Neprievalgis

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rachitu d?l nepakankamos mitybos sergantis berniukas, 1935 m. nuotrauka

Nepakankama mityba , arba neprievalgis ? b?kl?, kai ?mogaus mityboje tr?ksta arba yra perteklinis kiekis vieno ar keli? maistini? med?iag? , d?l ko kyla sveikatos problem?. [1] Gali tr?kti kalorij? , baltym? , angliavandeni? , vitamin? ar mineralini? med?iag? . [1] Maistini? med?iag? tr?kumas vadinamas mitybos nepakankamumas , per didelis gavimas ? pertekline mityba . [2] Neprievalgio terminu da?niausiai apib?dinama nepakankama mityba, kuomet ?mogus negauna pakankamo kiekio kalorij?, baltym? ar mikroelement? . [2] [3] Tokiu atveju, jei neprievalgis patiriamas moteriai b?nant n???iai ar vaikui iki dvej? met?, tai gali sukelti fizinio ir protinio vystymosi problem?. [1] D?l itin nepakankamos mitybos, t. y., badaujant , gali pasireik?ti tokie simptomai: ma?as ?gis, liesas k?nas, labai menkas energingumas, paburkusios kojos ir pilvas. [1] [2] Neprievalg? nuolat patiriantieji taip pat yra neatspar?s infekcijoms ir da?nai ken?ia nuo hipotermijos . [2] Mikroelement? tr?kumo simptomai skiriasi priklausomai nuo mikroelemento, kurio tr?ksta. [2]

Neprievalgis beveik visuomet pasirei?kia d?l pakankamos kokyb?s maisto nebuvimo. [4]

Neprievalgis ?prastesnis besivystan?ioms valstyb?ms . [5] Kai kurioms grup?ms neprievalgis pasirei?kia da?niau, pvz., n???ioms ir kr?timi maitinan?ioms moterims, vaikams iki penkeri? met? ir vyresnio am?iaus ?mon?ms. Vyresnio am?iaus ?moni? atveju neprievalgio pasirei?kimas ?prastesnis d?l fizini?, psichologini? ir socialini? faktori?.

Poveikis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Neprievalgis padidina infekcij? ir infekcini? lig? rizika. Vidutinio lygio neprievalgis silpnina imunin? sistem?, pvz., tai gali b?ti lemiamas veiksnys tuberkulioz?s i?sivystymui. [6] Baltym?, energijos ar tam tikr? mikroelement? (gele?ies, cinko, vitamin?) tr?kumas padidina jautrum? infekcijoms. D?l neprievalgio lengviau plinta ?IV - did?ja tikimyb?, kad virusas bus perduotas vaikui i? motinos, lengviau replikuosis. Bendruomen?se, ken?ian?iose nuo geriamo vandens stygiaus, kyla papildomi i???kiai. Ma?as energijos kiekis ir pablog?jusi smegen? funkcija apsunkina nuo to paveikt? ?moni? galimybes susirasti maisto, u?sidirbti ar ?gyti i?silavinim?.

D?l vitamin? stygiaus i?sivysto tokios ligos, kaip skorbutas ir rachitas .

Baltym?-kalorij? stygius gali sukelti protin? atsilikim?, jei tok? stygi? ken?ia vaikas ar vaisius nuo tre?io trimestro iki dvej? met? am?iaus.

Simptomai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Neprievalgio sukeltos dehidratacijos po?ymiai gali skirtis priklausomai nuo ?mogaus.

Vieta Po?ymis
Veidas Marazminio kva?iorkoro pasirei?kimas.
Akys Sausos akys, i?bly?kusi jungin?, Bito d?m?s (d?l vitamino A), periorbitalin? edema.
Burna Kampinis stomatitas, cheilitas, glossitas, kraujuojan?ios dantenos (d?l vitamino C), paausio liaukos padid?jimas.
Dantys D?m?tas emalis, pav?lintas dygimas.
Plaukai Glebni, reti, trap?s, hipopigmentacija, nuplikimas ir kita.
Oda Susirauk?l?jusi, bly?ki ir i?brinkusi, sausa, su folikuliarine hiperkaratoze, su per didele ar per ma?a pigmentacija, prastas ?aizd? gijimas.
Nagai Koilonichija , ?auk?telio pavidalo, plona, trapi nago plok?tel?.
Raumenynas Raumen?, ypa? s?dmen? ir ?laun?, i?sekimas.
Skeletas Deformacijos, pasirei?kian?ios da?niausiai d?l kalcio, vitamino D ar vitamino C tr?kumo.
Pilvas I?sip?t?s - Kepen? padid?jimas ( hepatomegalija ), gali pasireik?ti ascitas .
Kraujagysli? sistema Nenormaliai l?tas ?irdies ritmas, pa?emintas kraujosp?dis, suma??j?s ?irdies minutinis t?ris, ma?? kraujagysli? vaskuliopatija .
Neurologin? sistema Pav?lintas vystymasis, kelio ir kulk?nies reflekso suspiln?jimas, prasta atmintis.
Hematologin? sistema I?balimas, ma?os raudonos d?mel?s (petechijos), kraujavimas.
Elgesys Letarginis, abejingas.
?altinis: "Protein Energy Malnutrition" [7] " />

Prevencija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?emiau pateikiamos strategijos, i?skirtos ir pripa?intos ?vairi? organizacij? bei mokslini? modeli? neprievalgio problemai spr?sti.

