Ludwig van Beethoven

Keisti nuorodas
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liudvigas van Bethovenas
vok. Ludwig van Beethoven
Gim? 1770 m. gruod?io 17 d. (krik?tas)
Bona , ?ventoji Romos imperija
Mir? 1827 m. kovo 26 d. (56 metai)
Viena , Austrijos imperija
Tautyb? vokietis
T?vai Johanas van Bethovenas, Marija Magdalena Keverich van Bethoven
Veikla vokie?i? klasikin?s muzikos kompozitorius, pianistas, dirigentas
Vikiteka Ludwig van Beethoven
Para?as

Liudvikas van Bethovenas [1] ( vok. Ludwig van Beethoven , 1770  m. gruod?io 17 d. Bona , Vokietija  ? 1827  m. kovo 26 d. Viena , Austrija ) ? vokie?i? klasikin?s muzikos kompozitorius, ?ymi muzikos fig?ra pereinamuoju laikotarpiu tarp klasicizmo ir romantizmo epoch?. [2] Pla?iai pripa??stamas kaip vienas i? did?iausi? kompozitori?, jo k?ryba ?kv?p? daugel? v?lesni? kompozitori?, muzikant? ir klausytoj?.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstyvieji gyvenimo metai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Trylikametis Liudvikas van Bethovenas (paveikslo autorius ne?inomas)

Liudvikas van Bethovenas gim? 1770  m. gruod?io 17 d. Bonoje Johano van Bethoveno ir Marijos Magdalenos Keverich van Bethoven ?eimoje. Liudviko senelis, taip pat vardu Liudvikas van Bethovenas (1712?1773 m.), buvo muzikantas, kil?s i? Mecheleno miesto, Brabanto kunigaik?tyst?s . Senelis b?damas 21 met? am?iaus persik?l? ? Bon?, kur ?sidarbino Bonos kurfiursto r?m? kapelos kontrabosininku. 1761 m. jis tapo kapelmeisteriu. [3] Savo gyvenimo pabaigoje Liudvikas van Bethovenas u?sak? nutapyti jo portret?, kuris atiteko an?kui Liudvikui. [4] Johanas (1740?1792 m.) buvo vienintelis jo s?nus, jis taip pat giedojo tenoru Bonos r?m? kapeloje bei papildomai u?si?m? klavi?ini? instrument? ir smuiko pamokomis, kad papildyt? savo pajamas. [3]

1767 m. Johanas ved? Marij? Magdalen? Keverich. Ji buvo dukt? Heinricho Kevericho (1701?1751 m.), kuris vadovavo Tryro arkivyskupijos virtuvei. [5] Liudvikas gim? i? ?ios santuokos Bonnstrasse g. Nr. 20 name, kuriame ?iuo metu ?kurtas jo muziejus. [6] Tiksli kompozitoriaus gimimo data n?ra ?inoma, bet jo krik?to ?v. Remigijaus ba?ny?ios registracijos dokumente i?liko data ? 1770 m. gruod?io 17 d., o tuo metu buvo ?prasta naujagim? krik?tyti per 24 valandas nuo jo gimimo, tod?l manoma, jog kompozitorius gim? gruod?io 16 d. [5] I? septyni? vaik?, gimusi? Johanui ir Marijai Magdalenai Bethovenams, i?gyveno tik Liudvikas ir du jaunesni broliai: Kasparas Antonas Karlas gim? 1774 m. baland?io 8 d., jauniausiasis Nikolausas Johanas ? 1776 m. spalio 2 d. [7]

Pirmasis Liudviko Bethoveno muzikos mokytojas buvo jo t?vas. V?liau jis lank? pamokas pas kitus vietos muzikantus: r?m? vargoninink? Giles? van den Eden? (1782 m.), Tobijas? Frydrich? Pfeifer? (?eimos draug?, kuris mok? groti klavi?iniais), Franc? Rovantin? (giminait?, kuris mok? groti smuiku bei altu) [3] bei r?m? koncertmeister? Franc? Anton? Rys?, kuris mok? groti smuiku. [4] Mokytis ma?asis Bethovenas prad?jo b?damas penkeri? met?. Pamok? re?imas buvo grie?tas ir intensyvus, da?nai privesdavo vaik? iki a?ar?. ? v?l? vakar? vykusias Pfeiferio pamokas Liudvikas buvo tempiamas miegantis i? lovos. [4] Liudviko van Bethoveno muzikinis talentas buvo akivaizdus. Johanas, ?inodamas apie Leopoldo Mocarto s?km? ?ioje srityje (su s?numi Volfgangu ir dukterimi Nanerle), band? i? savo s?naus padaryti pana?? vunderkind? kaip Mocartas. [5]

1782 m. ? Bon? atvyko vargonininkas ir kompozitorius Kristianas Gotlobas Nef?. Jis tapo tikru Bethoveno mokytoju. [8] Nef? i? karto suprato, kad berniukas turi talent?. Jis supa?indino Liudvik? su Bacho , Hendelio , Haidno ir Mocarto k?ryba. [4] Nef?s d?ka buvo i?spausdintas pirmasis Liudviko van Bethoveno darbas ? variacij? klavi?iniams instrumentams rinkinys (WoO 63). [7] Tuo metu Bethovenui buvo dvylika met? ir jis jau dirbo r?m? vargonininko pad?j?ju i? prad?i? neatlygintinai (1782 m.), v?liau ? kaip apmokamas darbuotojas r?m? koply?ioje (1784 m.). [5]

Bethovenas kuria 6-?j? simfonij? (litografija, saugoma Bethoveno muziejuje Bonoje)

