinama krik??ionyb?. Hakonas I (920?961 m.) buvo pirmasis krik??ioni?kas Norvegijos karalius. Krik??ionyb? ypa? paplito valdant misionieri?kai veikusiems karaliams Olafui I ir Olafui II.

Norvegija v?lyvaisiais viduram?iais (1066?1380 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XI a. viduryje Norvegijos karalyst? jau buvo tvirta, bet jos administracija buvo labai silpna. K?r?si miestai ir XI a. pabaigoje klest?jo trys did?iausi dabartin?s Norvegijos miestai: Oslas , Trondheimas ( Nidaros ) ir Bergenas ( Bjørgvin ). Klest?jo ir Tensbergas, svarbiausias ryt? Norvegijos miestas iki apie 1300 m. Olofas III ( 1067 ? 1093  m.) buvo pirmas skaityti mokantis Norvegijos karalius. Ba?ny?ia palaipsniui pl?t? savo organizacij? ir 1152 ar 1153  m. buvo ?kurta Nidaro archivyskupyst?. Tuo metu Norvegijos ?emynin?je dalyje buvo penkios vyskupyst?s: Nidaro, Bergeno, Oslo, Stavangerio ir Hamaro. ?iaur?s j?ros salos, kurias kolonizavo norvegai, priklaus? Nidaro vyskupystei.

Pagal to meto praktik? visi karaliaus s?n?s tur?jo teis? paveld?ti sost?, ?skaitant ir nesantuokinius. Tod?l buvo laikotarpi?, kai ?aliai vadovavo keli karaliai, kelis kartus trys, o vienu metu net keturi. ?alies padalinimas buvo ne geografinis, o paremtas karali?k?j? pajam? dalinimu. Neai?k?s ?p?dinyst?s ?statymai, da?ni karalyst?s padalinimai, socialiniai ir ekonominiai konfliktai buvo pagrindin?s pilietini? kar? laikotarpio ( 1130 ? 1240  m.) prie?astys. Pilietiniai karai prasid?jo po karaliaus Zigurdo I mirties ir truko apie ?imt? met?. Apie 1160  m. ?siki?o Ba?ny?ia ir Magnusas V tapo pirmuoju Norvegijos karaliumi, kar?nuotu ba?ny?ioje 1163 ar 1164 m. Tuo metu sukurti pirmieji ra?ytiniai ?p?dinyst?s ?statymai. Tur?jo valdyti tik vienas karalius ir b?tinai santuokinis s?nus. Bet ?statymas nebuvo ?gyvendintas, nes Magnus? nugal?jo Sver?. Ba?ny?ia ekskomunikavo Sver?, bet ?is nugal?jo visus pretendentus ir 1202  m. buvo pirmuoju nat?ralia mirtimi mirusiu karaliumi nuo 1130 m.

1299  m. Haakonas V , tap?s karaliumi padar? Osl? Norvegijos sostine. Haakonas vykd? aktyvi? u?sienio politik? ir band? padidinti Norvegijos ?tak? Skandinavijoje. D?l jo politikos ir giminyst?s ry?i? su kitomis karali?komis Skandinavijos ?eimomis, Norvegija kelis ?imtme?ius atsid?r? unijoje su savo kaimyn?mis. Po mirties jis nepaliko vyri?kos lyties ?p?dinio ir sostas atiteko dukters s?nui, ?vedijos karaliui Magnusui Eriksonui. ?i unija buvo tik personalin? ir buvo nutarta, kad Magnuso s?n?s pasidalins dvi karalystes. Magnusas atsisak? Norvegijos sosto s?naus Haakono naudai. Bet Haakonas, ved?s Danijos karaliaus dukter? irgi kovojo d?l ?vedijos sosto. J? s?nus Olafas paveld?jo Danijos sost?, o po t?vo mirties 1380 m. ir Norvegijos sost?. Su nedidele i?imtimi Danij? ir Norvegij? vald? tas pats karalius iki 1814  m.

Kalmaro unija ir Unija su Danija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kalmaro unija (1396?1537 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Kalmaro unija .