  1. apr?pinimo maistu saugumo u?tikrinimas. Viena strategij? ? investuoti ? ?em?s ?k?, tiksliau tariant, ? subsidijuotas tr??as ir s?klas, ir taip padidinti na?um? bei suma?inti maisto kainas.
  2. Reformos paramos teikime. Daug param? teikian?i? organizacij? pereina nuo maisto prie gryn?j? pinig? ar pinigini? kupon? dalinimo kaip pigesn?s, greitesn?s ir efektyvesn?s alternatyvos.
  3. ?moni? populiacijos augimo grei?io ribojimas. Spartus ?moni? skai?iaus gaus?jimas besivystan?iose ?alyse apsunkina pasaulin?s neprievalgio problemos sprendim?. Abipus? priklausomum? ir papildomum? tarp ?moni? populacijos augimo bei skurdo ir neprievalgio (taip pat aplinkosaugos problem?) pripa??sta ir Jungtin?s Tautos .
  4. Apsir?pinimo maistu savaranki?kumo stiprinimas. Pasi?lyta politin? sistema, kurios tikslas ? leisti ?mon?ms patiems nuspr?sti d?l savo maisto, ?em?s ?kio, gyvulininkyst?s ir ?uvininkyst?s reguliavim?, o ne priklausyti nuo tarptautin?s rinkos j?g?. ?? b?d? vienas pirm?j? pasi?l? id?j? bankas Food First .
  5. Prieinamumo prie sveikatos prie?i?ros ?staig? u?tikrinimas, ypa? kaimo vietov?se.
  6. K?diki? ?indymas kr?timi. 2016 m. duomenimis, apskai?uota, jog pasauliniu mastu apie 821 000 vaik? iki penkeri? met? mir?i? gali b?ti i?vengta, jei maitinimas kr?timi b?t? labiau i?plit?s. [8] Be k?diki? mirtingumo suma?inimo maitinimas kr?timi taip pat k?dikiui naudingas d?l gaunam? mikroelement?, kurie padeda susiformuoti atsparesnei imuninei sistemai.

Prie pasaulin?s bado problemos sklaidos ir girdimumo daug prisid?jo Jungtini? Taut? maisto ir ?em?s ?kio organizacijos EndingHunger kampanija. Kampanijos metu i?leista daug trump? filmuk?, kuriuose ??ymyb?s kalba apie didel? bado mast? pasauliniu mastu.

Epidemiologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo neprievalgio ken?ianti ?moni? populiacijos dalis pagal valstybes, 2012 m. duomenys
Ne?galumo pakoreguot? gyvenimo met? dalis d?l maistini? med?iag? (baltymin?s energijos, jodo, vitamino A ir gele?ies) tr?kumo 100 000 gyventoj? ( 2004 m. duomenys). [9]

    no data
    <200
    200-400
    400-600
    600-800
    800-1000
    1000-1200

    1200-1400
    1400-1600
    1600-1800
    1800-2000
    2000-2200
    >2200

Pasaulinis alkio indeksas ( angl. The Global Hunger Index ) yra daugiadimensin? statistin? priemon? badavimo problemos mastui ?alyse apib?dinti. Indeksas seka, kaip sekasi (ar nesiseka) kova su badu ir yra atnaujinamas kiekvienais metais. 2015 m. ataskaita nurodo, jog bado lygis pasauliniu mastu suma??jo 27 %, lyginant su 2000 m. 50 valstybi? lygis i?lieka auk?tas ar net gr?smingas. Be naujausios statistikos apie bado ir apr?pinimo maistu saugum?, indekso ataskaitoje kiekvienais metais taip pat pristatomos skirtingos i?skirtin?s temos. 2015 m. ataskaitoje buvo straipsnis apie ginkluotus konfliktus ir apr?pinimo maistu saugum?.

