M??is d?l Pranc?zijos
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Vakar? frontas
Vokie?i? kareiviai ?ygiuoja per Triumfo ark? po Pary?iaus pasidavimo, 1940 m. bir?elio 14 d.
Data 1940 m. gegu??s 10 d. ? bir?elio 25 d. (1 m?nuo ir 15 dien?) Vieta Pranc?zija , Nyderlandai , Belgija , Liuksemburgas Rezultatas Galutin? A?ies pergal? Tre?i?j? Pranc?zijos respublik? pakei?ia Vi?i re?imas
Konflikto ?alys
Pranc?zija   Jungtin? Karalyst?   Kanada   Belgija   Nyderlandai   Lenkija   ?ekoslovakija   Liuksemburgas	Vokietija   Italija (nuo bir?elio 10 d.)
Vadovai ir kariniai vadai
Maurice Gamelin (iki gegu??s 17 d.) Leopoldas III	Walther von Brauchitsch Gerd von Rundstedt Fedor von Bock Wilhelm von Leeb Albert Kesselring Heincas Guderianas Umberto II

M??is d?l Pranc?zijos  ( pranc. bataille de France ) ? Antrojo pasaulinio karo epizodas, prasid?j?s 1940  m. gegu??s 10 d. Vermachto puolimu Pranc?zijoje , Nyderlanduose , Belgijoje ir Liuksemburge , ir pasibaig?s Pranc?zijos kapituliacija bir?elio 22 d.

1940 m. gegu??s 10 d. vokie?i? ir ital? paj?gos prad?jo puolim? prie? Pranc?zij?, kuri 1939 m. rugs?jo 3 d., po Vokietijos invazijos ? Lenkij? , paskelb? kar? Vokietijai. Po Vokietijos paj?g? puolimo pasinaudojant blickrygo taktika bir?elio 22 d. Pranc?zija kapituliavo . Tuo metu did?ioji jos dalis buvo okupuota , o i? armijos prakti?kai nieko neliko.

Tuo pat metu Vokietija ?siver?? ? Belgij? ir Nyderlandus, juos u??m? ir sutriu?kino brit? ekspedicin? korpus? .

?io karo epizodo metu Vokietija atsikrat? tuo metu pagrindinio savo prie?ininko. U??mus Pranc?zij? buvo sukurtas placdarmas galimam i?silaipinimui Britanijoje.

Prie?istor? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Keistasis karas ir Danijos-Norvegijos operacija .

1935 m. Hitleriui ?sitvirtinus vald?ioje ir suart?jus su Italija , Pranc?zijos ir Did?iosios Britanijos politika r?m?si susitaikymo principais. ?ios politikos ?alininkai sutiko toleruoti Versalio sutarties revizijas, kad tarp did?i?j? Europos valstybi? b?t? i?laikyta taiki koegzistencija. D?l to buvo toleruojamas Vokietijos ? Did?iosios Britanijos laivyno sutarties nesilaikymas, Reino kra?to militarizavimas, Austrijos ir Sudet? kra?to aneksija. ?i politika ?lugo po ?ekoslovakijos okupacijos. Hitleris toki? Vakar? valstybi? pozicij? pri?m? kaip silpnumo ?enkl? ir man?, kad jei jos nebus tiesiogiai u?pultos, tai pa?ios nedr?s stoti ? tiesiogin? konfrontacij? su Vokietija.

1939 m. rugs?jo 3 d. atsakydamos ? Lenkijos u?uolim? Did?ioji Britanija ir Pranc?zija paskelb? kar? Vokietijai. Pranc?zijoje, palei Ma?ino linij? susitelk? pranc?z? ir brit? armijos, palei Zigfrydo linij?  ? vokie?i? kariuomen?. Nepaisant to, kariniai veiksmai apsiribojo atskiromis operacijomis j?roje. Prie Pranc?zijos ir Vokietijos sienos tvyrojo keista tyla: mil?ini?kos armijos stov?jo viena prie?ais kit?, ta?iau m??iai nevyko, i?skyrus retus susi?audymus.

