Kra?totyra ? i?samus ar teminis ?alies, regiono ar gyvenviet?s tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalios visuomen?s j?gomis. Kra?totyra, kaip pagalbin? istorijos tyrim? ?aka yra etnologijos bei kult?rin?s antropologijos dalis ir daugiausia apima tam tikros vietov?s, regiono gamtos (geologin? sandara, reljefas , dirvo?emis , gyv?nija , augalija ) ir socialini? rei?kini? tyrim?. Kra?totyros veikla daugiausia pl?tojama draugijose ir mokyklose. Kra?totyra svarbi mokslui, kult?rai, ?vietimui, vaik? ir jaunimo mokymui bei aukl?jimui.

Veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Svarbiausia veiklos forma ? ekspedicijos, kuriose renkami duomenys apie kra?to gyventojus, ?k?, buit?, istorij?, kalb?, kaupiami materialiosios kult?ros pavyzd?iai, u?ra?in?jama tautosaka . Per jas surinkta med?iaga perduodama kra?totyros muziejams, kur ji kaupiama, tvarkoma, apibendrinama, saugoma ir eksponuojama. Muziejai metodi?kai vadovauja kra?totyros darbui. Kompleksin?s kra?totyros ekspedicijos nagrin?ja rei?kini? tarpusavio ry?ius, ?akin?s (geografin?s, istorin?s, etnografin?s, lingvistin?s, gamtosaugos, kult?ros paminkl? apsaugos) ekspedicijos - tam tikras rei?kini? grupes. Rei?kiniai tiriami daugiausia istoriniu po?i?riu. Surinkti duomenys populiarinami: rengiamos ekspozicijos, skelbiami straipsniai, leid?iamos knygos, regionin?s enciklopedijos.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kra?totyros prad?ia laikomas XVIII a. antrojoje pus?je Europoje prasid?j?s ?viesuomen?s kra?totyrinis s?j?dis. Lietuvoje pavieni? kra?totyros atvej? ?inoma nuo viduram?i? . Jau XVII a. Ma?ojoje Lietuvoje atsirado kra?totyros veiklos pradmen?. XIX a. prad?ioje ja prad?ta dom?tis ir Did?iojoje Lietuvoje. Kra?totyros problem? k?l? Joakimas Lelevelis , ja dom?josi filomatai . 1812 m. Dionizas Po?ka ?k?r? pirm?j? kra?totyros muziej? Baubliuose . 1816 m. i? Vilniaus universiteto profesori? sudaryta kra?totyros komisija kviet? studentus ir mokytojus rinkti med?iag? i? Lietuvos apskri?i?.

XIX a. pirmojoje pus?je paskelbta straipsni? apie valstie?i? gyvenimo s?lygas, darbo ?rankius, aprang?, maist?, papro?ius, kalb?, tautosak?. Ypa? daug straipsni? spausdino ?urnalas ?Dziennik Wile?ski“. XIX a. antrojoje pus?je kra?totyros veiklos ?m?si Vilniaus laikinoji archeologin? komisija , ?kurta 1855 m., v?liau - 1907 m. ?kurta Lietuvi? mokslo draugija . 1845 m. ?kurtos Rusijos geograf? draugijos ?iaur?s vakar? skyrius surinko ?ini? apie Vilniaus ir Kauno gubernij? valstie?i? gyvenim?, ?k?, kult?ros paminklus. XIX a. pabaigoje kra?totyrin? med?iag? rinko kult?ros draugijos ?Atgaja“ , ?Sietynas“ , ? Nemun?lio ir Apa??ios susivienijimas “.

Lietuvos Respublikos laikotarpiu kra?totyros veikla suaktyv?jo, tapo organizuota. 1923 m. ir 1925 m. Kaune ?steigtos pirmosios kra?totyros draugijos , v?liau jos atsirado ir kituose did?iuosiuose Lietuvos miestuose. Buvo rengiamos ekspedicijos, renkama kra?totyros med?iaga, eksponatai, organizuotos parodos, skaitomos paskaitos, kuriami muziejai. 1928 m., 1933 m. ir 1935 m. P. Bugaili?kio iniciatyva ?iauli? kra?totyros draugija organizavo Lietuvos kra?totyrinink? ir muziejinink? suva?iavimus. 1933 m. nutarta leisti kra?totyros ?urnal?, 1935 m. priimta nutarim? ir memorandum? d?l kult?ros paminkl? apsaugos ir senien? i?ve?imo. Tre?iojo suva?iavimo nutarimus ?gyvendino Vytauto Did?iojo kult?ros muziejus (dab. Nacionalinis Mikalojaus Konstantino ?iurlionio dail?s muziejus ). Jis koordinavo muziej? darb?, reng? muziejininkus. Iki 1940 m. susik?r? Lietuvos regionini? muziej? tinklas, susiklost? muziejininkyst?s tradicija, muziejai tapo etnokult?riniais ?idiniais. J? rinkinius sudar? etnografiniai, archeologiniai ir istoriniai eksponatai.