Karalius Haakonas V mir? 1319  m. be vyri?kos lyties palikuonio. Jo dukra i?tek?jo u? ?ved? princo, o j? s?nus Magnusas Eriksonas paveld?jo abu sostus. Magnuso s?nus Haakonas VI ir k?dikis Olavas IV buvo paskutiniai Norvegijos vietiniai karaliai iki 1991  m., kai Haraldas V tapo karaliumi. Margaretai I , karalien? motina, Danijos karaliaus Valdemaro IV dukt? suvienijo Danij?, ?vedij? ir Norvegij? ? Kalmaro unij? (1397?1523 m.). Trukusi? 180 m., kol ?vedija pasitrauk? 1523 m. Tuo metu Norvegija labai nusilpo d?l Juodosios mirties , kuri 1349 ? 1351  m. nu?ud? 40 %?50 % Norvegijos gyventoj? ^[4] ir suk?l? socialin? bei ekonomin? nuosm?k?.

Unija su Danija (1537?1814 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Danija-Norvegija .

Nusilpusi Norvegija negal?jo atsispirti danams. Vis daugiau spendim? buvo priimama Kopenhagoje, kol galiausiai buvo paleistas Norvegijos parlamentas. Norvegijoje karali? atstovavo valdytojas, vadinamas Statholder , bet Danijos karaliams buvo svarbu, kad Norvegija liktu atskira j? paveldima karalyst?. Dan? laikotarpis dalinamas ? ?ias dalis:

• Norvegijos reformacija ( 1537 ? 1596  m.): Norvegija dar labiau nusilpo panaikinus nepriklausom? Norvegijos ba?ny?i?.
• ?iaur?s karai ( 1596 ? 1720  m.): kar? ir pasiruo?imo jiems laikotarpis. Svarbiausi karai yra Kalmaro karas ( 1611 ? 1613  m.), Trisde?imtmetis karas ( 1618 ? 1648  m.), ?iaur?s karas ( 1655 ? 1658  m.), Skanijos karas ( 1675 ? 1679  m.) ir Didysis ?iaur?s karas ( 1700 ? 1721  m.)
• Taikos ir ekonominio pakilimo laikotarpis ( 1721 ? 1770  m.)
• Tautinis atgimimas ir pasiruo?imas nepriklausomybei ( 1770 ? 1814  m.)

Unija su ?vedija (1814?1905 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po to kai Did?ioji Britanija u?puol? Danij?-Norvegij?, ji sudar? s?jung? su Napoleonu ir 1814  m. atsid?r? pralaim?jusi?j? gretose bei tur?jo i?k?sti sunkias s?lygas ir 1812  m. masin? bad?. Oldenburgai tur?jo Norvegij? atiduoti ?vedijos karaliui, bet Danijai liko Grenlandija, Islandija ir Farer? salos, anks?iau priklaus? Norvegijai. Norvegija pasinaudojo ?ia galimybe ir paskelb? nepriklausomyb?, ?ved? konstitucij? pagal amerikie?i? ir pranc?z? model? ir i?rinko Danijos princ? Kristijon? VIII karaliumi 1814 m. gegu??s 17 d. Tai suk?l? kar? tarp Norvegijos ir ?vedijos, nes ?vedams u? pagalb? karuose su Napoleonu buvo pa?ad?ta Norvegijos teritorija. Ta?iau ?vedijos armija nebuvo paj?gi i? karto nugal?ti Norvegijos paj?gas. Norvegija buvo prijungta prie ?vedijos ne kaip nauja teritorija, bet pagal personalin? unij?. Pagal sutart? Norvegija i?laik? liberali? konstitucij?, nepriklausomas institucijas (?skaitant armij?).

Tuo metu kilo Norvegijos romantistinis nacionalinis kult?rinis jud?jimas, kai norvegai nor?jo i?reik?ti ir apibr??ti savit? tautin? charakter?. ?is jud?jimas ap?m? visas kult?ros sritis: literat?r? ( Henrik Wergeland , Bjørnstjerne Bjørnson , Peter Christen Asbjørnsen , Jørgen Moe , Henrik Ibsen ), tapyb? ( Hans Gude , Adolph Tidemand ), muzik? ( Edvardas Grygas ) ir net kalbos politik?, kur bandymai apibr??ti tautin? ra?ytin? norveg? kalb? baig?si dviem oficialiomis ra?ytin?mis norveg? kalbomis: Bokmal ir Nynorsk.

