Lietuvos istorijos institutas

Lietuvos istorijos institutas ? pagrindin? Lietuvos mokslo ?staiga , u?siimanti Lietuvos archeologija , etnologija (socialine antropologija), heraldika , sfragistika , numizmatika , paleografija , genealogija bei kitais fundamentiniais istorijos tyrimais.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prad?i? platesniems moksliniams Lietuvos praeities tyrimams padar? 1855 m. ?kurti Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir Senien? muziejus, j? ?k?rimo iniciatoriai buvo Konstantinas Benediktas Stanislovas Ti?kevi?ius , Eustachijus Ti?kevi?ius , Adomas Honoris Kirkoras , Adomas Pliateris , Vladislovas Sirokoml? . Jie kasin?jo archeologijos paminklus, rinko ir u?ra?in?jo padavimus, legendas, rus? ir lenk? kalbomis leido leidin? ?Vilniaus archeologijos komisijos u?ra?ai“, surinko ir i?leido sen? Lietuvos gravi?r? album?.

Komisijos veikl? prat?s? 1907 m. Vilniuje ?sik?rus Lietuvi? mokslo draugija ir 1919 m. sudaryta Valstybin? archeologijos komisija . Siekiant susistemintai tirti lietuvi? kalb?, lietuvi? tautosak? ir Lietuvos praeit?, 1939 m. kovo 9 d. Kaune , Valstyb?s Tarybos sal?je ?kurtas Lituanistikos institutas. Institute buvo trys skyriai:

Lietuvi? kalbos, ved?jas prof. Antanas Salys
Lietuvos istorijos, ved?jas prof. Ignas Jonynas
Lietuvi? tautosakos, ved?jas dr. Jonas Balys

Lietuvos istorijos skyri? sudar? Proistor?s, Archeografijos ir Istorijos sekcijos. Skyriuje dirbo Vilniaus universiteto istorikai Ignas Jonynas, Zenonas Ivinskis , Adolfas ?apoka bei Juozapas Stakauskas , Vincas Trumpa , Konstantinas Avi?onis , Simas Su?ied?lis . 1939?1940 m. veiklos rezultatai buvo paskelbti pirmame istorijos mokslo ?urnalo ?Lietuvos praeitis“ numeryje.

1940 m. Lietuv? okupavus Raudonajai armijai , vietoje Lituanistikos instituto ?kurta Lietuvos moksl? akademija , kurios Humanitarini? moksl? skyriuje ?steigtas Istorijos ir archeologijos institutas. Pirmuoju jo direktoriumi 1941 m. baland?io 25 d. patvirtintas Konstantinas Jablonskis . Antrojo pasaulinio karo metais istorijos mokslo tyrimai buvo nutr?k? ir v?l atnaujinti 1945 m.

1952 m. Lietuvos istorijos institutas sujungtas su Teis?s institutu. 1955 m. ?is Istorijos ir teis?s institutas buvo reorganizuotas ? Lietuvos TSR Moksl? akademijos Istorijos institut?. 1988 m. Lietuvos istorijos institute buvo ?steigtas Pili? istorijos skyrius, kuris 1993 m. pertvarkytas ? savaranki?k? Pili? tyrimo centr? ? Lietuvos pilys “. 1990 m. baland?io 9 d. Lietuvos MA Istorijos institutas pavadintas Lietuvos istorijos institutu, o 1991 m. bir?elio 21 d. ?registruotas kaip savaranki?ka valstybin? mokslo ?staiga. ^[1]

Direktoriai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1941 m. baland?io ? bir?elio m?n. ? Konstantinas Jablonskis
1946 ? 1948 m. ? Povilas Pakarklis
1948? 1970 m. ? Juozas ?iug?da
1970? 1987 m. ? Bronius Vaitkevi?ius
1987? 1992 m. ? Vytautas Merkys
1992? 1999 m. ? Antanas Tyla
1999? 2000 m. ? Edmundas Rim?a
2000? 2008 m. ir nuo 2019 m. ? Alvydas Nik?entaitis
2008? 2018 m. ? Rimantas Miknys

Skyriai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Archeologijos
Miest? tyrimo
Etnologijos
Archeografijos
Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s istorijos
XIX am?iaus istorijos
XX am?iaus istorijos
biblioteka
rankra?tynas
leidykla

Institute dirba 125 etatiniai darbuotojai, i? j? ? 67 mokslininkai (4 humanitarini? moksl? habilituoti daktarai). Instituto bibliotekoje sukaupta daugiau kaip 144 000 vnt. ?vairi? laikotarpi? leidini? istorine tematika.

Leidyba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Institutas kasmet vidutini?kai i?leid?ia 20 knyg?. 1995 ? 2006 m. i?leistos 22 Lietuvos Metrikos knygos. Prioritetine kryptimi ir toliau lieka Lietuvos istorijos ?altini? publikavimas, bei daugiatom?s ?Lietuvos istorijos“ parengimas ir i?leidimas.

Institutas leid?ia t?stinius mokslo leidinius: ? Lietuvos istorijos metra?tis “, ? Lietuvos archeologija “ (nuo 2005 m. kartu su Vilniaus ir Klaip?dos universitetais ), ?Lietuvos etnologija: socialin?s antropologijos ir etnologijos studijos“, straipsni? rinkinius u?sienio kalbomis ? ? Lithuanian Historical Studies “ ir ? Archaeologia Baltica “.