Planai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokietijos planai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nugal?j?s Lenkij? , Hitleris 1939  m. spalio 6 d. pasi?l? Did?iajai Britanijai ir Pranc?zijai taik?, bet ?ios atsisak?. Spalio 19 d. Vermachto Vyriausiosios sausumos kariuomen?s vadovyb?s ?tabo vir?ininkas Francas Halderis pateik? pirm?j? ?siver?imo ? Pranc?zij? plano ( vok. Fall Gelb ) variant? ( vok. Aufmarschanweisung N°1, Fall Gelb  ? ver?imosi pirmyn instrukcija numeris vienas, geltonasis variantas). ^[1] ?is variantas buvo pana?us ? ?lifeno plan? , kur? Vokietija panaudojo Pirmajame pasauliniame kare , bet, skirtingai nuo pastarojo, buvo tik paprastas frontalinis puolimas, nesiekiant atkirsti ir apsupti Pranc?zijos kariuomen?. ^[2] Pagal j? Vokietijos kariuomen? tur?jo b?ti suskirstyta ? tris armij? grupes: A centre, B ?iaur?je ir C pietuose.

Hitleriui ?is planas nepatiko. Jo reakcija buvo dvejopa. Viena vertus, jis, siekdamas netik?tumo, nurod? puolim? prad?ti kuo anks?iau ? lapkri?io 12 d., nors v?liau puolimas buvo vis atid?liojamas. Antra vertus, jis pasi?l? pakeisti plan? taip, kad b?t? numatytas pagalbinis puolimas pietuose. Spalio 29 d. Halderis paruo?? antr? plan? ( vok. Aufmarschanweisung N°2, Fall Gelb , numa?ius? pagalbin? puolim? Lje?o - Nami?ro kryptimi. ^[1]

?ie planai nepatiko ne tik Hitleriui, bet ir A grup?s vadui G. fon Run?tetui . Spalio 21 d. jis su savo ?tabo vir?ininku E. fon Man?teinu susitar? sukurti nauj? plan?, numatant? armij? grup?s A sustiprinim? ir pagrindin? puolim? Sedano kryptimi. Kartu su XIX tank? korpuso vadu Guderianu Man?teinas suk?r? plan?, pagal kur? visos Vokietijos tank? paj?gos tur?jo b?ti mestos link Sedano, o tada, nelaukdamos p?stinink?  ? link Laman?o . Pirmasis Man?teino memorandumas su plano metmenimis ? OKH buvo pasi?stas spalio 31 d. V?liau sek? dar ?e?i memorandumai ? lapkri?io 6 d., lapkri?io 21 d., lapkri?io 30 d., gruod?io 6 d., gruod?io 18 d. ir sausio 12 d. Visi jie buvo atmesti. ^{[3] [4]}

Sausio 10 d. vir? Belgijos sudu?o vokie?i? l?ktuvas su naujausiu plano variantu. Tai privert? Hitler? dar kart? atid?ti puolim?. Ta?iau sausio 30 d. pateiktas naujas OKH plano variantas ( vok. Aufmarschanweisung N°3, Fall Gelb ), kuris beveik nesiskyr? nuo ankstesni?. ^[1]

Sausio 27 d., siekiant suma?inti Man?teino ?tak?, jis buvo paauk?tintas ir paskirtas korpuso vadu. Vasario 2 d. protestas d?l to pasiek? Hitler? ir vasario 17 d. Man?teinas asmeni?kai jam pateik? savo pasi?lymus. Kit? dien? Hitleris ?sak? ?iuos si?lymus ?gyvendinti. ^[1]

Vasario 24 d. buvo pateiktas naujas plano variantas ( vok. Aufmarschanweisung N°4, Fall Gelb ). Jame buvo numatytas pagrindinis puolimas centre per Ard?nus ir pagalbinis ?iaur?je. ^[1] Tai tur?jo suklaidinti S?jungininkus, nes Ard?nai buvo laikomi netinkamais tank? veiksmams. Ta?iau nepriklausomo tank? paj?g? puolimo link Laman?o plane neliko.

Net ir toks planas daugumos Vokietijos generol? buvo sutiktas skepti?kai: pagrindinio puolimo kryptimi kariuomen? buvo sunku apr?pinti, ir S?junginink? kontrapuolimas i? flango gal?jo baigtis visi?ku Vermachto sutriu?kinimu.

Baland? prasid?jo Vokietijos puolimas Danijoje ir Norvegijoje ( Operacija Weserubung ).

