Maisto da?iklis

Pridedamas *beta-Carotene* suteikia margarinui gelsv? spalv?

Morka, kaip ir kitos dar?ov?s ar vaisiai, savo spalv? ?gyja karotinoid? d?ka

Maisto da?iklis ? bet kuri maisto produkto ar g?rimo nuda?ymui dedama med?iaga. Maisto da?ikliai kaip maisto priedai naudojami maisto pramon?je ir maist? gaminant namuose. Taip pat maisto da?ikli? gali b?ti dedama ? farmacijos , kosmetikos pramon?s gaminius, jie gali b?ti naudojami kaip saugesni da?ai ?vietimo ?staigose ir pan.

Maisto da?ikli? panaudojimo tikslai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?mon?ms tam tikros spalvos asocijuojasi su atitinkamu skoniu , kvapu , tod?l da?iklis gali pakeisti skonio ar kvapo suvokim? , nesvarbu, koks produktas tai b?t? ? saldainis ar vynas . ^[1] D?l ?ios prie?asties da?ikliai naudojami maisto produkt? gamyboje. Kartais gamintojai siekia, kad vartotojai produkt? suvokt? kaip nat?ral?, pvz., be da?iklio cukruotos vy?nios b?t? ?viesiai rusvos spalvos. Ta?iau kartais da?ikliu siekiama ne?prasto ?sp?d?io, pvz., 2000 m. Heinz’o bendrov? prad?jo gaminti ?ali?j? ke?up? .

Paprastai vartotojai supranta, kad ry?k?s ir nenat?rali? spalv? maisto produktai grei?iausiai nuda?yti maisto da?ikliais, ta?iau tik nedaugelis ?ino, kad kartais da?omi ir nat?raliai atrodantys maisto produktai, tokie kaip apelsinai ar la?i?a , siekiant u?maskuoti j? nat?rali? spalv? variantus. ^[2] Kadangi nat?rali maisto produkt? spalva kinta priklausomai nuo met? laiko, d?l perdirbimo ir laikymo s?lyg?, da?ikli? panaudojimas da?nai produktams suteikia komercinio prana?umo ? produktams suteikiama ta spalva, kurios vartotojas tikisi ir kuriai teikia pirmenyb?. Svarbiausios prie?astys, d?l kuri? naudojami da?ikliai:

Noras kompensuoti nat?ralios produkto spalvos nykim?, kuris nei?vengiamas d?l ?viesos , oro poveikio, temperat?ros svyravim?, dr?gm?s ir kit? transportavimo/sand?liavimo s?lyg?.
Nat?rali? spalvos variant? maskavimas.
Nat?rali? spalv? sustiprinimas.
Noras suteikti maisto produktui savitumo.
Siekis apsaugoti nuo ?viesos poveikio maisto produkto skonin?s , kvapi?sias med?iagas ir vitaminus .
Puo?imas, dekoravimas, pvz., tort? puo?imas.

Visgi maisto produkto spalv? s?lygojan?ios med?iagos turi ne tik signalin? poveik?, susijus? su maisto pasirinkimu ir vartojimu. Kaip ir daugelis kit? med?iag?, jos veikia ?vairius med?iag? apykaitos procesus.

Reglamentavimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Maisto da?ikli? saug? pasaulyje tikrina ?vairios organizacijos ir kartais j? nuomon? d?l da?iklio saugos i?siskiria. Jungtin?se Amerikos valstijose numeriai paprastai suteikiami leid?iamiems naudoti sintetiniams maisto da?ikliams, kurie neegzistuoja gamtoje, tuo tarpu Europos S?jungoje , E numeriai suteikiami tiek sintetiniams, tiek nat?raliems priedams (intervalas E100-E199).

Dauguma ?ali? turi savus maisto gamyboje, kosmetikoje, farmacijoje leist? naudoti da?ikli? s?ra?us. ?iuose s?ra?uose ar kitokiuose teis?s aktuose gali b?ti nurodyti did?iausi da?ikli? kiekiai, kuriuos vartotojas gali gauti per dien? su maistu ir kitais gaminiais.

Daugelis ?ali? organizacij?, ?skaitant JAV Maisto ir vaist? administracij?, nereikalauja, kad b?t? atliekami nat?rali? da?an?i? med?iag? bandymai ar klinikiniai tyrimai.

