Lietuvos bankas

Lietuvos bankas
	Lietuvos bankas
Logo	Buvein? (2023 m.)
B?stin?	Gedimino pr. 6, ; 01103 Vilnius
?kurtas	1922 m. rugs?jo 27 d.
Pirmininkas	Gediminas ?imkus ; (2021?2026)
?alies (-i?) centrinis bankas	Lietuva
Valiuta	Euras
ISO 4217 Kodas	EUR
Tinklalapis	LB.LT

54°43′18″ ?. pl. 25°17′58″ r. ilg. / 54.72167°?. pl. 25.29944°r. ilg. / 54.72167; 25.29944

Lietuvos bankas ? Lietuvos centrinis bankas , Europos Centrini? Bank? Sistemos narys.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos centrin?s bankininkyst?s i?takos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutar? steigti valstybin? emisijos bank? (,,Bank Polski i Litewski"). Sumanymas prad?tas ?gyvendinti 1792 m., ta?iau nuslopinus T. Kosciu?kos sukilim? ir Lietuv? bei Lenkij? tre?i?kart padalijus ( 1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimyb?s kurti sav? pinig? sistem?.

1922?1943 m. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1918 m. nepriklausomyb? atk?rusios Lietuvos vyriausyb? pirm?j? kart? sav? pinig? ir nacionalinio banko klausim? prad?jo svarstyti 1919 m. prad?ioje, kuomet aptarti pinig? pob?d?io, padengimo, pariteto klausimai. Tuomet pinigin? vienet? si?lyta vadinti mu?tiniu, d?l spausdinimo susitarta su ?vedijos centriniu banku , pritarta A. ?muidzinavi?iaus parengtiems pinig? projektams. Ta?iau ruden? ?vykusi Vyriausyb?s kriz? privert? atid?ti tiek nacionalini? pinig?, tiek emisijos banko steigimo planus. Pastarojo funkcijas iki 1922 m. atliko vokie?i? Ryt? Skolinamoji Kasa (Darlehnskasse Ost) ? apyvart? leidusi osto pinigus, nuo 1919 m. Lietuvos vyriausyb?s pavadintus auksinais .

1922 m. i?augusi infliacija , d?l kurios sutriko Lietuvos prekyba, finans? ir kredito veikla, atgaivino ?alies siekius i?leisti savus pinigus ir ?steigti emisijos bank? .

1922 m. kovo m?n. Ministr? Kabinetas pritar? Finans?, prekybos ir pramon?s ministerijos parengtam Lietuvos banko ?statymui su pataisom, ta?iau v?liau jis buvo atmestas. Liepos m?n. nauji Lietuvos banko ir Piniginio vieneto ?statym? projektai ?teikti Steigiamajam Seimui . Rugpj??io prad?ioje pos?d?iav? parlamentarai pakeit? Vyriausyb?s projekt? nuostatas d?l piniginio vieneto pavadinimo (mu?tin? pakeit? litu), dvigubai suma?ino jo aukso turin?, sustiprino valstyb?s ?tak? Lietuvos bankui ir apribojo u?sienio akcinink? teises.

1922 m. rugpj??io 9 d. Lietuvos Steigiamajam Seimui priimtas Piniginio vieneto ?statymas : ?Lietuvos Respublikos pinig? sistema paremta auksu. Piniginis vienetas yra litas. Litas turi 0,150462 gram? grynojo aukso. Lit? sudaro 100 cent?“. Banknotams padengti reikalingas auksas (3 mln. rubli?, 2256 kg) buvo gautas i? Taryb? Rusijos kaip karo nuostoli? atlyginimas.

Po keli? dien?, rugpj??io 11 d., Steigiamasis Seimas tik 4 bals? persvara pri?m? Lietuvos banko ?statym?, kuriuo apibr??iami pinig? apyvartos Lietuvoje reguliavimo, lengvesnio pinig? i?mok?jimo ?alyje ir u?sienyje, pastovios ir patvarios pinig? sistemos ?gyvendinimo ir ?em?s ?kio, pramon?s ir prekybos augimo skatinimo u?daviniai.

1922 m. rugs?jo 6 d. sudaryta speciali tarnyba ? Laikinasis Lietuvos banko komitetas; Lietuvos banko organizavimo ir pinig? spausdinimo i?laidoms Vyriausyb? skyr? 400 mln. auksin? .