Pirmosios trys para?ytos L. van Bethoveno sonatos fortepijonui (WoO 47), vadinamos ?Kurfurst“ (?Elektoriaus“), nes dedikuotos kurfiurstui Maksimilianui Frydrichui (Maximilian Friedrich von Konigsegg-Rothenfels, 1708?1784 m.), buvo i?spausdintos 1783 metais. [5] Tais pa?iais metais ?urnale ?Magazin der Musik” pasirod? straipsnis apie Liudvik? van Bethoven?, kuriame buvo pagirtas jo talentas muzikai. [9] Kurfiursto Maksimiliano Frydricho ?p?dinis paskyr? Bethoven? r?m? vargonininku ir apmok?jo jo kelion?s ? Vien? i?laidas. [10]

Jaunasis Liudvikas van Bethovenas da?nai lank?si fon Broining? ?eimoje, mok? groti fortepijonu kai kuriuos Broining? vaikus. ?iuose namuose jis sutiko jaun? medicinos student? Franc? Vegeler?, kuris tapo ilgame?iu Bethoveno bi?iuliu (Vegeleris tur?jo vesti vien? i? fon Broining? dukter?). Taip pat Broining? namuose Bethovenas susibi?iuliavo su grafu Ferdinandu fon Vald?teinu, kuris finansi?kai ?m? remti jaun?j? muzikant?. [10] [11] 1791 m. Vald?teinas u?sak? pirm?j? Bethoveno scenos k?rin? ? balet? ?Musik zu einem Ritterballett“ (WoO 1). [5]

1785?1790 met? laikotarpiu prakti?kai n?ra joki? duomen? apie Bethoveno, kaip kompozitoriaus, veikl?. Tai gali b?ti susij? su kritika jo pirmiesiems k?riniams, taip pat su besit?sian?iomis Bethoveno ?eimos problemomis. [11] Jo motina mir? 1787 m., netrukus po pirmojo Bethoveno apsilankymo Vienoje, kurioje jis i?buvo ma?daug dvi savaites ir beveik neabejotinai susitiko su Mocartu. [9] 1789 m. Bethoveno t?vas buvo priverstinai atleistas i? r?m? tarnybos (d?l alkoholizmo) ir buvo nustatyta, kad pus? t?vo pensijos b?t? mokama tiesiogiai Liudvikui. [5]

Liudvikas van Bethovenas gaudavo papildom? pajam? i? muzikos pamok?, taip pat jis grojo smuiku r?m? orkestre. Tuo metu jis analizavo ?vairias operas, ?skaitant Mocarto, Gliuko ir D?ovanio Paizielo k?rinius. [5] Bethovenas susidraugavo su savo am?ininku, kompozitoriumi, fleitistu ir smuikininku Antonu Reicha, kuris buvo r?m? orkestro dirigento Jozefo Reichos s?n?nas. [5] Nuo 1790 iki 1792 met? Bethovenas suk?r? kelet? k?rini? (n? vienas tuo metu nebuvo i?leistas), kuriuose juntama vis didesn? jo, kaip kompozitoriaus, branda. Galb?t pagal Nef?s rekomendacijas Bethovenas gavo savo pirmuosius u?sakymus. Bonos literat?ros draugija u?sak? kantat?, skirt? pa?ym?ti 1790 m. Juozapo II mirties metin?ms ?Die Kantate auf den Tod Kaiser Josephs II" (WoO 87). Taip pat Bethovenas r?m? u?sakymu suk?r? dar vien? kantat? ?Cantata on the Accession of Emperor Leopold II" (WoO 88), skirt? Leopoldo II kar?nacijos ?ventei. [10] ?ios dvi Imperatori? kantatos tuo metu niekada nebuvo atliktos ir liko ne?inomos iki 1880-?j?, kai apie jas paskelb? Johanesas Bramsas . [4]

1790 m. pabaigoje Liudvikas van Bethovenas pirm? kart? buvo pristatytas Jozefui Haidnui , kai ?is keliavo ? London? ir ?v. Kal?d? laikotarpiu sustojo Bonoje. [10] Po pusantr? met? Bethovenas ir Haidnas v?l susitiko Bonoje, Haidnui gr??tant i? Londono ? Vien?. Tuo metu Bethovenas grojo ?Godesbergo Redoute“ orkestre. Tik?tina, kad tuo metu buvo susitarta, kad Bethovenas mokysis pas vyresn?j? meistr?. [10] Prie? Bethovenui i?vykstant i? Bonos, jo glob?jas ir mecenatas Vald?teinas jam para??: ?Vykstate ? Vien?, ?gyvendindamas savo daugelio met? tikslus… Pasitelkdamas atkakl? darb? i? Haidno rank? gausite Mocarto dvasi?“ . [3]

1792?1802 m. Vienos periodas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bethovenas 1804-1805 metais (paveikslo autorius Josefas Mahleris)
Simfonija Nr. 5, Op. 67 (1-oji dalis)

Liudvikas van Bethovenas i?vyko i? Bonos ? Vien? 1792 m. lapkrit?, pl?stant gandams apie kar? su Pranc?zija . Netrukus po atvykimo jis su?inojo, kad mir? jo t?vas. [10] Per ateinan?ius kelerius metus Bethovenas studijavo neseniai mirusio Mocarto k?ryb?. Mocarto ?taka atsispind?jo ir jo paties k?riniuose. [10] Bethovenas ne i? karto ?m? ?sitvirtinti Vienoje kaip kompozitorius, ta?iau jis daug studijavo bei lavinosi grodamas instrumentais, veikiamas Haidno. Taip pat jis lank? smuiko pamokas pas Ignat? ?upancig?. [10]