Sintetiniai organiniai maisto da?ikliai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Keletas pavyzd?i?:

Nat?ralios kilm?s maisto da?ikliai (maisto da?ai) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rinkoje atsiranda vis daugiau nat?rali? da?ikli?, kadangi auga vartotoj? susir?pinimas d?l sintetini? da?ikli? poveikio. Pvz.:

?afranas
?alias da?iklis, gaunamas i? Chlorella dumbli? .
E100 ? kurkuminas , gaunamas i? ciber?ol?s ekstrakto, bet jis gali b?ti gaunamas ir sintez?s b?du;
E120 ? kochinealis , raudonas da?iklis i? vabzd?i? ( skydamari? ) Dactylopius coccus ;
E150a ? karamel?s da?iklis, gaminamas karamelizuojant cukr? ;
E160a ? karotinas ( alfa-karotinas , beta-karotinas , gama-karotinas ), nat?ralus da?iklis, ta?iau ?iais laikais jis labai da?nai gaunamas dirbtinai;
E160b ? anatas , raudonai oran?inis da?iklis, gaunamas i? da?in?s urlijos ( Bixa orellana ) s?kl? ekstrakto, laikomas pavojingu;
E160c ? kapsantinas , nat?ralus da?iklis, gaunamas i? paprikos ekstrakto; ta?iau ?is maisto priedas gali b?ti ir sintetinis ;
E162 ? betaninas , da?iklis gaunamas i? raudon?j? burok?li? sul?i? .

Kad visada b?t? galima lengvai gauti pageidaujam? spalv?, da?antys ?i? med?iag? komponentai gamybos metu paprastai labai i?gryninami; ta?iau da?ikliai da?nai tiekiami kaip mi?inys su kitomis (kieto ar skysto pavidalo) med?iagomis ? ne?ikliais, kurie u?tikrina da?ikli? patvarum? ir patogesn? naudojim?.

Jei da?iklis nat?ralus, etiket?je da?niausiai reikalaujama nurodyti tik tai, kad produktuose yra maisto da?ikli?. Jei da?iklis sintetinis, nurodomas ir konkretus da?iklio pavadinimas, ir E numeris.

Neorganiniai maisto da?ikliai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jie naudojami tik specialiais tikslais, pvz., konditerijoje. Keletas pavyzd?i?:

Kitas panaudojimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kadangi maisto da?ikliai paprastai saugesni nei ?prastiniai meninink? naudojami da?ai ir pigmentai , kai kurie menininkai juos naudoja k?ryboje, ypa? k?no pie?iniams.

Maisto da?us galima naudoti ir audini? da?ymui, jie greitai nenusiskalbia, kai audiniai i? medviln?s ar kanapi? pluo?to. Kai kuriuos maisto da?iklius galima fiksuoti ir ant nailono ar gyv?nin?s kilm?s pluo?to .

Kritika ir poveikis sveikatai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors anks?iau atlikti moksliniai tyrimai nerod?, kad egzistuot? koreliacija tarp d?mesio tr?kumo ? hiperaktyvumo sutrikimo ir maisto da?ikli? ^[3]^[4], nauj? tyrim? rezultatuose sintetiniai konservantai ir sintetiniai da?ikliai nurodomi kaip med?iagos, apsunkinan?ios ?io neurologinio sutrikimo ir d?mesio tr?kumo simptomus; be to, poveikis b?dingas tiek sergantiesiems, tiek bendrajai gyventoj? populiacijai ^[5]^[6]; Gali b?ti, kad ?ito nepasteb?ta ankstesniuose tyrimuose tod?l, kad nebuvo tinkam? klinikini? metod? kiekybi?kai i?matuoti prasi?eng?li? elges?. T?v? atsiliepimai tiksliau rod? maisto pried? maiste buvim? nei klinikiniai tyrimai. ^[7] Atliekant tyrimus su keliomis didel?mis mokini?, neturin?i? d?mesio sutrikim?, grup?mis, paai?k?jo, kad i? mokyklose tiekiamo maisto pa?alinus dirbtinius komponentus, ?skaitant dirbtinius da?iklius, pager?jo mokini? mokymosi rezultatai ir suma??jo disciplinos nesilaikymo problem?. ^[8]^[9]