2017 m. nuo neprievalgio ken?ian?i? ?moni? populiacija siek? 815 mln. (11 % viso pasaulio populiacijos). [10] Tai yra 176 mln. ?moni? ma?iau nei 1990 m. Tuomet nuo neprievalgio kent? beveik kas penktas pasaulio gyventojas. [10] 2012 m. buvo apskai?iuoti, jog dar vienas milijardas ?moni? negaudavo pakankamo vitamin? ir mineral? kiekio. [11] 2015 m. kritinis baltymin?s energijos tr?kumas, sp?jama, suk?l? 323 000 mir?i? (1990 m. b?ta 510 000 tokio pob?d?io mir?i?). [12] Kit? maistini? med?iag? kritinis nepakankamumas ? jodo ar gele?ies jon? ? prisid?jo prie 83 000 mir?i?. 2010 m. neprievalgis s?lygojo 1,4 % prarast? gyvenimo met? d?l ne?galumo atvej?. [11] Sp?jama, kad ma?daug tre?dalis vaik? mir?i? taip pat kyla d?l neprievalgio, nors tai retai ?vardijama mirties prie?astimi. [4] Numanoma, jog neprievalgis 2010 m. gal?jo prisid?ti prie daugma? 1,5 mln. moter? ir vaik? mir?i?, [13] ta?iau kai kuriais skai?iavimais mastas gal?jo vir?yti 3 milijonus. [14]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Facts for life (PDF) (4th leid.). New York: United Nations Children's Fund. 2010. pp. 61 and 75. ISBN   978-92-806-4466-1 . Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-12-12 . Nuoroda tikrinta 2018-11-01 .
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Young, E.M. (2012). Food and development . Abingdon, Oxon: Routledge. pp. 36?38. ISBN   9781135999414 .
  3. ↑ Essentials of International Health . Jones & Bartlett Publishers. 2011. p. 194. ISBN   9781449667719 .
  4. ↑ 4,0 4,1 ?Maternal, newborn, child and adolescent health“ . WHO . Nuoroda tikrinta July 4, 2014 .
  5. ↑ Liz Young (2002). World Hunger Routledge Introductions to Development . p. 20. ISBN   9781134774944 .
  6. ↑ Schaible, U. E.; Kaufmann, S. H. E. (2007). ?Malnutrition and Infection: Complex Mechanisms and Global Impacts“ . PLoS Medicine . 4 (5): e115. doi : 10.1371/journal.pmed.0040115 . PMC   1858706 . PMID   17472433 . {{ cite journal }} : CS1 prie?i?ra: unflagged free DOI ( link )
  7. ↑ Grover, Zubin; Ee, Looi C. (2009). ?Protein Energy Malnutrition“ . Pediatric Clinics of North America . 56 (5): 1055?1068. doi : 10.1016/j.pcl.2009.07.001 . PMID   19931063 .
  8. ↑ Victora, CG; Bahl, R; Barros, AJ; Franca, GV; Horton, S; Krasevec, J; Murch, S; Sankar, MJ; Walker, N; Rollins, NC; Lancet Breastfeeding Series, Group (2016 m. sausio 30 d.). ?Breastfeeding in the 21st century: epidemiology, mechanisms, and lifelong effect“. Lancet . 387 (10017): 475?90. doi : 10.1016/S0140-6736(15)01024-7 . PMID   26869575 .
  9. ↑ ?Mortality and Burden of Disease Estimates for WHO Member States in 2002“ (xls) . World Health Organization . 2002.
  10. ↑ 10,0 10,1 ?The State of Food Insecurity in the World 2017“ . Food and Agricultural Organization of the United Nations . Nuoroda tikrinta June 19, 2018 .
  11. ↑ 11,0 11,1 ?An update of ‘The Neglected Crisis of Undernutrition: Evidence for Action’“ (PDF) . www.gov.uk . Department for International Development. Oct 2012 . Nuoroda tikrinta July 5, 2014 .
  12. ↑ GBD 2013 Mortality and Causes of Death, Collaborators (2014 m. gruod?io 17 d.). ?Global, regional, and national age-sex specific all-cause and cause-specific mortality for 240 causes of death, 1990-2013: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2013“ . Lancet . 385 (9963): 117?71. doi : 10.1016/S0140-6736(14)61682-2 . PMC   4340604 . PMID   25530442 . {{ cite journal }} : |first1= turi bendrin? pavadinim? ( pagalba ) CS1 prie?i?ra: numeric names: authors list ( link )
  13. ↑ Lim SS, Vos T, Flaxman AD, et al. (2012 m. gruod?io m?n.). ?A comparative risk assessment of burden of disease and injury attributable to 67 risk factors and risk factor clusters in 21 regions, 1990-2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“ . Lancet . 380 (9859): 2224?60. doi : 10.1016/S0140-6736(12)61766-8 . PMC   4156511 . PMID   23245609 .
  14. ↑ Bhutta, ZA; Das, JK; Rizvi, A; Gaffey, MF; Walker, N; Horton, S; Webb, P; Lartey, A; Black, RE; Lancet Nutrition Interventions Review, Group; Maternal and Child Nutrition Study, Group (Aug 3, 2013). ?Evidence-based interventions for improvement of maternal and child nutrition: what can be done and at what cost?“. Lancet . 382 (9890): 452?77. doi : 10.1016/s0140-6736(13)60996-4 . PMID   23746776 .
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Neprievalgis&oldid=7197756 "