?io laikotarpio prad?ioje jis taip pat klaus? Vienos kompozitoriaus Antonijaus Saljierio patarim?, ypa? d?l itali?ko vokalo kompozicijos. [5] 1794 m. Haidnui i?vykus ? Anglij?, Bonos kurfiurstas tik?josi, jog Bethovenas sugr?? ? Bon?, ta?iau ?is liko Vienoje ir toliau lank? Johano Albrechtsbergerio, kuriam j? buvo prirod?s Haidnas, ir kit? ?inom? to meto muzikos pedagog? pamokas. Bonai patekus ? pranc?z? ?tak?, Bethovenas liko be stipendijos, kuri? jam mok?jo Bonos dvaras, ta?iau keli Vienos didikai jau buvo pripa?in? jo talent? ir pasi?l? jam finansin? param?, tarp j? ? princas Jozefas Francas Lobkovicas, princas Karlas Lichnovskis ir baronas Gotfrydas van Svytenas. [10]

Haidno ir Vald?teino ry?i? d?ka Vienos diduomen?s salonuose Bethovenas pama?u ?m? garsinti save kaip kompozitori? bei atlik?j? pianist?. [11] Jo bi?iulis Nikolausas Zimrokas prad?jo publikuoti Bethoveno kompozicijas, pradedant variacijomis klavi?iniams Karlo Ditersdorfo tema ?13 Variations on Es war einmal ein alter Mann" (WoO 66). [10] Iki 1793 m. Vienoje Liudvikas van Bethovenas ?gijo fortepijono virtuozo reputacij?. [10]

Pirmasis vie?as Liudviko van Bethoveno pasirodymas Vienoje ?vyko 1795 m. kovo m?n. Koncerto metu jis pirm? kart? atliko vien? i? savo koncert? fortepijonui. [12] Netrukus po ?io koncerto Bethovenas publikavo savo pirmuosius k?rinius (?Trys trio fortepijonui", op. 1), skirtus jo glob?jui princui Lichnovskiui. K?riniai buvo finansi?kai s?kmingi. I? gauto pelno kompozitorius gal?jo padengti savo metines i?laidas. [10] 1799 m. Bethovenas dalyvavo ir laim?jo garsioje ?fortepijon? dvikovoje“ barono Reimundo Vetslaro (buvusio Mocarto glob?jo) namuose prie? virtuoz? Jozef? Violfl?. Kitais metais jis pana?iai triumfavo prie? Daniel? ?teibelt? grafo Morico fon Fryzo salone. [11]

1799 m. i?leist? a?tunt?j? Bethoveno fortepijonin? sonat? ? Grande Sonate Pathetique “ (op. 13) muzikologas Baris Kuperis apib?dina kaip ? pranokstan?i? bet kur? ankstesn? jo k?rin? pagal charakterio stiprum?, emocij? gyl?, originalumo lyg? ir pan ." [10]

Tarp 1798 ir 1800 m. Bethovenas suk?r? savo pirmuosius ?e?is kvartetus styginiams (op. 18) (juos buvo u?sak?s princas Lobkovicas). 1801 m. ?ie k?riniai buvo i?leisti. 1799 m. kompozitorius baig? kurti ?Septet?“ (?Septett in Es-Dur” (op. 20)). 1800 m. ?vyko Bethoveno simfonijos Nr. 1 (?Sinfonie in C-Dur”, (op. 21)) premjera, programoje skamb?jo Haidno, Mocarto k?riniai, taip pat Bethoveno sukurtas ?Septetas“. D?l ?ios simfonijos Liudvikas van Bethovenas buvo tituluojamas kaip vienas i? naujosios kartos kompozitori?, kuriuos inspiravo Haidnas ir Mocartas. [10] Simfonija buvo palankiai apib?dinta ?urnale ?Allgemeine musikalische Zeitung“. [10] 1800 met? pabaigoje Bethovenas ir jo muzika jau buvo labai paklaus?s tarp Vienos muzikos mecenat? ir leid?j?. [10]

1799 m. gegu?? kompozitorius mok? groti fortepijonu Vengrijos grafien?s Anos Brunsvik dukteris. ?i? pamok? metu jis ?simyl?jo jaunesn? grafien?s dukter? D?ozefin?. 1801?1805 m. tarp Bethoveno mokini? buvo Ferdinandas Rysas, v?liau tap?s kompozitoriumi, Karlas ?ernis , tap?s garsiu muzikos mokytoju, taip pat kompozitoriumi ir pianistu. 1801 m. pabaigoje pas Brunsvikus Bethovenas susipa?ino su jauna grafiene Julija Gvi?ardi. Apie meil? jai ra?? lai?ke savo bi?iuliui. ?iai moteriai kompozitorius paskyr? vien? ?inomiausi? savo k?rini? ?M?nesienos sonat?“ (?Die Klaviersonate Nr. 14”, op. 27). [13]

1801 m. pavasar? Bethovenas baig? kurti balet? ?Promet?jo k?riniai“ (?Die Geschopfe des Prometheus“). K?rinys buvo daug kart? atliktas ir sulauk? nemenko populiarumo. [10] . 1803 m. ?vyko Bethoveno simfonijos Nr. 2 (?Sinfonie in D-Dur”, op. 36) premjera. Koncerte be ?ios simfonijos taip pat skamb?jo 1-oji simfonija, ? Tre?iasis koncertas fortepijonui “ ir kt. Finansi?kai koncertas buvo s?kmingas, nors sulauk? ?vairi? atsiliepim?. [10] 1802 m. finansinius Liudviko van Bethoveno reikalus ?m? tvarkyti jo brolis Kasparas. Jis paskatino kompozitori? perra?yti, aran?uoti savo populiaresnius k?rinius, pritaikyti kitiems instrument? deriniams. [10]

1802?1812 m. periodas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bethovenas 1815 metais (paveikslo autorius Josefas Mahleris)
Vienos teatras 1815 metais (paveikslo autorius Jok?bas Altas)

