Anglijos
magistrato pos?dis.
Viljamo Hogarto
paveikslas,
1750
m.
Magistratas
,
lot.
magistratus
, i?
magister
, mokytojas ?
savivaldyb?s
, kuriai suteikta
Magdeburgo teis?
, miesto taryba ir jos institucijos
Vokietijoje
,
Austrijoje
,
Lietuvos Did?iojoje Kunigaik?tyst?je
.
Anglakalb?se
valstyb?se ir
Rusijos imperijoje
1720
?
1864
m. tai pirmosios instancijos taikos
teismas
.
Pranc?zijoje
magistratu vadinamas nepriklausomas teis?jas.
Senov?s Romoje
magistratas buvo auk??iausias miesto (
lot.
municipium
) valdininkas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose. Pagal karjeros laipsni? hierarchij? (
cursus honorum
), magistrat? pareigos buvo
kvestorius
(finans? valdytojas),
edilas
(miesto valdytojas),
pretorius
(teis?jas),
konsulas
(du Romos respublikos vadovai, renkami kasmet). Auk??iausias magistrato laipsnis buvo cenzorius, skiriamas 5 metams.
Juridin? savivaldos pagrind? daugelio viduram?i? ?ali? savivaldyb?ms pad?jo
1188
m. Vokietijos
Magdeburgo
arkivyskupo
Vychmano miestel?nams suteiktos privilegijos, bei
1221
m. sudarytas paprotin?s teis?s rinkinys
Saks? veidrodis
. ?iais dokumentais buvo ?tvirtinta miestel?n? teis? rinkti miest? vald?i? ? magistrat? ir prisiekusiuosius pos?dininkus, vadinamus suolininkais (t. y. teism?), patiems reguliuoti prekyb? ir amatus bei rinkti mokes?ius. Magdeburgo teis? greitai paplito Vokietijos,
?ekijos
,
Vengrijos
,
Lenkijos
miestuose.
Kry?iuo?i? ordino ?em?se ?sigaliojo Magdeburgo teis?s atmaina ?
Kulmo teis?
. Dabartiniam Lenkijos
Chelmno
miestui j?
1233
m. suteik?
Ordino magistras
.
Lietuvoje pirmieji magistrato teis?
krik??ionyb?s
?vedimo proga
1387
m. i? Lenkijos karaliaus
Jogailos
gavo Vilniaus miestie?iai. Dar anks?iau,
1254
m.
Liubeko teis?
buvo suteikta vokie?i? valdomai
Klaip?dai
.
1408
m. Magdeburgo teis? ?gijo Kaunas, nuo
1413
m., tap? vaivadijos centru, ?ia teise naudojosi
Trakai
. Po
1566
ir
1588
m.
Lietuvos Statut?
pri?mimo magistrat? rinkti gal?jo
Merkin?
,
Veliuona
,
?ie?mariai
ir dar 40 miest?.
Magdeburgo teis? buvo pritaikoma vietos s?lygoms. Pavyzd?iui,
1584
m.
Steponas Batoras
suteik? teis? Kauno magistratui si?lyti 4 kandidatus ? vaito ? Did?iojo kunigaik??io vietininko mieste ir miesto teis?jo viet?.
Magistratai Lietuvoje buvo panaikinti po
Tre?iojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo
.
Magistratas susid?davo i?
burmistr?
ir tar?j?, kurie pos?d?iaudavo
Rotu??je
. Asmuo, i?rinktas bendruomen?s prisiekusiuoju patekdavo ? suolininkus, po to gal?jo pretenduoti ? tar?jus, burmistrus (Lietuvoje ? ? vaitus).
Lietuvoje magistrat?, iki
XVII a.
pabaigos vadint? miesto taryba, sudar? burmistrai (Vilniuje ? 12, Kaune ? 4, ma?esniuose miesteliuose ? po 1-2) ir tar?jai (Vilniuje ? 24, Kaune ? 12, kitur po 3-6). Magistrato darb? kontroliavo prisiekusi?j? miestie?i? kolegija, Vilniuje ? i? 60 vyr?. Nuo
XVII a.
? magistrat? taip pat ??jo vaitai ir suolininkai.
Magistratas ? miesto vidaus tvarkos taisykli? bei nuostat? leid?jas, taip pat ir vykdomoji vald?ia bei vienas i? miesto teism?. Kita institucija ? suolinink? kolegija, pagrindinis miesto teismas.
Magistratas tvark? visus miesto ir miestel?n? reikalus miesto viduje ir u? jo rib?.
Magistratas skelbdavo miesto vidaus taisykles, tvark? miesto finansus, pri?i?r?jo tvark? mieste, r?pinosi miestie?i? ?kine veikla, prekyba, amatais, miesto apsauga, na?lai?iais ir na?l?mis.
?is savivaldos modelis naudojamas Austrijoje, Vokietijos
Br?meno
,
Heseno
,
?lezvigo ? Hol?teino
?em?se, Pranc?zijoje,
JAV
, daugiausia dideliuose miestuose. Rink?jai pagal ma?oritarin? sistem? atskirose rinkim? apygardose renka ne taryb?, o kart? ar du per metus susirenkant? atstov? susirinkim?, kuris i?renka kolektyvin? vadovaujant? organ? ? magistrat?, susidedant? i? burmistro, magistrato nari? ir etatini? darbuotoj?. Atstov? susirinkimas tvirtina biud?et? ir jo vykdymo ataskaitas bei strateginius planus, visus kitus klausimus sprend?ia magistratas.
Burmistr? da?niausiai renka bendruomen?s atstov? susirinkimas, pavyzd?iui, Vokietijos ?lezvigo ? Hol?teino ?em?je dvylikai met?, bet gali rinkti ir pilie?iai atskiru balsavimu, pavyzd?iui, Hesene ? 6 metams. Burmistras pavaduotoj? neturi, gali b?ti tik patar?jai. Kai kuriose savivaldyb?se vykdan?iojo burmistro pareigas paeiliui po pusmet? ar metus eina vis kitas magistrato narys. Ir vienu, ir kitu atveju burmistras yra laikomas bendruomen?s galva ir turi teis? atstovauti jai visose instancijose. Da?noje savivaldyb?je jis iki ?iol yra i?laik?s ir taikos teis?jo pareigas bei teises.
Burmistro ?galiojimai, nesvarbu, ar jis skiriamas visai magistrato kadencijai, ar jos daliai, gali b?ti sustabdomi tik laikinai, savivaldyb?s konstitucijoje nustatytam laikui arba iki paai?k?s aplinkyb?s, kuriomis remiantis buvo rei?kiamas nepasitik?jimas. Jis gali b?ti pa?alintas i? pareig? tik ?sigaliojus teismo nutar?iai.
Magistrat?, kaip bendruomen?s valdyb?, sudaro 5-9 bendruomen?s atstov? susirinkime i?rinkti visuomeniniai pareig?nai. Magistrato nariai renkasi tik kart? per sa - vait? ir priima arba atmeta administracijos parengtus sprendimus. Paprastai spendim? projekt? magistratas neredaguoja, tod?l pos?d?iai trunka tik valand? ar dvi. Magistrato pos?d?ius ?aukia, j? darbotvark? sudaro, pos?d?iams pirmininkauja ir priimtus spren - dimus pasira?o bei skelbia burmistras.
Magistratas suformuluoja bendruomen?s politik? ir pateikia j? vykdyti magistrato pasamdytam profesionaliam administracijos direktoriui su jo sudaryta komanda.