Nepriklausoma karalyst? (1905 m.?dabar) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Christian Michelsen , laivybos magnatas ir politikas, buvo Norvegijos ministras pirmininkas 1905 ? 1907  m. Jis labiausiai ?inomas d?l taikaus Norvegijos atsiskyrimo nuo ?vedijos 1905  m. bir?elio 7 d. Norveg? did?jantis nepasitenkinimas unija XIX a. pabaigoje l?m? unijos panaikinim?, o tautos referendume norvegai nusprend? i?laikyti monarchij?, o ne ?vesti respublik? . Norvegijos vyriausyb? pasi?l? sost? Danijos princui Karlui ir parlamentas vieningai j? i?rinko karaliumi. Jis pasivadino Haakonu VII pagal viduram?i? nepriklausomos Norvegijos karalius. 1898  m. visiems vyrams suteikta balsavimo teis?, o moterims ? 1913  m.

Per Pirm?j? Pasaulin? kar? Norvegija buvo neutrali ?alis. Norvegija pasiskelb? neutralia ir per Antr?j? Pasaulin? kar? , bet 1940  m. baland?io 9 d. naciai ? j? ?siver??.

Okupacija bei pasiprie?inimas Vokietijai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Norvegija buvo nepasirengusi staigiam Vermachto puolimui, bet karinis pasiprie?inimas vyko net 62 dienas, ilgiau nei bet kurioje kitoje naci? u?imtoje ?alyje, i?skyrus Taryb? S?jung? . Per Norvegijos kampanij? Kriegsmarine neteko daug laiv?, ?skaitant kreiser? Blucher . Vinjesvingeno ir Hegros m??iai buvo paskutinis norveg? pasiprie?inimas piet? Norvegijoje gegu??s m?n., o norveg? armija ?iaur?je puol? vokie?ius Narviko m??yje , kol buvo priversta pasiduoti bir?elio 10 d. s?jungininkams nustojus teikti param? po Pranc?zijos kapituliacijos. Liepos 7 d. karalius, sosto paveld?tojas ir ministr? kabineto nariai pab?go i? Tromsø ir t?s? kov? prie? Vokietij? Londone . Invazijos dien? kolobaruoti link?s ma?os Nacionalsocialist? partijos ( Nasjonal Samling ) lyderis Vidkun Quisling band? u?imti vald?i?, bet vokie?i? okupantai j? nuvert?. Tikroji vald?ia priklaus? okupacin?s vald?ios vadui Reichkomisarui Josef Terboven . Quisling, kaip ministras-prezidentas, suformavo kolaborant? vyriausyb?, kontroliuojam? vokie?i? ^[5] . Norvegijos fabrikai, skirti gaminti sunkiajam vandeniui, kuris reikalingas atominio ginklo gamybai, buvo apleisti po daugyb?s amerikie?i?, brit? ir norveg? bandym? juos sugriauti . Per penkis naci? okupacijos metus norvegai suk?r? pasiprie?inimo jud?jim?, kuris kovojo su vokie?iais karin?mis operacijomis ir pilietiniu nepaklusnumu. Ta?iau ?ymiai svarbesn? s?jungininkams buvo Norvegijos prekybos laivyno rol?. Invazijos metu Norvegija tur?jo ketvirt? pagal dyd? prekybos laivyn? pasaulyje. Jam vadovavo Norveg? laivybos bendrov? Nortraship ir jis dalyvavo daugyb?je karini? operacij?.

Vienintel? Skandinavijos dalis, i? kurios teko vokie?iams trauktis nuo ginkluotos j?gos, buvo tolimoji ?iaur?, nes rugs?jo m?nesio paliaub? s?lygos ?pareigojo suomius i?stumti buvusius ginklo draugus ? apie 200 000 kari? ? i? j? teritorijos. Tai ?vyko tik 1945  m. baland?, kai jiems pasisek? i?valyti nerij?, kuri tes?si vakar? kryptimi nuo Tromso ?iaur?s Norvegijoje: j? nuostoliai ?ioje kampanijoje buvo ma?esni negu ankstesniuose m??iuose, bet besitraukiantys vokie?iai negailestingai ker?ijo u? atsisakym? juos remti. Tuo pa?iu rusai i?ilgai Arkties pakrant?s ?ygiavo greitai, apsaugodami Petsamo teritorij? (kuri? suomiai dabar tur?jo atiduoti) ir vydami vokie?ius ?iaur?s Norvegijoje iki pat Tana up?s, esan?ius 160 km ? vakarus nuo Kirkeneso, kuriame rusai lapkri?io m?nes? apsistojo ?iemoti.