1815 m. Bethovenas papasakojo angl? pianistui ?arlzui Nytui, kad jis 1798 m. po priepuolio, kilusio d?l kivir?o su vienu muzikantu, ?m? prarasti klaus?. [11] Klausai palaipsniui silpn?jant, j? apsunkino atsirad?s ?vairaus pob?d?io spengimas ausyse. [4] Jau 1801 m. Bethovenas ra?? savo bi?iuliams Vegeleriui ir Karlui Amendai apie savo lig? bei sunkumus, kuriuos ji suk?l? tiek profesin?je, tiek socialin?je aplinkoje (nors grei?iausiai kai kurie artimi draugai jau ?inojo apie kompozitoriaus problemas). [9]

Gav?s savo gydytojo patarim?, Bethovenas nuo 1802 m. baland?io iki spalio m?n. persik?l? ? nedidel? Austrijos miest? Heiligen?tat?, esant? visai ?alia Vienos , bandydamas susitaikyti su savo b?kle. Ten jis para?? dokument?, dabar ?inom? kaip Heiligen?tato testamentas, lai?k? broliams, kuriame u?fiksuotos jo mintys apie savi?udyb? d?l vis did?jan?io kurtumo. Lai?kas niekada nebuvo i?si?stas, buvo rastas tarp kompozitoriaus dokument? po jo mirties. [10] Lai?kai Vegeleriui ir Amendai nebuvo tokie pesimisti?ki, kompozitorius pakomentavo savo profesin? ir finansin? s?km? bei i?rei?k? pasiry?im? suimti likim? ? rankas. [9] Bethovenui klausos praradimas nesutrukd? kurti muzikos, ta?iau groti koncertuose, kas buvo svarbus pajam? ?altinis, ?iame gyvenimo etape jam dar?si vis sunkiau (tai taip pat prisid?jo prie jo socialin?s saviizoliacijos). [11] Karlas ?ernis pa?ym?jo, kad Bethovenas iki 1812 m. vis dar gal?jo normaliai gird?ti kalb? ir muzik?. Bethovenas niekada netapo visi?kai kur?ias, paskutiniaisiais gyvenimo metais jis dar sugeb?jo atskirti ?emus tonus ir stiprius garsus. [14]

Bethovenas gr??o ? Vien? i? Heiligen?tato pasikeit?s. Prasid?jo laikotarpis, per kur? kompozitorius suk?r? daugyb? originali? k?rini?. [15] Tarp j? pamin?tina ? Tre?ioji simfonija ", ?inoma kaip ?Herojin? simfonija“ (?Sinfonie in Es-Dur“, op.55), para?yta 1803?1804 m. Id?j? sukurti simfonij?, kurioje pavaizduotas Napoleono i?kilimas, 1798 m. Bethovenui gal?jo pasi?lyti grafas Bernadotas. [9] I? prad?i? kompozitorius simfonijai suteik? pavadinim? ?Bonapartas“, ta?iau 1804 m. nusivyl?s, kad Napoleonas pasiskelb? imperatoriumi, jis i? rankra??io titulinio puslapio i?brauk? Napoleono vard?. [9] Herojin? simfonija buvo ilgesn? ir didesn?s apimties nei bet kuri ankstesn? Bethoveno simfonija. Jos premjera ?vyko 1805 m. Simfonija susilauk? skirting? atsiliepim?: vieni kritikai man?, jog simfonija per ilga, kiti j? vertino kaip ?edevr?. [10]

Bethoveno glob?jas hercogas Rudolfas (paveikslo autorius Johanas Baptistas fon Lampi)

Tarp kit? ?io laikotarpio k?rini? pamin?tini stygini? kvartetai, ?Vald?teino sonata" (?Die Klaviersonate Nr. 21”, op. 53), ?Appasionata“ (? Klaviersonate Nr. 23 in f-Moll“, op. 57). [9] Taip pat ?iuo laikotarpiu Bethovenas para?? serij? simfonij?, pavyzd?iui: ? Ketvirt?j? simfonij? “, ? Penkt?j? simfonij? “, ? ?e?t?j? simfonij? “, ? Septint?j? simfonij? “ ir ? A?tunt?j? simfonij? “, oratorij? ?Kristus ant Alyv? kalno“, oper? ?Fidelijus“ ir koncert? smuikui (?Konzert fur Violine und Orchester D-Dur”, op. 61). [9] 1810 m. kompozitorius E. T. A. Hofmanas leidinio ?Allgemeine musikalische Zeitung“ ap?valgoje Bethoven? pasveikino kaip vien? did?iausi? romantik? kompozitori? (tai yra kartu su Haidnu ir Mocartu). [16]

L. van Bethovenas pajamas gaudavo i? k?rini? publikavimo, koncert?, taip pat i? priva?i? mecenat?, kuriems surengdavo pasirodymus. Kai kurie ilgame?iai kompozitoriaus glob?jai, ?skaitant princ? Lobkovic? ir princ? Lichnovsk?, skyr? jam kasmetines stipendijas. [10] Bene svarbiausias Bethoveno mecenatas buvo Austrijos hercogas Rudolfas, jauniausias imperatoriaus Leopoldo II s?nus, kuris 1803 ar 1804 m. prad?jo mokytis pas j? groti fortepijonu ir kompozicijos. Jie tapo bi?iuliais. [12] Bethovenas Rudolfui paskyr? 14 kompozicij?, ?skaitant ?Das Klaviertrio Nr. 7 in B-Dur“ (op. 97, 1811 m.) ir ?Missa solemnis in D-Dur“ (op. 123, 1823 m.).