Kra?totyros draugij? veikla nutr?ko per Antr?j? pasaulin? kar? . Sovietin?s okupacijos metais 1961 m. ?kurta LTSR kra?totyros draugija . 1965 ? 1989 m. ji vadinosi P aminkl? apsaugos ir kra?totyros draugija , nuo 1989 m. Lietuvos kra?totyros draugija . Jos veikla buvo centralizuota, politizuota. Kra?totyrininkai raginti rinkti med?iag? apie sovietinius partizanus, apylink?se ?uvusius TSRS karius. XX a. septintojo de?imtme?io prad?ioje Vilniaus kra?te prad?tos rengti kompleksin?s ekspedicijos (vadovas Norbertas V?lius ). Iki 1972 m. i?leista 10 vietini? monografij?, tarp j? ? Zervynos “ 1964 m., ?Ignalinos kra?tas“ 1966 m., ? Dieveni?k?s “ 1968 m., ? Raudondvaris “ 1969 m., ? Er?vilkas “ 1970 m., ? Dubingiai “ 1971 m.

Kra?totyrininkus b?r? ir straipsnius reng? ?eslovas Kudaba , Rimvydas Kunskas , Venantas Ma?iekus , Vacys Milius , Antanas Stravinskas , Juozas ?liavas , Antanas Tyla , Aloyzas Vidugiris ir kiti. 1967 m. ?steigtas Paminkl? apsaugos fondas, kurio l??omis buvo konservuojami, restauruojami paminklai, tvarkomi memorialiniai muziejai, tiriami liaudies architekt?ros paminklai, kuriami filmai. Kra?totyrininkai pad?jo suregistruoti paminklus, pri?i?r?jo j? b?kle, reng? paminkl? tvarkymo m?nesius. Kra?totyros med?iaga ir aktualijos skelbtos leidinyje ?Kra?totyra“ (i??jo 25 knygos). 1990 m. Lietuvai atk?rus nepriklausomyb? Lietuvos kra?totyros draugija pri?m? nauj? ?stat? ir programos redakcij?. Kra?totyros veikla pl?tojama universitetuose, bibliotekose, mokyklose, kult?ros ?staigose.

Leidiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

P. Jonu?o ir V. Ma?iekaus iniciatyva prad?ta leisti knyg? serija ?Lietuvos vals?iai“: ? Sintautai. ?virg?dai?iai “, ? ?agar? “, ? Obeliai. Kriaunos “, ? Plateliai “, ? ?irvintos “, ? ?iobi?kis “, ? Lygumai. Sta?i?nai “, ? Veliuona “, ? Raguva “, ? Sered?ius “, ? Kv?darna “, ? Papil? “, ? Tauragnai “, ? Musninkai. Kernav?. ?iobi?kis “, ? Laukuva “, ? Gelvonai “, ? Baisogala “, ? Gruzd?iai “, ? Endriejavas “, ? Vepriai “, ? ?eimelis “, ? Panemun?lis “, ? Gelgaudi?kis “.

Prad?tos ra?yti kaim? istorijos, renkami duomenys apie i?nykusius kaimus, leid?iamos vietin?s monografijos (i?leistos 23 knygos). Nuo 1992 m. leid?iama serija ?Etnografijos mokslo ?altiniai“, ketvirtinis ?urnalas ? M?s? kra?tas “.

Kompleksin?s ekspedicijos rengiamos ir ? lietuvi? etnines ?emes ( Kaliningrado sritis , Baltarusija ). Kra?totyros ekspedicijos skatina vietose kurti etnokult?rinius centrus. Nuo 1999 m. veikia ?auk?n? kra?totyros muziejus, 2000 m. ?kurtas Kur??n? tautodail?s ir amat? centras bei ?ekoni?ki? verb? ir buities sekly?ia. ^[1]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]