Vokie?iai toliau trauk?si piet? link palei Tromso, palikdami visi?kai sunaikintos ?em?s teritorijos apsaugin? juost?. Daugelis vietos gyventoj? nepaklus? evakuotis, patyr? daug sunkum?: nors s?jungininkai jiems siunt? maisto atsarg? ? Kirkenes? , ta?iau negal?jo sulaukti jokios rimtos karin?s pagalbos. Rusai praleido simbolines norveg? ginkluot?sias paj?gas pro Murmansk? , du policijos daliniai atskrido i? ?vedijos ; pa?aukus ? kariuomen? vietinius, visos norveg? karin?s paj?gos ?iaur?s Norvegijoje i?augo iki 3200 kari?. Paskutin?je karo faz?je pagrindin?s norveg? ir dan? pasiprie?inimo jud?jimo funkcijos buvo gele?inkelio sabota?as , nors norvegai taip pat ?m?si priemoni? organizuoti Vokietijos prekybinio laivyno naikinim?. Per 4 m?nesius dan? sabotuotojai ?vykd? 1301 akcij? gele?inkelyje , tuo tarpu norvegai per vien? nakt? 750 viet? nutrauk? gele?inkelio linij?, be to susprogdino pagrindin? Oslo gele?inkelio administracijos pastat?. Manoma, kad tris ketvirtadalius vis? Vokietijos dalini? eismo piet? kryptimi pavyko sustabdyti. Tokioje neai?kioje pad?tyje, i? ryt? ir vakar? prasid?jus lemiamam puolimui ? Vokietijos sostin?, atrod? visi?kai tik?tina, jog didel?s vokie?i? kari? ?gulos, i?silaikiusios per vis? pakrant? Norvegijos einan?iuose ?tvirtinimuose, gal?jo b?ti panaudotos paskutiniam pasiprie?inimui. Dan? bei norveg? vietin? kariuomen?, b?t? buvusios panaudotos operacijoje, kurioje Skandinavija buvo laikoma vienu junginiu. "Norvegija ? prane?? generolas Eisenhaueris m?nes? prie? vokie?i? kapituliacij?, ? gali b?ti j?ga pasiekta tik per ?vedij?. O tai savo ruo?tu reikalaus […] kuo greitesnio bei ankstesnio Danijos i?vadavimo.

?vedijos neutralumas visgi nebuvo pa?eistas, bet s?jungininkai spalio m?nes? pareikalavo nutraukti rutulini? guoli? eksport?; gele?ies r?dos tiekimas, d?l kurio ilgai buvo gin?yt?si, suma??jo iki minimumo; ir galiausiai bet kokie prekybiniai ry?iai su Vokietija nutr?ko 1945  m. sausio 1 d. Vasario m?nes? karaliaus Gustavo V s?n?nas ir ?vedijos Raudonojo Kry?iaus vadovas grafas Folke Bernadotte ved? s?kmingas derybas su Hitleriu policijos ministru H. Himmleriu, kad ?vedijai b?t? perduotos tam tikros internuot? asmen? kategorijos, ?skaitant 7000 dan? bei norveg?. ?vedijos vyriausyb? taip pat tik?josi prisid?ti, kad vokie?i? dalini? kapituliacija Danijoje bei Norvegijoje b?t? taiki, juos internuojant ?vedijoje; ji buvo numa?iusi tiesioginio karinio ?siver?imo ? Danij? ir Norvegij? planus, jei ?ios tautos ir toliau kent?t?, vokie?iams t?siant u?sispyrusi? kov? . Ta?iau Vakar? s?jungininkai nenor?jo, kad j? bes?lygin?s kapituliacijos reikalavimas b?t? bent kiek u?temdytas, o rusai ? ?vedijos veiksmus b?t? pasi?i?r?j? su ypatingu ?tarumu. Galiausiai Danija buvo i?vaduota gegu??s 4 d., vokie?iams kapituliavus prie? Mongomery ?iaur?s vakar? Vokietijoje, o gegu??s 6 d. ryt? Norvegija bes?lygi?kai pasidav? Eisenhaueriui.

