Ikikolumbin?s Amerikos regionas
Mesoamerica
|
|
?alis
|
piet?
Meksika
,
Gvatemala
,
Belizas
,
Salvadoras
, vakar?
Hond?ras
, vakar?
Nikaragva
, ?iaur?s vakar?
Kosta Rika
|
Tautos
|
Mezoamerikos ind?nai
|
Valstyb?s
|
Olmekai
,
Teotihuakanas
,
Maj? miestai valstyb?s
,
Anauakas
ir kt.
|
|
Centrin? Meksika
,
?lanka
,
Maja
,
?iaur?
,
Vakarai
,
Oa?aka
,
Gereras
,
Centroamerika
|
Mezoamerika
(
gr.
Vidurio Amerika
) ? senovinis regionas ir kartu
civilizacija
Amerikos
?emyne, klest?jusi nuo II t?kst. pr. m. e. iki XVI a., kuomet buvo u?kariauta
ispan?
. J? sudar? daug skirting? kult?r?, kurios neretai ?vardijamos atskiromis civilizacijomis:
majai
,
actekai
,
mi?tekai
,
toltekai
,
olmekai
,
sapotekai
ir kt.
Istorinis Mezoamerikos regionas ap?m? pietin? dabartin?s
Meksikos
dal?,
Gvatemal?
,
Beliz?
,
Salvador?
, vakarines
Hond?ro
ir
Nikaragvos
dalis, ?iaur?s vakarin?
Kosta Rik?
.
Visa Mezoamerika turi bendrus vieningus
kult?rinius
bruo?us, tokius kaip bendra ideologija, dvide?imtain?
skai?iavimo
sistema
, giminingos
hieroglifinio
ra?to sistemos
, dviej? r??i?
kalendoriai
,
?moni?
aukojimo
praktika, bendri kalbiniai
skoliniai
. Tai leid?ia vis? region? laikyti viena
civilizacija
.
Regiono pavadinimas pasi?lytas XX a. I pus?je vokie?i? etnologo P. Kirchofo.
I? ?iaur?s region? supo kitas kult?rinis regionas ?
Aridoamerika
, apimantis vis? dabartin? ?iaur?s Meksik?, o i? piet? ?
S?smaukos-Kolumbijos zona
(didel? dalis
Centrin?s Amerikos
). Vakarin? regiono pakrant? skalavo
Ramusis vandenynas
, o rytin? -
Meksikos ?lanka
ir
Karib? j?ra
.
Mezoamerika ? gamti?kai labai ?vairus regionas, kuriame yra ir kaln?, ir lygum?, ir d?iungli?, ir dykum?. Abiejose pakrant?se vyrauja ?emumos ir lygumos, tarp kuri? did?iausia driekiasi
Jukatano pusiasalyje
. Region? i? ?iaur?s ? pietus kerta dvi kaln? grandin?s, vadinamos
Siera Madre
, tarp kuri? ?siterpusi auk?tum? zona (
Meksikos kalnynas
), vagojama derling? sl?ni?. ?ia gausu e?er? ir vulkan?. Did?iausias i? vis? sl?ni? yra
Meksiko sl?nis
.
D?l geografini? skirtum? Mezoamerikoje labai ry?k?s atskiri regioniniai bruo?ai. Atskiri regionai ?ioje teritorijoje vyst?si
politi?kai
ir da?niausiai
kult?ri?kai
nepriklausomai, tur?jo savo
valstybes
, ir niekada iki
XVI a.
nebuvo suvienyti ? vien? valstyb?. Jie buvo vystomi skirting? taut?, kalb?jusi? skirtingomis kalbomis, kurios irgi neretai vadinamos civilizacijomis.
Mezoamerikoje vartotos kalbos priklaus? ?ioms kalbin?ms ?eimoms:
totonak? kalbos
,
otomang? kalbos
,
michi?-soki? kalbos
,
maj? kalbos
,
uto-actek? kalbos
, taip pat daug izoliuot? kalb?.
Remiantis archeologiniais duomenimis, Mezoamerikoje paprastai i?skiriami 8
kult?riniai regionai
:
- Centrin? Meksika
? auk?tikalni? zona Meksikoje, daugiausia apgyvendinta
otomang? kalbomis
kalb?jusi? taut?:
otomi?
,
mazah?
,
matlacink?
ir kt. I? prad?i? ?ia klest?jo
Tiahuakanas
,
toltekai
, o v?liau
actekai
;
- ?lankos Mezoamerika
? regionas, egzistav?s Meksikos ?lankos pakrant?je, kur vyravo
totonak? kalbos
. I? prad?i? apgyvendintas
olmek?
, v?liau
totonak?
ir
uastek?
;
- Maja
? regionas, ap?m?s Jukatano pusiasal? bei kitas teritorijas ? rytus nuo
Tehuantepeko s?smaukos
: ry?iausioje dabartin?s Meksikos dalyje, taip pat Gvatemaloje, Belize ir dalyje Hond?ro. Ji buvo apgyvendinta
Maj?
taut?;
- ?iaur?s Mezoamerika
? tauti?kai mi?rus regionas, kurio tautos buvo apibendrintai vadinamos
?i?imekais
.
