Lietuvi?kas ilgasis

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvi?ki ilgieji Trak? istorijos muziejuje .

Lietuvi?ki ilgieji  ? pusapvaliai sidabriniai sunormintos mas?s XIII?XIV a. strypeliai, skirti piniginiams atsiskaitymams. J? rasta dabartin?s Lietuvos teritorijoje, tod?l jie vadinami lietuvi?kaisiais . [1] Jie buvo pirmieji savi lietuvi? pinigai.

2023 m. rugpj?t? buvusio Kernav?s dvaro teritorije rasti XIII?XIV a. nesmulkinti penki ilgieji. [2]

Pavadinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Terminas ilgasis vartotas iki XVI a. pabaigos, jis min?tas Simono Daukanto . Lietuvi?koje numizmatin?je literat?roje ?sigal?jo XX a. Mikalojaus Dauk?os ?Postil?je“ (1599) kaip ilg?j? sinonimas pateikti talentai (lydiniai).

Yra rasta lietuvi?k? sidabro ilg?j? su ?r??tu pavadinimu изрой , ?is terminas min?tas ir XIII a. pabaigos rus? ?altiniuose, tod?l rusi?koje numizmatin?je literat?roje lietuvi?kas ilgasis da?nai vadinamas izroj . [3]

I?vaizda [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvi?ki ilgieji b?davo 10?17 cm ilgio, sverdavo 100?105 g. Lobiuose aptinkami ir smulk?s atkirsti ilg?j? fragmentai.

Lietuvoje monetas da?niausiai sulydydavo ? sidabro lydinius, kurie ir buvo pirmieji lietuvi? pinigai ? lietuvi?ki ilgieji. ?kartos lydinyje buvo skirtos sidabro kokybei nustatyti. Pusapval?s lazdel?s formos sidabro lydini? svorio pagrindu buvo paimta skandinavi?ka mark?. Pus? mark?s (104 g) sudar? vidutin? lietuvi?k? ilg?j? (kap?) svor?. ?ie lydiniai, randami kartu su Did?iojo Naugardo rubliais bei Kijevo grivnomis, leid?ia juos datuoti XII?XIV a.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Grimalauskait? D. (2003) Antano Bura?o ?Pasaulio valiut? ir monet? ?inynas“. Recenzija Archyvuota kopija 2016-03-04 i? Wayback Machine projekto.. In: Pinig? studijos
  2. ?Stulbinamos vert?s radinys Lietuvoje: k? tik aptiktas pirm?j? lietuvi?k? pinig? ? ilg?j? ? lobis“ . Delfi.lt. 2023-08-11 . Nuoroda tikrinta 2023-08-11 .
  3. Неклюдов В. Н. (1945) О русских денежных слитках // Труды отдела нумизматики, Т. 1. Ленинград: Государственный Эрмитаж.