S?junginink? planai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tuo metu, kai Vermachtas ruo??si puolimui , S?jungininkai ruo??si gynybai . Po spalio buvo nutarta 1940  m. nevykdyti joki? aktyvi? veiksm?. Vokietijos ekonomika tur?jo b?ti palau?ta blokados, o tai tur?jo susilpninti Hitlerio re?im? ir galb?t privesti prie perversmo. Per 1940 m. perginklavus ir i?pl?tus kariuomen? puolim? buvo galima prad?ti 1941  m. vasar?.

Buvo numatomi trys galimi Vokietijos veiksm? variantai: puolimas per ?veicarij? , puolimas per sien? su Pranc?zija ir puolimas per Belgij? ir Nyderlandus, i? kuri? labiausiai tik?tinas buvo tre?iasis. ^[5]

1939  m. buvo sukurtas Planas E, kurio pavadinimas kil?s nuo to, kad Pranc?zijos armija pagal j? tur?jo ginti Esko ( pranc. Escaut ) up?s pakrant?. Alternatyvus planas D numat? ginti Deil?s up?s pakrant? giliau Belgijoje. ^[6] Lapkri?io 17 d. S?jungininkai i? esm?s apsisprend? vykdyti plan? D. ^[5]

1940 m. kovo 20 d. Pranc?zijos kariuomen?s vadas Gamelenas patvirtino dar ambicingesn? Plano D Bredos variant?. Pagal j? vienintelis strateginis rezervas ? 7-toji armija ? tur?jo u?imti linij? iki Nyderland?. ^[6]

Belgija planavo dvi ? keturias dienas gintis palei Alberto kanal?, tikintis, kad per t? laik? Pranc?zijos ir Did?iosios Britanijos paj?gos pasieks Deil?s linij?. ^[7]

Nyderlandai planavo ginti ne vis? savo teritorij?, o tik ?Olandijos tvirtov?“ ( ol. Vesting Holland ). ^[7]

Karin?s paj?gos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokie?i? paj?gos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokietija iki m??io buvo suformavusi 157 divizijas , bet tik 79 i? j? buvo baigusios apmokymus. Kadangi dalis vokie?i? paj?g? tur?jo b?ti paliktos okupuotose teritorijose, o dar penkios kariavo Norvegijoje, liko 136 divizijos, i? j? 43 kadrin?s p?stinink? divizijos (5 motorizuotos), 10 tank? divizij?, 1 kavalerijos divizija ir dar 82 jau karo metu suformuot? divizij? ir jom analogi?k? karini? vienet?. ^[7] 93 divizijos buvo pasi?stos ? front?. I? j? 83 buvo p?stinink? divizijos, 10 tank? divizij? ir 1 kavalerijos divizija. Dar 36 divizijos sudar? OKH rezerv?.

Vokietija tur?jo 2439 tankus, i? j? 523 Panzerkampfwagen I , 955 Panzerkampfwagen II , 349 Panzerkampfwagen III , 278 Panzerkampfwagen IV , 106 Panzerkampfwagen 35(t) ir 228 Panzerkampfwagen 38(t) . ^[8]

S?junginink? paj?gos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors Pranc?zija tur?jo dvigubai ma?iau gyventoj? nei Vokietija, pa?aukus beveik tre?dal? vis? vyr? nuo 18 iki 45 met? am?iaus Pranc?zijos ginkluotosiose paj?gose buvo apie 5 mln. kari?. Ta?iau Pranc?zija tur?jo ginti ne tik Belgijos pasien?, bet ir kolonijas (tam prireik? apie 600 000 kari?) ir Italijos pasien?. D?l to ?iaur?je buvo sutelkta tik 2 240 000 kari?.

?iaur?s ryt? fronte Pranc?zija sutelk? 31 kadrines p?stinink? divizijas (7 i? j? buvo motorizuotos), 20 A lygio rezervini? divizij?, 16 B lygio rezervini? divizij?, 5 kavalerijos divizijas, 4 atskir?sias kavalerijos brigadas, 3 tank? divizijas, 3 lengv?sias mechanizuot?sias divizijas, ?tvirtinim? garnizonus (apie 13 divizij?) ir 1 Lenkijos p?stinink? divizij?. Alpi? fronte prie? Italij? buvo dislokuotos dar 4 p?stinink? ir 3 tvirtovi? divizijos. ?iaur?s Afrikoje buvo dar 7 p?stinink? ir viena kavalerijos divizija. Did?ioji Britanija ? Pranc?zij? nusiunt? 12 divizij?. I? j? viena buvo Saro fronte, 9 ? prie Belgijos sienos, dar dvi buvo nepasiruo?usios m??iui. Belgijos armija susid?jo i? 18 p?stinink? dvizij?, 2 kavalerijos divizij? ir 2 Ard?n? j?geri? divizij?. Nyderlandai tur?jo 8 p?stinink? divizijas, vien? lengv?j? divizij?, 3 atskir?sias brigadas ir kelis atskiruosius batalionus. ^[7]