- Vakar? Mezoamerika
? daugiatautis regionas, kuriame vyravo
uto-actekai
, tokie, kaip
korai
,
ui?ioliai
,
tepekanai
,
amekai
,
ka?kanai
ir kt. V?lyvuoju laikotarpiu ?ia vyravo
taraskai
.
- Oa?aka
? auk?tikalni? regionas dab.
Oa?akos
valstijoje, apgyvendintas
mi?tek?
ir
sapotek?
taut?, kurios suk?r? labai auk?to lygio kult?ras. Be to, ?ia gyveno
masatekai
,
?inantekai
,
kuikatekai
, priklaus? otomang? tautoms;
- Gereras
- auk?tikalni? regionas dab.
Gerero
valstijoje, apgyvendinta
kuitlatek?
;
- Centroamerika
? labiausiai ? pietus nutol?s regionas, tik nuo
X a.
?sijung?s ? Mezoamerikos civilizacij?. Jis ap?m?
Ramiojo vandenyno
pakrantes, esan?ias dabartiniame
Salvadore
, vakar?
Nikaragvoje
, dalyje
Hond?ro
ir ?iauriausioje
Kosta Rikoje
. Nors jis buvo ? pietus nuo
maj?
, jo gyventojai daugiausia buvo tautos, ?nek?jusios
nauatli? kalba
:
pipiliai
,
nikarao
,
sutiabai
,
?orotegai
ir kt.
|
Mezoamerikos istorija
|
Mezoamerikos prie?istor?
|
Ikiklasikinis laikotarpis
:
|
Olmekai
,
Kapa?a
|
Klasikinis laikotarpis
:
|
Teotihuakanas
,
Majai
,
Sapotekai
,
Mi?tekai
,
Meskala
|
Poklasikinis laikotarpis
:
|
Pipiliai
,
Majai
,
Mi?tekai
,
Uastekai
,
Totonakai
,
Toltekai
,
Actekai
,
Taraskai
,
?i?imekai
|
Meksikos u?kariavimas
|
Meksika
,
Centrin? Amerika
|
Mezoamerikos regionai
|
Centroamerika
,
Maja
,
?lanka
,
Oa?aka
,
Gereras
,
Centras
,
Vakarai
,
?iaur?
|
Nepaisant to, kad atskiri regionai suk?r? skirtingus politinius vienetus ir vyst?si savaranki?kai, visai Mezoamerikos istorijai yra taikoma vieninga chronologija. Paprastai linkstama naudoti tradicin? chronologij? (
isp.
cronologia tradicional
), kuri dalina Mezoamerikos istorij? ? tris laikotarpius: Ikiklasikin? (II t?kst. pr. m. e.-III a. pr. m. e.), Klasikin? (III a. pr. m. e.-IX a.) ir Poklasikin? (X-XVI a.).
Med?iotoj? ir rankiotoj? gentys
Meksikos
teritorijoje apsigyveno daugiau kaip prie? 20000 met?. Duomenys rodo, kad ?emdirbyste prad?ta verstis ma?daug
1500
-
800 pr. m. e.
Mezoamerikos civilizacija prasid?jo keliose skirtingose vietose. Nuo II t?kst. pr. m. e. II pus?s Oa?akos regione auk?to lygio kult?ras suk?r?
sapotekai
(kuri? svarbiausia gyvenviet? tuo metu buvo
Monte Albanas
bei
mi?tekai
(su centru
Jukuitoje
). Manoma, kad i? vis? Mezoamerikos taut? b?tent sapotekai pirmieji prad?jo vartoti
ra?t?
.
Pana?iu metu Mezoamerikos rytin?je pakrant?je suklest?jo
Kapa?os kult?ra
, kurios atstovai gamino puiki? keramik?. Radiniai paliudija, kad jie palaik? prekybinius ry?ius j?ros keliais su
And? civilizacija
.
Bene auk??iausio lygio kult?r? ?ia i?vyst?
olmekai
, gyven?
?lankos
regione, kur apie 1200 m. pr. m. e. suk?r? savo civilizacij?. Jie jau tur?jo savo ra?to sistem?, propagavo savit? religij?, i?rado dvigubo ciklo kalendori?, naudojo 20-tain? sistem? ir
nul?
, kitaip sakant, pad?jo pagrindus visai Mezoamerikos civilizacijai. Sp?jama, kad olmek? kalba buvo dabartini?
Misi?-soki? kalb?
prokalb?. ?i teorija grind?iama tuo, kad visos Mezoamerikos kalbos turi labai daug skolini? i? ?ios kalbos, o tai rodo labai stipri? buvusi? ?i? taut? kult?rin? ?tak?.