Lietuvos banko organizacin? forma buvo akcin? bendrov?, jos kapital? sudar? 12 mln. lit?. I?leista buvo 120 000 Lietuvos banko akcij? (100 lit? nominaliosios vert?s), kurioms ?statymu buvo garantuoti 8 proc. dyd?io dividendai . 80 proc. akcij? priklaus? valstyb?s i?dui, kita dalis buvo s?kmingai i?platinta juridiniams ir fiziniams asmenims.

Ministr? kabinetas 1922 m. rugs?jo 22 d. patvirtino Lietuvos banko statut?. Rugs?jo 27 d. ?vyko steigiamasis akcinink? susirinkimas, kuriame dalyvavo 202 akcininkai. Nuo ?ios dienos juridi?kai ?siteis?jo Lietuvos bankas, nes susirinkimas pri?m? sprendim? d?l Lietuvos banko ?steigimo ir jo valdybos bei tarybos i?rinkimo. Savo operacijas bankas prad?jo 1922 m. spalio 2 d., tur?damas vos 5 tarnautojus. Nuo ?ios dienos iki tol cirkuliav? auksinai prad?ti mainyti ? litus .

Banko valdytoj? ir jo pavaduotoj? skirdavo Respublikos Prezidentas. Valdytoj? Prezidentas skirdavo Ministr? kabineto teikimu, o pavaduotoj? ? vien? akcinink? i?rinkt? valdybos nar?. Lietuvos banko valdymo strukt?ra ? visuotinis akcinink? susirinkimas, taryba ir valdyba.

Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas (1922 09 28) Vladas Jurgutis , vadovav?s bankui iki 1929 m.

Lietuvos bankui buvo suteikta monopolin? teis? 20 m. leisti pinigus, reguliuoti j? apyvart?, u?tikrinti patvari? pinig? sistem?. Lito vert?s stabilum? u?tikrino aukso ir valiutos atsargos , vertybiniai popieriai. Nacionalin?s valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turin?. Grie?ta Lietuvos banko pinig? politika pad?jo i?laikyti stabil? lito kurs? net ekonomini? krizi? metais. Litu prad?ta pasitik?ti, jis tapo viena tvir?iausi? valiut? pasaulyje, nuo 1925 m. buvo kotiruojamas Londono, o v?liau ? ir Berlyno, Prahos, Rygos, Talino, Stokholmo bir?ose.

1924 m. paskelbtas tarptautinis konkursas suprojektuoti nauj? banko pastat? Kaune . Pirm?j? premij? laim?jo architektas i? Pary?iaus (pavard? ne?inoma), ta?iau jo darbas d?l sud?tingumo ir brangumo buvo atmestas. R?m? projekt? pareng? vertinimo komisijos pirmininkas arch. Mykolas Songaila . Statybos u?baigtos 1928 m. ^[4]

Gediminai?i? stulpai ir Vytis LB frontono alegorin?je kompozijoje, Kaunas, 1927 m.
LB pastatas Kaune, 1927 m.
LB pastatas Klaip?doje 1932 m.

1931 m. Lietuvos bankas tapo Tarptautini? atsiskaitym? banko (TAB) nariu ir jam buvo leista ?sigyti TAB akcij? (ne daugiau kaip 500).

1940 m. bir?elio 15 d. ?vykdyta pirmoji sovietin? kra?to okupacija. Vos po keli? dien? buvo pareikalauta ?alia lito ? apyvart? Lietuvoje i?leisti ir rublius , ta?iau politik? pastangomis to laikinai buvo atsisakyta.

1940 m. rugpj??io 1 d. ?sigalioj?s bank? nacionalizavimo aktas sunaikino tuo metu Lietuvoje veikusi? kredito sistem?, kuri? be Lietuvos banko, sudar? ir Vilniaus ?em?s bankas , 6 komerciniai bankai, M. Brauno bankiniai namai , valstyb?s taupomosios kasos, smulkaus kredito draugijos (300), savitarpio kredito draugijos (6).

1940 m. spalio 3 d. Lietuvos bankas paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ta?iau iki 1940 m. lapkri?io 25 d., t. y. rublio ?vedimo, atlikin?jo emisijos banko funkcijas. Iki 1941 m. kovo 25 d. vyko paralelin? lit? ir rubli? apyvarta. Visus i? apyvartos i?imtus bei esan?ius rezerviniuose fonduose Lietuvos lito banknotus ?sakyta sunaikinti. Sudeginta beveik 9 mln. Lt vert?s ?vairi? kupi?r? banknot?.

