Maskvos kremlius ir Raudonoji aik?t?
Pasaulio paveldo s?ra?as
Vieta	Rusija
Tipas	Kult?rinis
Kriterijus	I, II, IV, VI
Nuoroda	(angl.) (pranc.) : 545
Regionas **	Europa ir ?iaur?s Amerika
?ra?ymo istorija
?ra?as	1990  (14-oji sesija)
Vikiteka:	Maskvos kremlius
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO s?ra?e. ** Regionas pagal UNESCO skirstym?.

Maskvos kremlius ( rus. Моско?вский Кремль ) ? istorinis pastat? kompleksas Maskvos centre. S?voka da?nai naudojama perkeltine prasme ( metonimas ), rei?kiantis Rusij?, jos vald?i? ir ?staigas .

I?sid?st?s tarp Maskvos up?s pietuose, Raudonosios aik?t?s rytuose ir Aleksandro sodo vakaruose. Netaisyklingo trikampio plot? (27,5 ha) juosia m?ro sienos su 20 bok?t? ( XVII a. , svarbiausias Spaso bok?tas , 1625 m.). Ansamblio centre ? Sobor? aik?t? . Joje penkiabok??iai kupoliniai soborai : Uspenij?s soboras ( 1479 m., architektas A. Fioravantis). Jame buvo vainikuojami ir tuokiami kunigaik??iai ir carai, laidojami metropolitai ir patriarchai. Aprei?kimo soboras ( 1489 m., Pskovo architektai). Arkangelo soboras ( 1508 m., architektas A. Friazinas Naujasis). Iki XVII a. pabaigos sobore buvo laidojami kunigaik??iai ir carai. ? Maskvos kremliaus ansambl? ?eina ir kvadratinio plano car? r?mai Granovitaja palata ( 1491 m., architektas M. Friazinas, Solaris), Ivano Did?iojo varpin? ( 1508 m., architektas B. Friazinas).

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

II t?kstantmetyje pr. m. e. Maskvos kremliaus vietoje buvo nedidel? gyvenviet?. XI a. pabaigoje susiformavo ?tvirtinta gyvenviet?. 1156 metais ant Borovicko auk?tumos Jurijus Dolgorukis pastat? medin? tvirtov?.

XIV a. viduryje ? 1723 m. Maskvos kremlius ? Maskvos kunigaik??i? ir Rusijos car? rezidencija. XIII a. pabaigoje pastatyti pirmieji soborai (nei?liko), akmen? sienos ir bok?tai. XV a. antroje pus?je sukurta Sobor? aik?t? , perstatyti soborai, pastatytos naujos m?ro sienos.

XVI a. buvo viena did?iausi? Europos tvirtovi?. XVII a. teritorija i?sipl?t?, pastatyta puo?ni? paradini? feodal? r?m?. 1610 ? 1612 m. kremlius buvo ATR kariuomen?s okupuotas . XVIII a. prad?ioje sienos ir bok?tai sutvirtinti bastionais .

Po 1812 m. Pranc?zijos ?siver?imo ? Rusij? apgriovim? buvo spar?iai atstatomas. XIX a. viduryje pakeistas teritorijos planas, nugriauta dalis pastat?, pastatyta Didieji kremliaus r?mai , Ginkl? r?mai , sukurtas car? rezidencijos ansamblis. 1917 m. ruden? nukent?jo bol?evik? sukilimo metu. 1929?1930 m. buvo susprogdinti du kremliaus vienuolynai. 1935 ? 1937 m. penki? pagrindini? bok?t? vir??n?se vietoj Rusijos ereli? i?keltos rubino ?vaig?d?s (skersmuo ? 3?3,5 m). ^[1]

Kremliuje saugomi rus? meno paminklai Varp? varpas ir Patrank? patranka . Prie ?iaurin?s sienos, Raudonojoje aik?t?je , yra Lenino mauzoliejus , prie vakarin?s sienos, Aleksandro sode ? Ne?inomojo kareivio kapas .

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Maskvos kremliaus muziejus ( rus. )

?   ?   A   ?   R Pasaulio paveldo objektai Rusijoje ?iaur?s vakar? Rusija Ki?? pogostas (1990) · Sankt Peterburgo istorinis centras ir susij? objektai (1990) · Did?iojo Naugardo ir jo apylinki? istoriniai paminklai (1992) · Solovk? sal? kult?rinis ir istorinis ansamblis (1992) · Komijos pirmyk??iai mi?kai (1995) · Feraponto vienuolynas (2000) · Kur?i? nerija (2000, kartu su Lietuva ) · Struv?s geodezinis lankas (2005, kartu su devyniomis kitomis valstyb?mis) · Pskovo architekt?rin?s tradicijos cerkv?s (2019) · Onegos e?ero ir Baltosios j?ros petroglifai (2021) Centrin? Rusija Maskvos kremlius ir Raudonoji aik?t? (1990) · Vladimiro ir Suzdal?s baltieji paminklai (1992) · Sergijevo Lavros Trejyb? (1993) · Kolomenskoj?s Vie?paties ?mimo Dangun cerkv? (1994) · Novodevi??s vienuolynas (2004) · Jaroslavlio istorinis centras (2005) · Svija?sko miesto-salos ?engimo Dangun katedra ir vienuolynas (2017) Pietvakari? Rusija Vakar? Kaukazas (1999) · Derbento citadel?, senasis miestas ir tvirtov? (2003) · Kazan?s kremliaus istorinis ir architekt?rinis kompleksas (2000) · Bolgaro istorinis ir archeologinis kompleksas (2014) Sibiras Baikalo e?eras (1996) · Kam?iatkos ugnikalniai (1996) · Auksiniai Altajaus kalnai (1998) · Centrinis Sichote Alinis (2001) · Ubsu Nuro dubuma (2003, kartu su Mongolija) · Vrangelio salos rezervatas (2004) · Putorano plynauk?t? (2010) · Lenos stulpai (2012) · Da?rijos kra?tovaizd?iai (2017, kartu su Mongolija) Nematerialusis Semeiskije bendruomen?s kult?rin? erdv? ir ?odin? kult?ra (2008) · Oloncho, jakut? herojiniai epai (2008)