Vienos teatre Bethovenas nebedirbo nuo 1804 m. Kompozitorius laikinai persik?l? gyventi ? Vienos priemiest?. Tai sul?tino operos ?Fidelijus“ k?rim?, tai buvo ilgiausiai truk?s jo darbas. 1807 m. muzikantas ir leid?jas Mucijus Klementis u?sitikrino teises leisti Bethoveno k?rinius Anglijoje, o buv?s Haidno glob?jas princas Esterhazis u?sak? i? kompozitoriaus sukurti mi?ias (?Die Messe in C-Dur“, op. 86) savo ?monos vardadieniui. 1808 m. gruod?io m?n. Bethovenas sureng? didel? koncert?, kurio metu buvo atliekamos 5-oji ir 6-oji (pastoralin?) simfonijos, 4-asis koncertas fortepijonui, mi?i? i?traukos ir kt. k?riniai. Finansinis koncerto rezultatas ne?inomas. [5]

1808 m. ruden?, kai buvo atmestas L. van Bethoveno pra?ymas u?imti pareigas Karali?kajame teatre, kompozitorius gavo Napoleono brolio ?eromo Bonaparto, tuometinio Vestfalijos karaliaus, pasi?lym? u?imti kapelmeisterio pareigas Kaselio r?muose. Tam, kad ?tikint? Bethoven? pasilikti Vienoje, hercogas Rudolfas, princas Kinskis ir princas Lobkovicas, gav? Bethoveno draug? parei?kimus, ?sipareigojo sumok?ti kompozitoriui 4000 florin? pensij? per metus. [5] Princas Rudofas savo pa?ad? ?vykd? ir i?mok?jo sutart? dien? kompozitoriui pensijos dal?. Princas Kinskis buvo pa?auktas ? karin? tarnyb?, sumok?ti pinig? Bethovenui nesp?jo, nukrito nuo ?irgo ir mir? 1812 m. Lobkovicas bankrutavo 1811 m. [10]

1809 m. baland?io m?n. Bethovenas baig? ra?yti ? Penkt?j? koncert? fortepijonui " (?Imperatori?k?j? koncert?“, op. 73). [10] Gegu??s prad?ioje arkivyskupas Rudolfas su ?eima i?vyko i? sostin?s, tuo paskatindamas Bethoven? sukurti fortepijono sonat? ?Les Adieux“ (?Klaviersonate Nr. 26 in Es-Dur“, op. 81a). [10] 1809 m. gegu??s m?nes? pranc?zams puolant Vien?, Bethovenas prisiglaud? savo brolio Kasparo namo r?syje. [5] V?lesn? Vienos okupacija, kult?rinio gyvenimo nuosmukis ir Bethoveno leid?j? bankrotai tur?jo ?takos kompozitoriaus produktyvumui, k?rini? per ?? laikotarp? jis para?? ir publikavo gerokai ma?iau. Nors ?iuo laikotarpiu jis suk?r? ?Klaviersonate Nr. 24” (op. 78), paskirt? D?ozefinos seseriai Terezai Brunsvik. [5] Apie 1810 m. Bethovenas para?? k?rin? ? Elizai " (?Fur Elise, Bagatel? a-moll", woo. Nr. 59). [10]

V?lyvieji gyvenimo metai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Liudvikas van Bethovenas 1818 metais (Ferdinando ?imono portretas)

1813 m. prad?ioje L. van Bethovenas pasin?r? ? ?eimos problemas. Jo brolis Johanas gyveno su Tereza Obermajer, kuri jau tur?jo nesantuokin? vaik?. Tai nepatiko kompozitoriui ir jis ?tikin?jo brol? nutraukti ry?ius su min?ta moterimi, ta?iau Johanas ir Tereza susituok? lapkri?io 8 d. Vis didesn? nerim? k?l? kito brolio Kasparo liga, galiausiai jis mir? nuo tuberkulioz?s. Po Kasparo mirties 1815 m. Bethovenas ?siv?l? ? teisin? gin?? su Kasparo ?mona Johana d?l tuometinio devyneri? met? brolio s?naus Karlo globos. [11] Bethoveno buvo papra?yta sukurti muzikin? kompozicij? Napoleono pralaim?jimo Vitorijos m??yje proga. Bethovenas ?ia proga suk?r? simfonij?, ?inom? kaip ?Wellingtons Sieg” (op.91). Pirm? kart? ?is k?rinys buvo atliktas 1813 m. gruod?io 8 d. kartu su ?Septint?ja simfonija" (op. 92), labdaros koncerte nukent?jusiesiems nuo karo ?elpti. Koncerto s?km? paskatino k?rin? pakartoti gruod?io 12 d. Orkestre dalyvavo ?ymiausi to meto Vienos muzikantai, ?skaitant D?akom? Mejerber? ir Domenik? Dragonet?. K?rinys buvo kartojamas pakartotiniuose Bethoveno surengtuose koncertuose 1814 m. sausio ir vasario m?nesiais. ?ie koncertai atne?? Bethovenui daugiau pelno nei bet kuris kitas koncertas ir leido jam nusipirkti banko akcij?. [5]

D?l naujo populiarumo kilo poreikis atgaivinti ?Fidelij?“, kuris buvo gerai ?vertintas 1814 m. liepos m?n. koncerto Vienoje metu. T? vasar? Bethovenas pirm? kart? per penkerius metus suk?r? fortepijono sonat? ?Klaviersonate Nr. 27“, (op. 90). Jis k?r? ir patriotin? muzik?, nor?damas kaip ir kiti kompozitoriai pagerbti valstybi? vadovus ir diplomatus, atvykusius ? Vienos kongres? , prasid?jus? 1814 m. lapkri?io m?n. Bethovenas suk?r? kantat? ?Der glorreiche Augenblick“ (??lovinga akimirka“, op. 136) ir kitus pana?ius k?rinius chorui, kurie, pasak Meinardo Solomono, i?pl?t? Bethoveno populiarum?, bet nedaug pad?jo pagerinti jo, kaip rimto kompozitoriaus, reputacij?. [11]