Prasid?jus Vokietijos karo manevrams Lietuvos teritorijoje 1941 m. bir?elio m?n. sovietinio banko vadovai evakavosi ? Maskv?, ta?iau i? kas? ir saugykl? nesp?ta evakuoti pinig?, lito sidabrini? monet?, kit? vertybi? ir dokument?.

1941 m. bir?elio 23 d. suformuotos Laikinosios Lietuvos vyriausyb?s finans? ministro ?sakymu SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora pavadinta Lietuvos valstybiniu banku, o oficialiai Lietuvos bankas buvo atkurtas 1941 m. liepos 5 d. Laikinoji Lietuvos vyriausyb? kreip?si ? vokie?i? karo vadovyb? d?l lito atstatymo ir rublio i??mimo i? apyvartos, ta?iau sulauk? neigiamo atsako. Nuo 1942 m. rudens prasid?jo Lietuvos banko veiklos siaurinimas, o 1943 m. baland?io 30 d. galutinai nutraukiama vis? Lietuvos banko skyri? veikla.

SSRS armijai gr??us ? Lietuv?, 1944 m. liepos 24 d. prad?jo v?l veikti Lietuvos respublikin? kontora.

Nuo 1990 m. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dar iki Lietuvos valstybingumo atk?rimo 1990 m. kovo 11 d. , Lietuvos TSR Auk??iausioji Taryba 1989 m. gegu??s 18 d. pri?m? ?statym?, kurio 19 straipsnyje teigiama, kad respublikoje gali b?ti ?vesti savi pinigai ir sukurta kredito sistema. Prie Vyriausyb?s sudaryta Lietuvos savaranki?kos pinig? ir kredito sistemos suk?rimo grup?, kuriai pavesta parengti veiklos koncepcij? ir sukurti ?statym? projektus. 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos TSR Auk??iausioji Taryba priima Lietuvos banko ?statym? ir nusprend?ia j? steigti nuo 1990 m. kovo 1 d. ?i? dien? ?steigtas Lietuvos bankas prat?s? jau tarpukariu veikusio centrinio ?alies banko tradicijas, ta?iau kitaip negu ankstesnis akcinis bankas, ?iam suteikiamas valstybinio banko statusas. Kovo 13 d. paskiriamas pirmasis po nepriklausomyb?s atstatymo Lietuvos banko valdybos pirmininkas ? Bronius Povilaitis . 1990 m. rugs?jo 4 d. patvirtinamas Lietuvos banko statutas ir nustatytas jo pagrindinio kapitalo dydis ? 500 milijon? rubli?; o rugs?jo 13 d. ? sudaryta Lietuvos banko valdyba.

1990 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Auk??iausioji Taryba pri?m? nutarim?, kuriuo nutarta iki 1990 m. gruod?io 31 d. valstyb?s nuosavyb?n perimti 4 tuo metu Lietuvoje veikusius bankus su visais jiems pavald?iais skyriais, ta?iau per?mimo procesas u?truko iki 1991 m. vasaros. Tuo pa?iu prijungta Lietuvos respublikin? inkasacijos valdyba.

Per?m?s bankus, Lietuvos bankas taip pat per?m? ir Lietuvos ?kio subjekt? ?siskolinim? ?iems bankams ir ?kio kreditavimo funkcij?. Pastarosios atsisakyta tik 1992 m. rugs?jo 1 d., perdavus j? Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui . ^[5]

1990?1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negal?jo imtis aktyvios pinig? politikos, tod?l pagrindin?s pastangos buvo skirtos pasirengti ?vesti savus pinigus. 1992 m. spalio 1 d. ?vesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau gal?jo savaranki?kai atlikti centrinio banko funkcijas.

1993 m. bir?elio 25 d. ?vestas litas, nuslopinta tri?enkl? infliacija, stabilizuotas lito kursas. Siekiant santykinio kain? stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. baland?io 1 d. Lito patikimumo ?statymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko i?leisti litai privalo ne ma?iau kaip 100 procent? b?ti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis.

Po 1995-1996 m. bank? kriz?s Lietuvos bankas prad?jo vykdyti bank? prie?i?ros funkcij?.

Lietuvai vis labiau integruojantis ? Vakarus, pl?tojantis ekonominiams ry?iams su Europos S?jungos ?alimis ir vykstant atitinkamiems poky?iams prekybos valiutin?je strukt?roje, 1999 m. nutarta lit? perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro.