Nors vokie?i? paj?gos Norvegijoje sudar? 365000 kari?, jos nei ?ia, nei Danijoje negal?jo pasiprie?inti ma?ai s?junginink? kariuomenei, atskraidintai perimti j? ? savo kontrol? arba perduoti pasiprie?inimo jud?jimo nariams ir sugr??usiems i? ?vedijos policijos daliniams, kurie ?m?si atsakomyb?s u? tvarkos palaikym?. Rus? ?gula, kuri?, kaip manoma, sudar? 40 000 kari?, i? Norvegijos tolimosios ?iaur?s i?vyko rugs?jo m?nes?, o met? gale britai u?dar? savo ?tab? Osle. Danijoje, kur vokie?i? buvo daug ma?iau ir gal?jo b?ti lengviau i?si?sti pro sien?, s?junginink? buvimas greitai baig?si, i?skyrus Bornholmo s?l?, kurios rusai nepaliko iki 1946  m. baland?io m?n.

Pokarin? Norvegija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po karo teisi?kai buvo persekiojami naci? kolaborantai. 53 t?kst. i? j? buvo nuteisti u? i?davyst?, 25-iems ?vykdyta mirties bausm?. Tuo metu kilo susidom?jimas skandinavizmu . Tai l?m? SAS ?steigim? 1946 m. ^[6] ir ?iaur?s Tarybos ?k?rim? 1952 m. Taip pat Norvegijoje buvo ?vesta metrin? sistema. D?l pokario rekonstrukcijos Norvegijos ekonomika augo daugiausiai Europoje iki 1950 m. Tai buvo pasiekta ribojant vartojim? ir daugiau investuojant ? pramon?. Darbo partija (socialdemokratai) vald? beveik vis? ?altojo karo laikotarp?. Bergeno universitetas buvo ?kurtas 1946 m. ^[7]

Norvegija i?laik? neutralitet? iki 1947 m., kai ji prisijung? prie Mar?alo plano ir i? Amerikos gavo 400 mln. doleri?. Norvegija i? prad?i? susitelk? ties naryste JTO , kurios generaliniu sekretoriumi buvo norvegas Triugv? Li . Nepaisant to, viltys, siejamos su JTO, nebuvo didel?s. ^[8] Antikomunizmas sustipr?jo Taryb? S?jungai pasi?lius bendrai valdyti Svalbard? ir ypatingai po 1948 m. ?ekoslovakijos perversmo. Norvegijos komunist? partija prarado bet koki? ?tak? ?alyje. Norvegija prad?jo derybas d?l Skandinavijos gynybos s?jungos, ta?iau nusprend? tapti NATO nare 1949 m. Norvegija niekada neleido savo teritorijoje steigti karini? bazi? su u?sienio kariais ar atominiu ginklu, kad tai neerzint? Taryb? S?jungos, su kuria Norvegija tur?jo sien? nuo 1944 m. NATO daug investavo ? Norvegijos armijos infrastrukt?r?. U? tuos pinigus buvo pastatyta daug oro uost? XX a. ?e?tame ir septintame de?imtmetyje.

Norvegija bijojo ?vedijos pramon?s ir Danijos ?em?s ?kio konkurencijos, tad ji ne?stojo ? joki? laisvos prekybos organizacij? iki 1960 m., kai tapo ELPA nare. Po karo Norvegijos ?vejyba ir ?em?s ?kis tapo labiau mechanizuoti, o subsidijos ?em?s ?kiui tapo tre?iomis pagal dyd? pasaulyje. Nepaisant to smulki? ?vej? ir ?kinink? skai?ius drasti?kai suma??jo. 1961 m. buv? Darbo partijos nariai, nepatenkinti savo buvusios partijos politika NATO, Europos ir atominio ginklo klausimais, ?k?r? Socialist? Liaudies partij?.

Du referendumai d?l ?stojimo ? Europos S?jung? 1972 ir 1994  m. baig?si nes?kme. Apie 1960 m. Norvegijos teritorijoje buvo rasti dideli naftos ir gamtini? duj? telkiniai, suk?l? ekonomin? bum?.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.