Pranc?zijos kariuomen? buvo padalinta ? 3 armij? grupes. Pirmoji armij? grup?, vadovaujama Biloto , i?sid?st? tarp Laman?o ir Ma?ino linijos. J? sudar? 40 divizij?, paskirstyt? tarp septintosios armijos, vadovaujamos ?iro , Brit? ekspedicini? paj?g? , vadovaujam? Lordo Gorto , pirmosios armijos, vadovaujamos Kora , ir antrosios armijos, vadovaujamos Huntsigerio . Antroji armij? grup?, vadovaujama Pretela gyn? Ma?ino linij?. J? sudar? 26 divizijos. Tre?ioji armij? grup?, vadovaujama Besso i?sid?st? ? pietus nuo j?. J? sudar? 36 dvizijos. ^[9]

Pranc?zija tur?jo 674 tankus, prana?esnius u? visus vokie?i? tankus ir 2535 tankus, analogi?kus pasenusiems vokie?i? modeliams. Britai tur?jo dar 310 tank?, visokeriopai geresni? u? Panzerkampfwagen I ar Panzerkampfwagen II. ^[8]

Karo veiksmai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Fall Gelb [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Keistasis karas baig?si gegu??s 9 d. vakare ? gegu??s 10 d. nakt?. Gegu??s 9 d. vakare Vermachtas okupavo Liuksemburg?. Gegu??s 10 d. 5:30 prasid?jo armij? grup?s B puolimas. ^[7] Vokie?i? para?iutininkai i?silaipino prie Hagos , Roterdamo ir Eben-Emaelio forte .

S?jungininkai i?kart reagavo pagal D-plan? ir pasiunt? pirm?j? armij? grup? u?imti Deil?s-Bredos linijos. 7-toji armija t? pat? vakar? pasiek? Nyderlandus, bet rado Nyderland? armij? besitraukian?i?. Be to, Vokietija greitai ?gijo prana?um? ore.

Nyderlandai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokietijos 18-toji armija u??m? kelius ? Roterdam?, nors bandymas u?imti Hag? baig?si nes?kme. Pranc?zijos 7-toji armija nesugeb?jo sustabdyti vokie?i? pastiprinim? ir gegu??s 13 d. jie pasiek? Roterdam?. T? pa?i? dien? Nyderland? armija atsitrauk? ? nauj? gynybin? linij?.

Vokie?i? aviacijai subombardavus Roterdam? ir pagrasinus t? pat? padaryti kitiems Nyderland? miestams, gegu??s 14 d. vakare Nyderlandai kapituliavo, ^[7] nors karalien? Vilhelmina suformavo emigracin? vyriausyb? Londone . Nyderland? armija t?s? kov? Zelandijoje ir kolonijose .

Centrin? Belgija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per pirmas 24 valandas Belgija neteko 83 i? 173 orlaivi?, tad vokie?iai nesunkiai ?gijo prana?um? ore.

Pagrindin? Belgijos gynybos linija ?jo palei Alberto kanal? . ? j? ??jo Eben-Emaelio fortas, laikytas moderniausia tvirtove pasaulyje. Ta?iau ji buvo neparuo?ta puolimui i? oro. Gegu??s 10 d. joje sklandytuvais i?silapino 74 vokie?i? para?iutininkai, kuriems po dienos ? pagalb? at?jo 151 p?stinink? pulkas . Gegu??s 11 d. 13:30 fortas pasidav?.

? KW-linij? belgai atsitrauk? penkiom dienom anks?iau, nei buvo planuota, dar nesp?jus ?sikasti pranc?zams ir britams. Hiopnerio XVI korpusas paband? prasiver?ti, bet buvo sustabdytas 2-osios ir 3-osios mechanizuot? lengv?j? divizij?. ^[7] ?tvirtinus Dijl?s linij? ?ios divizijos gegu??s 14 d. atsitrauk?. Hiopnerio bandymas prasiver?ti gegu??s 15 d. v?l baig?si nes?kmingai.