2001 m. kovo 13 d. priimta nauja Lietuvos banko ?statymo redakcija skelbia, kad Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kurio nuosavyb?s teis? priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos bank? steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas . Naujuoju ?statymu centriniam bankui taip pat suteikta didesn? nepriklausomyb? ir galimyb? aktyviau vykdyti pinig? politik?. Tais pa?iais metais priimti sprendimai d?l lito susiejimo su euru nuo 2002 m. vasario 2 d., i?laikant fiksuot? valiutos kurs? (1 euras = 3,4528 lito).

2004 m. gegu??s 1 d. Lietuvai ?stojus ? Europos S?jung? (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrini? bank? sistemos (ECBS), kuri? sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir vis? ES valstybi? nari? nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

2011?2012 m. bankas reorganizuotas ? panaikinti Klaip?dos skyrius ir daug departament?, vietoj j? ?kuriant tarnybas bei atsisakant nereikaling? funkcij?. D?l to banko darbuotoj? skai?ius suma??jo ketvirtadaliu ^[6]; taip pat prie Lietuvos bankas per?me Lietuvos Respublikos vertybini? popieri? komisijos ir Lietuvos Respublikos draudimo prie?i?ros komisijos funkcijas.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi. Lietuvoje vietoj nacionalin?s valiutos lito ?vesta bendroji Europos valiuta euras.

2016 m. u?daryta viena i? dviej? banko kas? Vilniuje, veikusi Totori? g. 2, o pagrindin? banko kasa ?sik?r? ?irm?n? g. 151, taip pat veikia kasa Kaune, Maironio g. 25. ^[7]

2021 m. lapkri?io 1 d. ?vykdyta organizacin?s strukt?ros pertvarka ? buvo atsisakyta hierarchinio tarnyb? sluoksnio, o atsakomyb?s deleguotos departamentams, j? yra 12. ^[8]

Tikslas ir funkcijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tikslas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis tikslas yra palaikyti kain? stabilum?. Siekdamas ?io tikslo jis yra nepriklausomas nuo Vyriausyb?s ar kit? valstyb?s institucij?.

Funkcijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?gyvendina pinig? politik? ;
valdo, naudoja savo u?sienio atsargas ir jomis disponuoja;
i?leid?ia banknotus ir monetas bei vykdo kit? su tuo susijusi? veikl?;
atlieka fiskalinio agento funkcijas;
i?duoda bei at?aukia licencijas ir leidimus komerciniams bankams ir kitoms kredito bei mok?jim? ?staigoms, vertybini? popieri? ir draudimo rink? dalyviams. Pri?i?ri j? veikl? ir nustato j? finansin?s apskaitos principus ir atskaitomyb?s tvark?;
nagrin?ja vartotoj? bei finans? ?staig? gin?us;
kuria ir valdo tarpbankin? l??? pervedimo sistem? ir nustato reikalavimus tarpbankin?s l??? pervedimo sistemos dalyviams;
renka pinig? ir bank?, mok?jimo balanso , Lietuvos finansin?s ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia ?ios statistikos surinkimo, atskaitomyb?s, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mok?jim? balans?;
skatina patvar? ir veiksming? mok?jimo ir vertybini? popieri? atsiskaitymo sistem? veikim?;
vykdo politik?, kuria siekia prisid?ti prie visos finans? sistemos stabilumo apsaugos, ?skaitant finans? sistemos atsparumo stiprinim? ir sistemin?s rizikos susidarymo ma?inim?, kad b?t? u?tikrintas tvarus finans? sektoriaus ?na?as ? ekonomikos augim? (makroprudencin? politika);
vykdo Lietuvos Respublikos ?statymais finans? sektoriaus subjekt? pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas.

Valdymas ir strukt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vadovauja banko valdyba , kuri? sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai.

Darb? organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirminink? penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Kadencij? skai?ius neribojamas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius ?e?eriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.

Pagrindin?ms centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuoti ir dirba 9 departamentai ? Bank? ir draudimo prie?i?ros, Finansini? paslaug? ir rink? prie?i?ros, Teis?s ir licencijavimo, Rinkos operacij?, Rinkos infrastrukt?ros, Finansinio stabilumo, Ekonomikos, Duomen? ir statistikos, Gryn?j? pinig?, jie sudarytos i? jose veikian?i? skyri?, departamentus aptarnauja ir kit? ?staigai reikaling? veikl? atlieka dar trys departamentai ? Informacini? technologij?, Strategijos ir valdysenos, Korporatyvini? paslaug? taip pat sudaryti i? skyri?, ir du ma?esni padaliniai ? savaranki?ki skyriai.