Yra gin?ijamasi, kiek olmekai tur?jo ?takos kitiems Mezoamerikos regionams, ta?iau j? stiliaus dirbini? yra randama ne tik ?lankoje. Tai grei?iausiai rodo ne olmek? u?kariavimus ar kolonizacij?, bet pla?ius j? prekybinius ry?ius. Stipriausiai olmek? kult?ra rei?k?si Centro regione, kur susiformavo
Tlatilko kult?ra
. Svarbiausios regiono archeologin?s radimviet?s buvo
Tlatilkas
,
?alkacingas
ir
Las Bocas
. Taip pat Olmek? kult?ros poveikis stiprus buvo ir Gerere: ?ia svarbiausios gyvenviet?s buvo
Teopantekuanitlanas
ir
Okstotitlanas
. V?lyvuoju prie?klasikiniu laikotarpiu (I t?kst. pr. m. e. II pus?je) Centrin?je Mezoamerikoje i?augo gyvenviet?
Kuikuilkas
, o vakaruose -
?upikuaras
.
Tuo metu pirmieji civilizacijos ?idiniai pasirod? ir
maj?
zonoje. Apie IX a. pr. m. e. auk?tikaln?se suklest?jo
Kaminalchuju
, o v?liau atsirado ikiklasikiniai maj? miestai
Izapa
,
Takalik Abachas
ir kt.
Klasikiniu laikotarpiu, kuris prasideda apie III a. pr. m. e. Mezoamerikos kult?ros patyr? did?iausi? suklest?jim?. Senieji kult?ros ?idiniai ?lankoje ir Oa?akoje toliau t?s? savo kult?rines tradicijas: toliau klest?jo
sapotekai
ir
mi?tekai
, o buvusioje olmek? teritorijoje vyst?si
Verakruzo kult?ra
.
Did?iausio pakilimo klaisikiniu laikotarpiu pasiek?
Maj?
ir
Centro
kult?ros. Apie 200 m. prasid?jo klasikinis maj? laikotarpis, kurio metu maj? civilizacijos centras i? pietini? auk?tum? nusileido ? ?emumas ?iauriau. Klest?jo atskiri maj? miestai valstyb?s, tarp kuri? svarbiausias buvo
Tikalis
. 562 m. jis buvo nusiaubtas, ta?iau apie 710 v?l i?kilo kaip maj? regiono galyb?.
Tuo pat metu
Centrin?s Meksikos
regione i?kilo
Teotihuakano
miestas, kuris ?ia tapo svarbiausiu kult?ros ?idiniu. Jo inspiruotas architekt?ros stilius buvo paplit?s visoje Mezoamerikoje.
Klasikiniu laikotarpiu civilizacija plito ir ? tolimesnes sritis. Vakar? regione susiformavo
?achtini? kap? kult?ra
, i? kurios v?liau i?sivyst?
Teu?itlano kult?ra
(svarbiausios gyvenviet?s -
Teu?itlanas
ir
Huicilapa
). Jos gyventojai k?r? labai brand?i? keramik?. Gerere kuitlatekai irgi suk?r? savo
Meskalos kult?r?
(svarbiausia gyvenviet?
Kuetlachu?itlanas
), kuri gars?jo savo andezito ir serpantino k?riniais. Joje jau?iama stipri ?taka i? Teotihuakano. Tuo metu Mezoamerikos kult?rin? ?taka i?plito ? ?iaur?s region?.
VIII-IX a. Mezoamerikos regionuose rei?kiasi svarb?s poky?iai, kuriuos nul?m? taut? migracijos, klimato poky?iai ir kiti faktoriai.
Apie IX a. ?vyko klasikin?s Maj? civilizacijos ?lugimas, kuomet buvo apleisti visi senieji maj? kult?ros centrai. Maj? kult?ra persik?l? ? ?iaurines ?emumas Jukatano pusiasalyje, kur atsirado nauji miestai. Ma?daug tuo pa?iu metu Centrin?je Meksikoje ?sigal?jo
nahuatli? kalba
kalbantys
toltekai
. J? kult?rin? ?taka jau?iama visoje Mezomaerikoje. Jie ?sigal?jo ir maj? regione, kur vald? i? ?i?en Icos miesto. XIII a. majai nuvert? toltek? vald?i? ?i?en Icoje ir Maj? regione ?sigal?jo
Majapanas
.
XIII a. prasid?jo tolimesn?s taut? migracijos. ?lankoje ?sik?r?
totonakai
, vakar? Mezoamerikoje ?
taraskai
.
Centrin?je Meksikoje XIII a. toltekus pakeit?
actekai
. Nuo ma?daug
1200
m. iki ispan? atvykimo, didesni?j? Meksikos dal? kontroliavo j? valstyb?. ?Meksikos“ pavadinimas kil?s i? actek? dievo Me?itlio vardo.
Pagrindinis straipsnis ?
Meksikos u?kariavimas
.
Senov?s civilizacija:
Mezoamerika
Olmekai
,
Majai
,
Actekai
|
|
Istorija
|
Menas
:
|
Architekt?ra
,
Dail?
,
Literat?ra
|
Religija
:
|
Actek?
,
Maj?
|
Ra?tas
:
|
Olmek?
,
Maj?
,
Actek?
,
Sapotek?
,
Mi?tek?
|
Kalendorius
:
|
Maj?
,
Actek?
|
Pagrindiniai straipsniai:
Mezoamerikos kalendorius
Pagrindiniai straipsniai:
Sapotek? ra?tas
,
Olmek? ra?tas
,
Maj? ra?tas
,
Actek? ra?tas