Ard?nai ir persik?limas per Maso up? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindin? Vokietijos puolim? i? prad?i? stabd? tik Belgijos motorizuoti p?stininkai ir Pranc?zijos lengvosios kavalerijos divizijos ( pranc. Divisions Legeres de Cavalerie ). ?ios paj?gos tur?jo nepakankamai prie?tankini? priemoni?, kad gal?t? sustabdyti netik?tai didel? kiek? puolan?i? vokie?i? tank?. Ta?iau puolimas strigo d?l pernelyg didel?s kariuomen?s koncentracijos ir nei?vystyto keli? tinklo. ?ios paj?gos sunkiai gal?jo gintis nuo S?junginink? aviacijos, bet pastaroji negal?jo pulti d?l vokie?i? prana?umo ore.

Gegu??s 11 d. Gamelenas ?sak? rezervin?ms divizijoms sustiprinti Maso sektori?. D?l Liuftvaf?s keliamo pavojaus judama buvo tik naktimis. Ta?iau pranc?zai tik?josi, kad ir vokie?i? jud?jimas bus gana l?tas.

Vokie?i? avangardas Mas? pasiek? gegu??s 12 d. popiet?. ^[7] Kiekvienai i? trij? armij? grup?s A armij? tur?jo b?ti sukurtas placdarmas: pietuose prie Sedano, 20 km ? ?iaur?s vakarus prie Montherme ir dar 50 km ? ?iaur? prie Dinanto . ^[10] Ta?iau pirmieji Maas? pasiek? vokie?i? kariniai vienetai nepasiek? net lokalaus skaitinio prana?umo.

Sedano sektorius buvo stipriai ?tvirtintas. Jame buvo 103 atspariosios ugniaviet?s , ginamos 147-ojo tvirtovi? p?stinink? pulko. Giliau gynybai ruo??si 55-oji p?stinink? divizija, o gegu??s 13 d. ryte atvyko ir 71-oji p?stinink? divizija. Pranc?z? karin? vadovyb? tik?josi, kad tokia stipri gynybin? pozicija gal?s b?ti puolama tik pritraukus dideles p?stinink? ir artilerijos paj?gas, kas tur?jo ?vykti apie gegu??s 18 d. ^[10] D?l to gegu??s 13 d. prasid?j?s vokie?i? puolimas buvo netik?tas.

U?uot telk? p?stininkus ir artilerij?, vokie?iai sutelk? did?i?j? dal? savo taktini? bombone?i?. Guderianas susitar? su smogiamosios aviacijos dalinio vadu fon ?tuterheimu ir antrojo aviacijos korpuso vadu Liortzeriu d?l itin stipraus palaikymo i? oro ? nuolatinio pranc?z? artilerijos bombardavimo. ^[11] Nepaisant to, atspariosios ugniaviet?s ma?ai nukent?jo ir atmu?? kelet? vokie?i? puolim?. Großdeutschland p?stinink? pulkas paband? prasiver?ti per centre likus? tarp? tarp atspari?j? ugniavie?i?. Pranc?z? gynybos sistema buvo paruo?ta atmu?ti ir toki? atak?, bet pasirod?, kad nuolatinis bombardavimas demoralizavo 55-?j? p?stinink? divizij?, kuri iki v?laus vakaro pab?go. ^[12] Panika sklido toliau: nakt? d?l gand?, kad juos jau atkirto vokie?i? tankai (kurie i? tikro dar net nebuvo persik?l? per Mas?), pab?go 55-osios p?stinink? divizijos 295-asis pulkas, buv?s u? 10 km u? Maso.

Ryte du Pranc?zijos tank? FCM 36 batalionai , remiami 205-ojo ir 213-ojo p?stinink? pulk?, kontraatakavo, bet buvo atmu?ti pirm?j? vokie?i? tank? ir prie?tankini? pab?kl?, persik?lusi? per Maas?. ^[13]

Pirmosios armij? grup?s vadas generolas Bilotas ?sak? S?junginink? aviacijai subombarduoti tiltus per Mas?, bet S?jungininkai patyr? dideli? nuostoli?, o tiltai liko stov?ti. ^[13]

Gegu??s 12 d. Guderianas i?rei?k? nor? i?pl?sti placdarm? bent iki 20 km, bet tank? grup?s vadas generolas Kleistas jam u?draud? tai daryti, o Run?tedtas ?? ?sakym? patvirtino. Nepaisydamas to, Guderianas ?sakymui nepakluso.