1816 m. pabaigoje L. van Bethovenas susirgo, liga t?s?si beveik metus. Tuo laikotarpiu k?r? ma?iau. Be to, j? sl?g? besit?siantys teisiniai gin?ai d?l jo s?n?no ir naujos vokie?i? klasikin?s muzikos tendencijos, kurios jam nebuvo prie ?irdies. Pamin?tina 1818 m. jo sukurta ?Hammerklavier Sonata“ (op. 106), taip pat ?Alois Jeitteles, An die ferne Geliebte“ (op. 98). 1818 m. Bethovenas prad?jo ra?yti muzikinius eskizus, kurie tur?jo b?ti jo paskutin?s ? Devintosios simfonijos " dalis. [11] 1818 m. sausio m?nes? pas Bethoven? apsigyveno jo s?n?nas, nors v?liau jo motina laim?jo glob?. Iki to laiko pablog?jo Bethoveno klausa, tod?l, norint susikalb?ti, tekdavo kompozitoriui sakinius ra?yti ? s?siuvin? ir rodyti. ?ios ?pokalbi? knygos“ yra turtingas ra?ytinis kompozitoriaus palikimas. Jose diskutuojama apie muzik?, versl? ir asmenin? gyvenim?, taip pat yra ?ra?yta pasvarstym? ir nuomoni? apie muzikos men?. [10]

Hercogo kunigaik??io Rudolfo paauk?tinimo kardinolu-arkivyskupu proga Bethovenas para?? ?Missa Solemnis“ (op. 123). Ma?daug tuo laikotarpiu leid?jas Antonijus Diabelis pakviet? penkiasde?imt Vienos kompozitori?, ?skaitant Bethoven?, Franc? ?ubert? , Karl? ?ern? ir a?tuonmet? Ferenc? List? , sukurti variacij?. Bethovenas suk?r? ?Diabelio variacijas“ (Op. 120). V?lesniais metais Bethovenas ra?? mi?ias kunigaik??iui Rudolfui. [10]

1821 m. prad?ioje L. van Bethovenas v?l buvo silpnos sveikatos, sirgo reumatu ir gelta. Nepaisant to, jis t?s? darb? ir k?r? sonatas fortepijonui, kurias buvo pa?ad?j?s ?lezingeriui. ?Klaviersonate Nr. 31“ (op. 110) buvo i?leista gruod?io m?n. 1822 m. prad?ioje Bethovenas band? susitaikyti su savo broliu Johanu, nes buvo susipyk? nuo to laiko, kai jo brolis ved?. Taip pat kompozitorius siek? susitaikyti ir su s?n?no motina, mirusio brolio na?le. [10]

1822 m. lapkrit? Londono filharmonijos draugija papra?? Bethoveno sukurti simfonij?, ?? u?sakym? kompozitorius pri?m? su d?iaugsmu, nes kaip tik k?r? ?Devint?j? simfonij?". Taip pat lapkri?io m?n. Sankt Peterburgo kunigaik?tis Nikolajus Galicinas sumok?jo Bethoveno pra?om? sum? u? tris stygini? kvartetus. [10] 1822 m. Antonas ?indleris, kuris nuo 1840 m. tapo vienu ankstyviausi? ir ?takingiausi? Bethoveno biograf?, prad?jo dirbti nemokamu kompozitoriaus sekretoriumi. [10] 1823 m. buvo baigti trys ?ym?s kompozitoriaus k?riniai, b?tent ?Missa solemnis“, ? Devintoji simfonija “ ir min?tos ?Diabelio variacijos“. [5]

Liudviko van Bethoveno laidotuvi? procesija (paveikslo autorius Francas Ksaveras ?toberis)

?Devintoji simfonija“ pirm? kart? atlikta 1824 m. gegu??s 7 d. ?Karntnertortheater” teatre. Bethovenas koncerto metu stov?jo u? dirigento Michaelio Umlaufo ir negird?jo po koncerto ilgai trukusi? plojim? d?l kurtumo. ?Devintoji simfonija“ sulauk? didelio pasisekimo. ?Allgemeine musikalische Zeitung“ ra??, jog ? Nei?senkantis genijus mums parod? nauj? pasaul? “. Koncertas, nors s?kmingas, nebuvo pelningas, nes jo surengimo ka?tai buvo nema?i. [11]

1826 m. gruod?io m?nes? Bethovenas v?l susirgo. Jam buvo atliktos kelios operacijos. Kur? laik? s?n?nas Karlas slaug? kompozitori?, ta?iau v?liau i?vyko tarnauti ? kariuomen?. I? karto po Karlo i?vykimo Bethovenas para?? testament?, pagal kur? s?n?nas tapo vieninteliu kompozitoriaus turto paveld?toju. Pasklidus ?iniai apie Bethoveno b?kl?s sunkum?, j? aplank? nema?a dalis bi?iuli?: Diabelis, Lichnovskis, ?indleris ir kt. [11]

Sergan?iam kompozitoriui buvo atsi?sta daug dovan?, ?skaitant 100 svar? sterling? i? Filharmonijos draugijos Londone. ?iuo laikotarpiu Bethovenas nesik?l? i? lovos. Kovo 24 d. jis pasak? j? aplankiusiam ?indleriui ir kitiems susirinkusiesiems: ?Plaudite, amici, comoedia finita est“ (?Plokite, draugai, komedija baig?si“). [11]

L. van Bethovenas mir? Vienoje 1827 m. kovo 26 d. b?damas 56?eri? met?. Bethoveno laidotuvi? procesijoje 1827 m. kovo 29 d. dalyvavo ma?daug 10 000 ?moni?. [17]