Norvegijoje 1978 m. u?drausti visi produktai, kuriuose yra anglies derv? ir j? darini?. Naujais ?statymais, laikantis ES reglament?, ?is draudimas panaikintas. Kartu u?drausta daug da?ikli?, kurie leid?iami naudoti JAV .
Tartrazinas (E102) sukelia dilg?lin? ma?iau nei 0,01 % su juo kontaktuojan?i? ?moni? ^[2].
Eritrozinas (E127) siejamas su ?iurki? skydliauk?s augliais . ^[10]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ Jeannine Delwiche (2004). ?The impact of perceptual interactions on perceived flavor (Suvokimo s?veik? ?taka juntamam skoniui ar kvapui)“. Food Quality and Preference . 15 : 137?146. doi : 10.1016/S0950-3293(03)00041-7 .
↑ ^2,0 ^2,1 ?FDA/CFSAN Food Color Facts (Maisto ir vaist? administracija/Maisto saugos ir taikomosios mitybos centras: Informacija apie maisto produkt? spalv?)“ . Maisto ir vaist? administracija . Suarchyvuotas originalas 2007-10-01 . Nuoroda tikrinta 2006-09-07 .
↑ Wilens TE, Biederman J, Spencer TJ. Attention deficit/hyperactivity disorder across the lifespan (D?mesio tr?kumo ir hiperaktyvumo sutrikimas gyvenimo periodu). Annual Review of Medicine, 2002:53:113-131
↑ The MTA Cooperative Group. A 14-month randomized clinical trial of treatment strategies for attention-deficit hyperactivity disorder (ADHD) (14-os m?nesi? trukm?s d?mesio tr?kumo/hiperaktyvumo sutrikimo gydymo strategijos atsitiktini? im?i? klinikinis tyrimas). Archives of General Psychiatry, 1999;56:1073-1086
↑ Food additives and hyperactive behaviour in 3-year-old and 8/9-year-old children in the community: a randomized, double-blinded, placebo-controlled trial (?Maisto priedai ir 3-? met? ir 8-9-i? met? vaik? hiperaktyvus elgesys bendruomen?je: atsitiktini? im?i?, dvigubai aklas tyrimas, apimantis placebo kontrolin? grup?), Lancet, Sept 2007
↑ 1997 Graduate Student Research Project conducted at the University of South Florida. Author- Richard W. Pressinger M. Ed.
↑ “Food Additives May Affect Kids' Hyperactivity" (?Maisto priedai gali tur?ti poveik? vaikams“), WebMD Medical News, May 24, 2004
↑ A different kind of school lunch" (?Kitokie prie?pie?iai mokykloje“), PURE FACTS October 2002
↑ The Impact of a Low Food Additive and Sucrose Diet on Academic Performance in 803 New York City Public Schools (Raciono su ma?u maisto pried? ir sacharoz?s kiekiu ?taka mokymosi rezultatams 803-ejose Niujorko vie?osiose mokyklose), Schoenthaler SJ, Doraz WE, Wakefield JA, Int J Biosocial Res., 1986, 8(2); 185?195
↑ Jpn J Cancer Res. 1988 Mar;79(3):314-9

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Maisto sauga. Valstybin? maisto ir veterinarijos tarnyba ^{[neveikianti nuoroda]}

[1] Jeannine Delwiche (2004). ?The impact of perceptual interactions on perceived flavor (Suvokimo s?veik? ?taka juntamam skoniui ar kvapui)“. Food Quality and Preference . 15 : 137?146. doi : 10.1016/S0950-3293(03)00041-7 .

[fdacf-2] 2,0 ^2,1 ?FDA/CFSAN Food Color Facts (Maisto ir vaist? administracija/Maisto saugos ir taikomosios mitybos centras: Informacija apie maisto produkt? spalv?)“ . Maisto ir vaist? administracija . Suarchyvuotas originalas 2007-10-01 . Nuoroda tikrinta 2006-09-07 .

[3] Wilens TE, Biederman J, Spencer TJ. Attention deficit/hyperactivity disorder across the lifespan (D?mesio tr?kumo ir hiperaktyvumo sutrikimas gyvenimo periodu). Annual Review of Medicine, 2002:53:113-131

[4] The MTA Cooperative Group. A 14-month randomized clinical trial of treatment strategies for attention-deficit hyperactivity disorder (ADHD) (14-os m?nesi? trukm?s d?mesio tr?kumo/hiperaktyvumo sutrikimo gydymo strategijos atsitiktini? im?i? klinikinis tyrimas). Archives of General Psychiatry, 1999;56:1073-1086

[5] Food additives and hyperactive behaviour in 3-year-old and 8/9-year-old children in the community: a randomized, double-blinded, placebo-controlled trial (?Maisto priedai ir 3-? met? ir 8-9-i? met? vaik? hiperaktyvus elgesys bendruomen?je: atsitiktini? im?i?, dvigubai aklas tyrimas, apimantis placebo kontrolin? grup?), Lancet, Sept 2007

[6] 1997 Graduate Student Research Project conducted at the University of South Florida. Author- Richard W. Pressinger M. Ed.

[7] “Food Additives May Affect Kids' Hyperactivity" (?Maisto priedai gali tur?ti poveik? vaikams“), WebMD Medical News, May 24, 2004

[8] A different kind of school lunch" (?Kitokie prie?pie?iai mokykloje“), PURE FACTS October 2002

[9] The Impact of a Low Food Additive and Sucrose Diet on Academic Performance in 803 New York City Public Schools (Raciono su ma?u maisto pried? ir sacharoz?s kiekiu ?taka mokymosi rezultatams 803-ejose Niujorko vie?osiose mokyklose), Schoenthaler SJ, Doraz WE, Wakefield JA, Int J Biosocial Res., 1986, 8(2); 185?195

[10] Jpn J Cancer Res. 1988 Mar;79(3):314-9

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]