Guderianas nusiunt? 10-?j? tank? divizij? ir Großdeutschland ? pietus (Ma?ino linijos u?nugar?) su tikslu suklaidinti Pranc?zijos kariuomen?s vadovyb?. Ta?iau tuo pa?iu keliu buvo surengtas ir generolo Huntsigerio vadovaujamos antrosios Pranc?zijos armijos kontrapuolimas. M??iai vyko gegu??s 15  ? gegu??s 18 d. be didesni? rezultat?.

Gegu??s 14 d. Guderianas pasiunt? savo 1-?j? ir 2-?j? tank? divizijas ? vakarus. Gegu??s 15 d. vokie?iai sumu?? naujai formuojam? 6-t?j? armij? ir i??jo ? 9-osios armijos u?nugar?. Pastaroji, dar spaud?iama ir Belgijoje puolan?i? vokie?i? paj?g?, ?m? irti. Pranc?zijos 102-oji tvirtov?s p?stinink? divizija buvo priversta atsitraukti nuo Montherme ir praleisti XVI tank? korpus?.

Gegu??s 15 d. ryt? Pranc?zijos ministras pirmininkas Polis Reyno paskambino Did?iosios Britanijos ministrui pirmininkui Vinstonui ?er?iliui ir prane??, kad m??is pralaim?tas. Kit? dien? ? Pary?i? atvyk?s ?er?ilis pasteb?jo, kad Pranc?zijos vyriausyb? jau degina archyvus ir ruo?ia sostin?s evakuacij?. ? ?er?ilio klausim? ?Kur strateginis rezervas?“ ( pranc. Ou est la masse de manoeuvre? ) Gamelenas atsak? ?N?ra.“ ( pranc. Aucune ). ^[5]

?ygis link Laman?o [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gegu??s 16 d. Guderianas ir 7-ajai tank? divizijai vadovav?s generolas Ervinas Romelis v?l nepakluso ?sakymams sustoti ir palaukti p?stinink?. Guderianas pasiek? Marle u? 80 km nuo Sedano, o Romelis persik?l? per Sambre up? prie Le Kato u? 100 km nuo savo placdarmo Dinante. D?l to kit? dien? Kleistas nu?alino Guderian?, nors Run?tedtas ?io ?sakymo nepatvirtino. ^[10] Gegu??s 17 ir gegu??s 18 d. vokie?i? tank? korpusai trumpam nutrauk? puolim?, kad papildyt? degal? atsargas ir suremontuot? sugedusius tankus.

Tuo tarpu S?jungininkai ne?inojo b?simosios vokie?i? puolimo krypties. ?ie gal?jo pulti ? ?iaur? (smogdami ? Dijl?s linijos u?nugar?), vakarus (atkirsdami Belgijoje buvusias S?junginink? paj?gas), ? pietus (link Pary?iaus) arba ? rytus (? Ma?ino linijos u?nugar?). Pranc?zai nutar? sukurti nauj? rezerv?, kuris tur?jo u?stoti keli? ? Pary?i?.

Pulkininkas de Golis , vadovav?s skubiai suformuotai 4-ajai tank? divizijai gegu??s 17 ir gegu??s 19 d. paband? kontraatakuoti i? piet?, bet, nors ?ie kontrapuolimai j? i?garsino, jie netur?jo didesn?s ?takos karo veiksmams.

Gegu??s 19 d. ? Brit? ekspedicines paj?gas atvyk?s Did?iosios Britanijos Imperijos Generalinio ?tabo vir?ininkas Aironsaidas su?inojo, kad per a?tuonias paskutines dienas pirmosios armij? grup?s vadas Bilotas nedav? n? vieno ?sakymo Brit? ekspedicinio korpuso vadui Lordui Gortui . Gr???s Aironsaidas ?m? organizuoti priemones Did?iosios Britanijos gynybai. ^[10]

