Monreal? it. Comune di Monreale
Katedra
Monreal? 38°05′0″ ?. pl. 13°17′0″ r. ilg.  /  38.08333°?. pl. 13.28333°r. ilg.  / 38.08333; 13.28333  ( Monreal? )
Laiko juosta : ( UTC+1 ) ------ vasaros : ( UTC+2 )
Valstyb?	Italija
Regionas	Sicilija
Provincija	Palermo provincija
Meras	Filippo Di Matteo
Gyventoj? (2010)	38 204
Plotas	529 km²
Tankumas (2010)	72 ?m./km²
Altitud?	310 m
Pa?to kodas	90046
Tel. kodas	091
Tinklalapis	www.monreale.net
Vikiteka	Monreal?
Miesto glob?jas (-ai)	?v. Kastrensis
UNESCO	(angl.) (pranc.) : 1487

Monreal? ( it. Monreale ) ? Italijos miestas Sicilijoje , Palermo provincijoje . Miestas yra ant Kaputo kalno ?alia labai derlingo La Conca d’oro sl?nio, kur? garsina alyvmed?iai , apelsinmed?iai ir migdolai .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Palerm? u??mus arabams vyskupas tur?jo persikelti. Nauja katedra tapo kukli ba?ny?ia Aghia Kiriaki greta buvusiam kaime, kuris v?liau buvo pavadintas Monreale. Atvykus normanams 1072  m. krik??ionys atgavo katedr? Palerme. Tikriausi ?i laikino ba?ny?ios centro rol? paskatino Viljam? II ?ia pastatyti katedr?. ^[1]

Monreal? buvo eilinis kaimas, kol norman? karaliai nusprend? j? paversti savo med?iokl?s kurortu ir pastatyti r?mus (tikriausiai dabartin? rotu??).

Valdant Viljamui II i? Kava de Tirenio atvyko benediktinai ir jiems buvo suteikta daug ?emi?. Monreal?je buvo ?sik?r?s Sicilijos metropolitas.

Katedra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Monreal?s katedra yra vienas didingiausi? i?likusios norman? architekt?ros pavyzd?i?. J? prad?jo Viljamas II 1174  m., o 1182  m. ba?ny?ia, skirta ?ven?iausios Mergel?s Marijos ?mimui ? Dang?, pagal popie?iaus Liucijaus III bul? tapo metropolito katedra.

R?mai ir vienuolyno pastatai pietin?je pus?je buvo gra??s ir dideli. Juos supo siena su 12 bok?t?. Tai buvo perstatyta ir v?liau sugriuvo, tad liko tik keli? bok?t? griuv?siai. Vienuoli? miegamieji ir choras baigti apie 1200  m. Choras i?liko ir dabar laikomas vienu gra?iausiu Italijoje.

Ba?ny?ios planas yra Ryt? ortodoks? ir Romos katalik? tradicij? mi?inys. Navos kaip ital? bazilikose, bet trij? apsid?i? choras yra kaip ankstyv?j? trij? apsid?i? ba?ny?i?, kuri? pavyzd?i? galima rasti Sirijoje ir kitose ?alyse.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?   ?   A   ?   R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Lig?rija Porto Vener? , ?inkve Ter? ir salos ( Palmarija , Tinas ir Tinetas ) (1997) · Karali?kosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli r?m? sistema (2006) · Pjemonto vynuogyn? kra?tovaizdis : Lang? - Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uol? pie?iniai (1979) · Santa Marija dele Gracij?s ba?ny?ia ir dominikon? konventas su Da Vin?io ?Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San D?ord?ijo kalnas (2003, kartu su ?veicarija) · Retijos gele?inkelis Albulos ir Berninos kra?tovaizd?iuose (2008, kartu su ?veicarija ) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobard? vietov?s Italijoje 568?774 m. J? galios vietov?s (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakar? Stato da Mar ( Bergamas ) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) ?iaur?s Ryt? Italija Venecija ir jos lag?na (1987) · Vi?encos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvil?jos archeologin? vietov? ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitin?s Alp?s (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakar? Stato da Mar ( Pes?iera del Garda ir Palmanova ) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjaden? (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · ?iaur?s Apenin? karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San D?iminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krik??ionyb?s paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpin? ir did?ioji aik?t? Modenoje (1997) · Val d'Or?a (2004) · Toskanos Medi?i? vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai ( Montecatini Terme ) (2021, kartu su kitomis ?e?iomis valstyb?mis) · Bolonijos portikai ) (2021) Lacijus , Umbrija ir Mark? Romos istorinis centras , ?ventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas ) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asy?ius , ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io bazilika ir kitos pranci?kon? vietov?s (2000) · Vila d'Est? Tivolyje (2001) · ?erveter?s ir Tarkvinijos etrusk? nekropoliai (2004) Piet? Italija Materos urvai ir urv? ba?ny?ios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Mont? (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karali?kieji r?mai su parku , Vanvitelio akvedukas ir San Leu?ijo kompleksas (1997) · Pomp?jos , Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologin?s sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · ?ilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologin?mis vietomis bei ?ertosa di Padula (1998) · Karpat? ir kit? Europos region? pirmyk??iai buk? mi?kai (2017, kartu su 19 kit? valstybi?) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agrid?ento archeologin? vietov? (1997) · Kazal?s rom?n? vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto v?lyvojo baroko miestai (2002) · Sirak?zai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arab?-normand? Palermas ir ?efalu bei Monreal?s katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai