Moz?rai
Gyventoj? skai?ius	5000
Populiacija ?alyse	Lenkija , Moz?rija
Kalba (-os)	lenk? , Moz?r? tarm?
Religijos	protestantai
Giminingos etnin?s grup?s	Indoeuropie?iai    Slavai      Vakar? slavai

Kitos reik?m?s ? Moz?rai (reik?m?s) .

Moz?rai ( lenk. Mazurzy , vok. Masuren ) ? senov?s vakarini? slav? gentis gyvenusi dabartin?s Lenkijos , Mazovijos ir Varmijos Moz?r? vaivadijose, ma?daug ? pietus nuo Moz?r? e?er?. Moz?rai yra subetnin? mazov? etnografin?s grup?s dalis. ?i subetnin? grup? yra beveik i?nykusi, iki ?i? dien? i?liko tik apie 5000 moz?r?.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mazov? emigracija i? Mazovijos ? pietin? Ryt? Pr?sijos dal? prasid?jo jau XIV a. Buv? mazovai kaip subetnin? moz?r? grup? susiformavo XVI a. reformacijos laikais, kai kaip ir visa Pr?sija tapo protestantais . Tuo tarpu j? gentainiai mazovai gyven? pietuose, buvusioje Mazovijos kunigaik?tyst?je , i?liko katalikais . V?liau d?l religin?s katalik? vald?ios priespaudos, dalis mazov? protestant? gyvenusi? Mazovijos kunigaik?tyst?j?, buvo priversti b?gti i? Mazovijos ? ?iaur?je buvusi? kaimynin? Ryt? Pr?sij? ir prisijungti prie ?ia jau anks?iau ?sik?rusi? savo gentaini?. XVIII a. - XIX a. j? gyvenamas regionas prad?tas vadinti Moz?rija .

1870  m. Vokietijos imperijos administracija u?draud? Ryt? Pr?sijoje vartoti kitas kalbas, tai buvo padaryta d?l augan?io vietini? slav? nacionalizmo ir siekio tapti nepriklausomais. Vokie?iai ?vairiai band? suvokietinti moz?rus ir atskirti ?iuos kult?ri?kai nuo pietuose gyvenusi? lenk?. Daug moz?r? emigravo ? R?ro srit? , ypatingai ? Gelzenkircheno miest?. Nepaisant vokie?i? bandymo suvokietinti moz?rus, ?ie vis tiek save laik? lenk? tautos dalimi. Did?iojoje dalyje XX a. prad?ios vokie?i? geografijos atlas? yra pateikiama informacija, kad pietin?je Ryt? Pr?sijoje gyvena lenkai, kuri? skai?ius siekia 300 000 gyventoj?.

1920  m. Ryt? Pr?sijoje buvo surengtas taip vadinamas Ryt? Pr?sijos plebiscitas , kurio metu vietiniai gyventojai balsavo kokioje ?alyje jie nor?t? gyventi II Lenkijos Respublikoje ar Veimaro Respublikoje . Pri?i?rint Taut? S?jungos steb?tojams i? Anglijos, Pranc?zijos ir Italijos ?vyko balsavimas, kurio metu 99.32% gyventoj? i?rei?k? nor? gyventi Veimaro Respublikoje.

1945  m. did?ioji dalis moz?r? kartu su vokie?iais pasitrauk? ? vakarus, b?gdami nuo art?jan?ios Raudonosios armijos . Potsdamo konferencijos metu vis? Moz?rija buvo priskirta Lenkijos Liaudies Respublikai . Po karo ?iose vietov?se lik? moz?rai buvo ?vardijami kaip vokie?iai ir deportuojami ? Ryt? Vokietij? . 1956  m. leidus buvusiems Vokietijos pilie?iams palikti Lenkij? ir apsigyventi Vakar? Vokietijoje , didel? dalis i?, ir taip belikusios ma?os bendruomen?s, emigravo ? Vakar? Vokietij?. Iki ?i? dien? i? XX a. prad?ioje priskai?iuot? 300 000 moz?r? beliko tik apie 5000, kuri? dauguma save priskiria Lenkijos vokie?iams .

• 
  Moz?r? moter? apranga
• 
  Moz?r? namas 1931 m.
• 
  Tradicinis Moz?r? ?kis
• 
  1920 m. plebiscito rezultatai
• 
  Vokie?i? ma?uma Varmijos-Moz?r? vaivadijoje
• 
  Varmija ir Moz?rija

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Moz?rai ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Moz?rijos e?erynas

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Moz?r? istorija (vok.) ;
• Apra?ymas apie moz?rus (lenk.) Archyvuota kopija 2016-09-21 i? Wayback Machine projekto..

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Hartmut Boockmann: Deutsche Geschichte im Osten Europas, Ostpreußen und Westpreußen. Berlin 1992 ISBN 3-88680-212-4
• Franz Heyer: Ubersetzung Masurischer Volkslieder aus dem Polnischen, in: Altpreußische Monatsschrift, Bd. XIV, S. 188 ff. und Bd. XVI, S. 361 ff.)
• Andreas Kossert: Masuren ? Ostpreußens vergessener Suden. Pantheon-Verlag, 2001, ISBN 978-3-570-55006-9