Kadangi S?jungininkai trauk?si prie Esko up?s, kur gal?jo organizuoti nauj? gynybos linij?, vokie?i? tank? korpusai prat?s? puolim?. Gegu??s 20 d. jie pasiek? Nojel?, i? kurio jau mat?si Laman?o s?siauris. ^[14]

T? pa?i? dien? Gamelenas (Reyno atleistas gegu??s 18 d.) perdav? pareigas generolui Veiganui . ^[7] Pastarasis per?m? savo pirmtako sukurt? plan?, pagal kur? vokie?i? flangai tur?jo b?ti puolami ir i? ?iaur?s ir i? piet?. ^[7] Gegu??s 21 d. Brit? ekspedicin?s paj?gos paband? smogti ? vokie?i? 7-osios tank? divizijos flang? prie Arraso ( Arraso m??is ). Nors britai buvo priversti atsitraukti, vokie?iai ?m? elgtis atsargiau. Rommelis raportavo, kad kontrapuolime dalyvavo ??imtai tank?“, nors i? tikro jame dalyvavo tik 58 Matilda I ir 16 Matilda II tipo tank?, kuriuos r?m? 60 pranc?z? tank?. Pasirod?, kad nei standartin?s vokie?i? prie?tankin?s patrankos 3.7 cm PaK 36 , nei tankai PzKpfw II ar PzKpfw III nebuvo veiksmingi prie? ?iuos tankus ir teko panaudoti zenitin? artilerij? . ^[1]

Diunkerkas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Did?ioji Britanija ?m? ruo?tis evakuoti atkirst? kariuomen? ( Operacija Dynamo ). Gegu??s 23 d. Lordas Gortas ?sak? prad?ti atsitraukim? nuo Arraso. T? pa?i? dien? vokie?i? 2-oji tank? divizija puol? Bulon? , kurios garnizonas gegu??s 25 d. pasidav?. ^[10] Grossdeutschland pulkas ir 1-oji tank? divizija (per nakt? pasi?sta link Diunkerko ir pakeista 10-tank? divizija) puol? Kal? , kurios brit? garnizonas pasidav? gegu??s 26 d. ^[10] Ta?iau 1-osios tank? divizijos puolimas link paskutinio S?jungininkams prieinamo uosto ? Diunkerko  ? gegu??s 24 d. buvo nutrauktas Hitlerio ?sakymu. ^[10]

N?ra tiksliai ?inomos tokio sprendimo prie?astys. Manoma, kad tam ?takos tur?jo Geringo pa?adas sunaikinti apsuptas paj?gas i? oro ar Run?tedto ?sp?jimas, kad panaudojus tankus Diunkerko puolimui, juos reik?s ilgiau remontuoti ar apr?pinti degalais.

Gegu??s 26 d. prasid?jo evakuacija. Iki jos pabaigos bir?elio 4 d. i? viso buvo evakuota 218 226 Did?iosios Britanijos ir apie 120 000 Pranc?zijos kareivi?. Evakuacijoje dalyvavo 42 eskadriniai minininkai , bet ? j? ?sitrauk? ir daug nedideli? priva?i? laiv?. Evakuacija vyko lygiagre?iai ginantis nuo vokie?i? p?stinink? puolimo ( Diunkerko m??is ). Gynyb? apsunkino tai, kad gegu??s 27 d. 17:00 buvo pasira?ytas aktas d?l Belgijos kapituliacijos, o jos armija kit? dien? 4:00 sud?jo ginklus. ^[7]

Did?iojoje Britanijoje ?i evakuacija buvo sutikta kaip pergal?. ^[15] Bir?elio 4 d. ?er?ilis savo kalboje Bendruomeni? r?muose net tur?jo priminti, kad ?karai n?ra laimimi evakuacijomis“. Ta?iau evakuacija dar labiau demoralizavo Pranc?zij?, nes sudar? ?sp?d?, kad j? jau paliko s?jungininkai.

Fall Rot [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Praradus Belgijoje kovojusi? kariuomen?, Pranc?zija tur?jo ginti 600 km ilgio front? su likusiomis 65 divizijomis, i? kuri? viena buvo brit?. Tokio ilgio front? tur?jo saugoti bent 60 divizij?, tad Veiganas, skirtingai nuo vokie?i?, beveik netur?jo rezerv?.

