Mityba
? organizmo veiklos sritis, apimanti apsir?pinim? maisto med?iagomis, pradedant
maisto
paie?ka ir/ar med?iokle, jo kramtym? ir rijim?, vir?kinim? ir ?sisavinim?. ?mogaus atveju ? mityb? ?eina ir maisto produkt? paruo?imas valgymui, patiekal? gamyba.
?mogaus organizmui reikiamas subalansuotas maistas, paprastai pakankamai ?vairus. Pagrindin?s maisto med?iagos yra
baltymai
,
angliavandeniai
bei
riebalai
, kurie, norint u?tikrinti ger?
sveikat?
, turi b?ti vartojami tam tikromis proporcijomis. ?ios proporcijos priklauso ir nuo ?mogaus gyvenimo b?do: aktyvesnis gyvenimo b?das rei?kia didesn? energijos sunaudojim? ir didesn? jos poreik?.
Svarbu u?tikrinti, kad valgomas ?vairus maistas, siekiant i?laikyti ?mogui rekomenduojam? santyk?:
- Bent 40 % angliavandeni?
- Apie 30 % baltym?
- Ne daugiau nei 30 % riebal?
Sveikai mitybai reikia ne tik ?i? med?iag? bet ir per maist? ar maisto papildus gaunam?
vitamin?
ir mineralini? med?iag?. Per dien? suvartojamo maisto kiekis, i?rei?kiamas
kilokalorijomis
(kcal) arba
kilod?auliais
(kJ), priklauso nuo ?mogaus am?iaus,
lyties
ir gyvenimo b?do.
Angliavandeniai
yra svarbus energijos ?altinis organizmui. Daug angliavandeni? yra
duonoje
,
bulv?se
,
gr?din?se kult?rose
,
makaronuose
. Ma?iau apdirbti produktai maistine prasme yra vertingesni.
Pagrindiniai
baltym?
?altiniai yra
m?sa
ir ?uvis.
Pauk?tiena
laikoma sveikesn? u? gyvuli? m?s?, nes joje yra ma?iau riebal?. Kiau?iniai, vaisiai, rie?utai, pupel?s, ?irniai ir pan. Taip pat yra baltym? ?altiniai, jie yra ypatingai svarbi
vegetar?
ar
vegan?
maisto dalis.
Riebalai
, kaip ir baltymai yra b?tini ?mogaus funkcionavimui. Jie taip pat yra energijos ?altinis bei ?statybin? med?iaga“ l?stel?ms. Vyrauja klaidinga nuomon?, teigianti, kad sotieji riebalai sukelia daugel? lig?. Svarbiausia yra vengti hidratuot? riebal? (da?niausiai pasitaiko keptuose produktuose). Riebal? yra daug ?raudonoje“ m?soje,
svieste
, kai kuriuose
s?riuose
, kai kuriuose
leduose
, daugelyje
konditerijos
gamini?.
Pienas
ir jo produktai gali taip pat tur?ti didel? riebal? kiek?, taip pat jie yra ir vitamin? bei mineralini? med?iag? ?altinis.
?i? maistini? med?iag? organizmas gauna i? ?vie?i? vaisi? ir
dar?ovi?
, rie?ut?, pup?, m?sos, ?uvies. Subalansuotas maistas teikia visus organizmui reikalingus vitaminus bei mineralines med?iagas, ta?iau kai kuriais atvejais (pvz.,
n??tumo
metu) gali prireikti papildom? vitamin? ar maisto papild?.
?mogaus
sveikata
yra glaud?iai susijusi su jo mityba. Netinkama mityba gali sukelti ar ?takoti trumpalaikius sutrikimus, ilgalaikius
susirgimus
, kai kuriais atvejais u?sibaigian?iais pirmalaike
mirtimi
.
D?l nesubalansuotos mitybos kyla ?vair?s vir?kinamojo trakto sutrikimai, pvz.,
hemorojus
,
viduri? u?kiet?jimas
. Sveika mityba laikoma v??ini? susirgim? profilaktine priemone.
Tam tikr? maistini? med?iag? tr?kumas organizme gali sukelti ?vairias ligas (pvz.,
vitamino C
tr?kumas ?
skorbut?
, gele?ies tr?kumas ?
ma?akraujyst?
). Kai kuri? vitamin? perdozavimas, galimas vartojant vitaminus papildomai, gali sukelti laikinus vir?kinimo sutrikimus. Vitamino A ypa? daug turin?ios
balt?j? loki?
ir
ruoni?
kepenys yra nuodingos, nes jas valgant apsinuodijama vitaminu A, yra pasitaik? ir mirtin? apsinuodijim?.
Pusiausvyros nebuvimas tarp organizmo su maistu ?gyjamos ir veikloje sunaudojamos energijos yra ?alingas organizmui. Maistini? med?iag? tr?kumas (
badaujant
arba valgant ne?vair? maist?) gali baigtis sunkiomis ligomis. Maistini? med?iag? perteklius kaupiamas organizme riebal? pavidale ir sukelia
nutukim?
. Nutukimo sukeltos komplikacijos kai kuriose ekonomi?kai i?sivys?iusiose ?alyse yra viena i? da?niausi? mirties prie?as?i? (pvz.,
JAV
yra antroji mirties prie?astis po r?kymo sukelt? lig?).