Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvi?ki ilgieji
? pusapvaliai
sidabriniai
sunormintos mas?s XIII?XIV a. strypeliai, skirti piniginiams atsiskaitymams. J? rasta dabartin?s Lietuvos teritorijoje, tod?l jie vadinami
lietuvi?kaisiais
.
[1]
Jie buvo pirmieji savi
lietuvi?
pinigai.
2023 m. rugpj?t? buvusio
Kernav?s dvaro
teritorije rasti XIII?XIV a. nesmulkinti penki ilgieji.
[2]
Terminas
ilgasis
vartotas iki XVI a. pabaigos, jis min?tas
Simono Daukanto
. Lietuvi?koje numizmatin?je literat?roje ?sigal?jo XX a.
Mikalojaus Dauk?os
?Postil?je“ (1599) kaip
ilg?j?
sinonimas pateikti
talentai
(lydiniai).
Yra rasta lietuvi?k? sidabro ilg?j? su ?r??tu pavadinimu
изрой
, ?is terminas min?tas ir XIII a. pabaigos rus? ?altiniuose, tod?l rusi?koje numizmatin?je literat?roje lietuvi?kas ilgasis da?nai vadinamas
izroj
.
[3]
Lietuvi?ki ilgieji b?davo 10?17 cm ilgio, sverdavo 100?105 g. Lobiuose aptinkami ir smulk?s atkirsti ilg?j? fragmentai.
Lietuvoje monetas da?niausiai sulydydavo ? sidabro lydinius, kurie ir buvo pirmieji lietuvi? pinigai ? lietuvi?ki ilgieji. ?kartos lydinyje buvo skirtos sidabro kokybei nustatyti. Pusapval?s lazdel?s formos sidabro lydini? svorio pagrindu buvo paimta skandinavi?ka mark?. Pus? mark?s (104 g) sudar? vidutin? lietuvi?k? ilg?j? (kap?) svor?. ?ie lydiniai, randami kartu su Did?iojo Naugardo rubliais bei Kijevo grivnomis, leid?ia juos datuoti XII?XIV a.