Tolesnis Vermachto puolimas vyko pagal atskir? plan?, paruo?t? jau po Fall Gelb pabaigos ( vok. Fall Rot  ? raudonasis variantas). Bir?elio 5 d. prasid?jo parengiamasis puolimas prie Somos Senos kryptimi. Pary?i? gyn?s rezervas greitai buvo i?sklaidytas. Pagrindinis puolimas prasid?jo bir?elio 9 d. prie Esno . Bir?elio 10 d. Pranc?zijos vyriausyb? pasitrauk? ? Bordo , paskelbusi Pary?i? atviru miestu. ^[15] T? pa?i? dien? Pranc?zijai ir Did?iajai Britanijai kar? paskelb? Italija . Ta?iau ji buvo nepasiruo?usi karui ir iki pat karo veiksm? pabaigos nepaj?g? pralau?ti pranc?z? ?tvirtinim? Alp?se ( Alpi? linijos ). ^[15]

Bir?elio 14 d. vokie?iai u??m? Pary?i?. Bir?elio 15 d. Did?ioji Britanija prad?jo evakuoti S?junginink? paj?gas i? vakar? Pranc?zijos ( Operacija Ariel ). ?i evakuacija baig?si tik bir?elio 25 d. Pranc?zijos ministras pirmininkas Reyno buvo spaud?iamas sudaryti separatin? taik? su vokie?iais, bet bir?elio 16 d. atsistatydino. ^[9] Jo viet? u??m? mar?alas Petenas . ^[9] Bir?elio 22 d. Kompjeno mi?ke buvo pasira?ytos paliaubos. ^[15] Jos ?sigaliojo 1940  m. bir?elio 25 d. 0:35. M??is d?l Pranc?zijos baig?si.

Pasekm?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pralaim?jusi Pranc?zija neteko Elzaso ir Lotaringijos , tris penktadalius jos teritorijos okupavo Vokietija . ? ?i? zon? ??jo ir Pary?ius, tad Pranc?zijos sostin? persik?l? ? Vi?i . Liepos 10 d. Nacionalinis susirinkimas suteik? Petenui (kaip Tarybos Prezidentui, t. y., Ministr? Tarybos pirmininkui) ypatinguosius ?galiojimus. Tre?ioji Pranc?zijos Respublika baig? savo egzistavim? ir j? pakeit? Vi?i re?imas . Jis oficialiai buvo neutralus, bet kolaboravo su Vokietija.

Vokietijoje ?ymiai padid?jo Hitlerio, kurio patvirtintas (nepaisant OKH prie?taravim?) planas l?m? pergal?, presti?as ir ?taka. V?liau Vokietijos generolai d?l to neprie?taravo Hitlerio pasi?lytam ?siver?imui ? TSRS. Padid?jusi visuomen?s parama Hitleriui susilpnino pasiprie?inim?. Vokietija gavo nauj? ?aliav?, pramon?s paj?gum? ir bazi?. Atlanto pakrant?s uostai leido ?gyti prana?um? M??yje d?l Atlanto , o Laman?o pakrant?s u??mimas leido ruo?ti i?silaipinim? Did?iojoje Britanijoje ( Operacija ?J?r? li?tas“ ) ir prad?ti jos bombardavim? ( M??is d?l Britanijos ).

Did?ioji Britanija su kolonijomis ir dominijomis liko viena kovoti su A?imi. Ta?iau JAV prezidentas Ruzveltas mobilizavo politines j?gas Britanijai paremti. Nors tik 1941  m. kovo 11 d. Kongresas pri?m? Lendlizo akt? ( angl. Lend-Lease Act ), JAV jau nuo 1940 m. pad?jo saugoti konvojus , siun?iamus ? Did?i?j? Britanij?.

Per ?? m??? kare aktyviai prad?jusi dalyvauti Italija netrukus Vokietij? ?trauk? ? kar? Balkanuose ir ?iaur?s Afrikoje.

TSRS u?sienio reikal? ministras Via?eslavas Molotovas bir?elio 17 d. pasveikino Vokietij? su pergale. T? pa?i? dien? Raudonoji armija okupavo Latvij? ir Estij? (? Lietuv? Raudonosios armijos daliniai ??eng? bir?elio 15 d.). Bir?elio 24 d. TSRS pateik? ultimatum? Rumunijai . ?i netrukus u?leido Besarabij? , bet suart?jo su Vokietija.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: M??is d?l Pranc?zijos ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Puslapis apie Pranc?zijos kariuomen? 1940 m.