Tarp degl? ne??j? buvo Francas ?ubertas ir smuikininkas Jozefas Maizederis. Buvo perskaityta poeto Franco Grilparcerio laidotuvi? oracija. Bethovenas buvo palaidotas V?ringo kapin?se, ? ?iaur?s vakarus nuo Vienos, po ?Requiem“ mi?i? ?ven?iausiosios Trejyb?s ba?ny?ioje. Bethoveno palaikai buvo ekshumuoti tyrimams 1863 m. ir 1888 m., v?liau jie perkelti ir palaidoti Vienos centrin?se kapin?se ?alia ?uberto. [10]

L. van Bethovenas vis? gyvenim? buvo laisvas kompozitorius, t. y. ne dirbo ba?ny?iai ar r?mams, bet gyveno i? pasirodym?, r?m?j? l??? ir to, k? gaudavo pardav?s savo k?rinius. Jo asmeninis gyvenimas buvo sud?tingas: kompozitorius niekad neved?, ta?iau ?av?josi jam nepasiekiamomis moterimis, da?nai pykdavosi su giminai?iais, jo elgesys su kitais ?mon?mis b?davo nepatenkinamas. Tur?jo finansini? b?d?. ?ie bla?kymaisi atsispindi ir jo muzikoje. [10] Vis? gyvenim? buv?s silpnos sveikatos , 1826  m. Bethovenas visai nusilpo. Manoma, jog kompozitorius mir? nuo kepen? ligos, ta?iau yra nuomoni? [18] , kad mirt? l?m? apsinuodijimas ?vinu , kurio Bethovenas gavo per Dunojuje pagaut? ?uv?. [10]

K?ryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

K?rybos bruo?ai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bethovenas i?pl?tojo, patobulino sonat? form?, kuri? per?m? i? Haidno ir Mocarto (pirmosios trys Bethoveno sonatos netgi dedikuotos Haidnui), taip pat pl?tojo simfonij? (vietoj keturi? dali? simfonijos jis pasirinko daug laisvesn? form?). K?ryboje pastebima tiek ?vietimo epochos id?j?, tiek beu?gimstan?io Romantizmo element?. Liudvikas van Bethovenas pad?jo pamatus Romantizmo epochos muzikai. [9]

K?riniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bethoveno k?ryba skirstoma ? tris laikotarpius:

  • Pirmasis laikotarpis : iki 1802 m. kompozitorius ie?kojo savo k?rybinio brai?o. ?iam laikotarpiui priklauso 6 stygini? kvartetai , 10 sonat? fortepijonui, 3 koncertai fortepijonui ir dvi simfonijos. [9]
  • Antrasis laikotarpis : iki 1816 m. Bethovenas suformavo individual? stili?. 6 simfonijos, muzika G?t?s dramai ?Egmontas“, uverti?ra ?Koriolanas“, opera ?Fidelijus“, 2 koncertai fortepijonui, koncertas smuikui, ?Razumovskio kvartetai“, sonatos fortepijonui. [11]
  • Tre?iasis laikotarpis : Bethoveno k?ryboje at?iaurum? pakeit? m?slumas. 5 sonatos fortepijonui, ?Variacijos Diabelio tema“, Missa solemnis , ?Devintoji simfonija" ir stygini? kvartetai. [11]

Paprastai ? Bethoveno k?rini? s?ra?us ?traukiama: 9 simfonijos , 11 uverti?r?, muzikos k?rini? teatro pastatymams, koncertas smuikui su orkestru, 5 koncertai fortepijonui su orkestru, 16 stygini? kvartet? , 9 fortepijoniniai trio , 10 sonat? smuikui ir fortepijonui, 5 sonatos violon?elei ir fortepijonui, 32 sonatos fortepijonui, taip pat variacij? ciklai fortepijonui, oratorija , opera ?Fidelijus“, dvejos mi?ios, ?vairios arijos, dainos. [11]

Garsiausios Bethoveno simfonijos yra tre?ioji ( Herojin? ), penktoji ( Likimo ) ir devintoji ( D?iaugsmo ). Penktoji simfonija pavadinim? gavo tik po kompozitoriaus mirties. ?Taip likimas beld?ias ? duris“ ? buvo pasak?s Bethovenas apie visoje simfonijoje besikartojant? motyv?. D?l ?i? jo ?od?i? simfonija ir buvo pavadinta ?Likimo“ simfonija. Devintoji simfonija nuo kit? skiriasi tuo, kad kompozitorius ? j? ?trauk? chor? ir solistus. [11]

?Devintoji simfonija", dar vadinama ?D?iaugsmo“ ar ?Epine“, ? paskutin? Bethoveno simfonija. Prad?ta 1818 m., baigta 1824 m. Paskutin?je, ketvirtoje simfonijos dalyje panaudota Frydricho ?ilerio poema ?Ode an die Freude“ (?Od? d?iaugsmui“), kurios tekst? atlieka solistas ir ?sijungia choras. Tai pirmas kartas, kai kompozitorius panaudojo simfonijoje ?mogaus bals? kartu su instrumentais. ?Devintoji simfonija" yra vienas garsiausi?, pla?iai ?inom? klasikin?s muzikos k?rini?, laikomas Bethoveno ?edevru, kur? jis suk?r? b?damas beveik visi?kai kur?ias. [11]

Bethovenas dedikavo simfonij? Pr?sijos karaliui Frydrichui Vilhelmui III . Simfonija turi 4 dalis:

  1. Allegro ma non troppo, un poco maestoso
  2. Allegro vivace
  3. Adagio molto e cantabile (rami)
  4. Allegro assai

Kadaise ji buvo padalyta ? penkias dalis. Atlikimo trukm? ? apie 74 minut?s. Vokalin?s partijos: sopranas , altas, tenoras , baritonas , choras. Panaudoti instrumentai: fleitos, obojai, klarnetai, fagotai, trimitai, ragai, trombonai, ma?oji fleita, kontrafagotas, smuikai, altai, violon?el?s, kontrabosas, mu?amieji.

?D?iaugsmo tema“ yra Europos Tarybos ir nuo 1993 m. ? Europos S?jungos himnas .

Atminimo ?am?inimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bethoveno paminklas Bonoje buvo atidengtas 1845  m. rugpj?t?, minint jo 75??j? jubiliej?. Tai buvo pirmoji statula Vokietijoje , skirta kompozitoriui. Vienoje Bethoveno statula atidengta tik 1880 m. [19]

Kompozitoriaus gimtajame mieste Bonoje yra Bethoveno muziejus. Bonoje nuo 1845 m. vyksta muzikinis festivalis Beethovenfest , kuris nuo 2007 m. organizuojamas reguliariai. Tre?ias pagal dyd? Merkurijaus krateris pavadintas Bethoveno garbei, taip pat yra ir asteroidas 1815 Beethoven . [20]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ ?Kokia yra adaptuota pavard?s forma: Betovenas ar Bethovenas?“ . VLKK konsultacij? bankas. Suarchyvuotas originalas 2022-01-25 . Nuoroda tikrinta 2022-01-25 .
  2. ↑ Jonas Klimas. van Beethoven Ludwig (Liudvigas van Bethovenas) . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. II (Arktis-Beketas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2002. 770 psl.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. (2001). ?Ludwig van Beethoven“. Oxford Music Online. doi:10.1093/gm/9781561592630.article.40026.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 Swafford, Jan (2014). Beethoven: Anguish and Triumph. London: Faber & Faber. ISBN 978-0-571-31255-9 .
  5. ↑ 5,00 5,01 5,02 5,03 5,04 5,05 5,06 5,07 5,08 5,09 5,10 5,11 5,12 5,13 5,14 5,15 Thayer, Alexander Wheelock (1967a). Forbes, Elliot (ed.). Thayer’s Life of Beethoven. 1. Princeton: Princeton University Press. ISBN 978-0-691-02717-3 .
  6. ↑ Beethoven-Haus History". [1]
  7. ↑ 7,0 7,1 Stanley, Glenn, ed. (2000). The Cambridge Companion to Beethoven. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-58074-8 .
  8. ↑ H. C. Robbins Landon. Beethoven. Macmillan Company, 1970.
  9. ↑ 9,00 9,01 9,02 9,03 9,04 9,05 9,06 9,07 9,08 9,09 Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. (2001). ?Ludwig van Beethoven“. Oxford Music Online. doi:10.1093/gmo/9781561592630.article.40026.
  10. ↑ 10,00 10,01 10,02 10,03 10,04 10,05 10,06 10,07 10,08 10,09 10,10 10,11 10,12 10,13 10,14 10,15 10,16 10,17 10,18 10,19 10,20 10,21 10,22 10,23 10,24 10,25 10,26 10,27 10,28 10,29 10,30 10,31 10,32 10,33 Cooper, Barry, ed. (1996). The Beethoven Companion (revised ed.). London: Thames and Hudson. ISBN 978-0-50-027871-0 .
  11. ↑ 11,00 11,01 11,02 11,03 11,04 11,05 11,06 11,07 11,08 11,09 11,10 11,11 11,12 11,13 11,14 11,15 11,16 Solomon, Maynard (November 1998). Beethoven (2nd revised ed.). New York: Schirmer Trade Books. ISBN 978-0-8256-7268-2 .
  12. ↑ 12,0 12,1 Lockwood, Lewis (2005). Beethoven: The Music and the Life. New York: W.W. Norton. ISBN 978-0-393-32638-3 .
  13. ↑ Steblin, Rita (2009). ?'A dear, enchanting girl who loves me and whom I love': New Facts about Beethoven’s Beloved Piano Pupil Julie Guicciardi“. Bonner Beethoven-Studien. 8: 89?152.
  14. ↑ Ealy, George Thomas (Spring 1994). ?Of Ear Trumpets and a Resonance Plate: Early Hearing Aids and Beethoven’s Hearing Perception“. 19th-Century Music. 17 (3): 262?73. doi:10.1525/ncm.1994.17.3.02a00050. JSTOR 746569.
  15. ↑ Tyson, Alan (February 1969). ?Beethoven’s Heroic Phase". The Musical Times. 110 (1512): 139?141. doi:10.2307/952790. JSTOR 952790.
  16. ↑ Cassedy, Steven (January 2010). ?Beethoven the Romantic: How E. T. A. Hoffmann Got It Right“. Journal of the History of Ideas. 71 (1): 1?34. doi:10.1353/jhi.0.0071. JSTOR 20621921. S2CID 170552244.
  17. ↑ Taruskin, Richard (2010). Music in the Seventeenth and Eighteenth Centuries. Oxford: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-538482-6 .
  18. ↑ Rick Weiss (2005-12-06). ?Study Concludes Beethoven Died From Lead Poisoning“ . Washington Post . Nuoroda tikrinta 2021-01-10 .
  19. ↑ Alessandra Comini, The Changing Image of Beethoven: A Study in Mythmaking . Books.google.com.au. 2008-05-30. ISBN   978-0-86534-661-1 . Nuoroda tikrinta 2012-09-20 .
  20. ↑ 1815 Beethoven (1932 CE1). Minor Planet Center. [2]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
?is straipsnis ?trauktas ? Verting? straipsni? kategorij?.
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ludwig_van_Beethoven&oldid=7277546 "