Kosmin? erdv?

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hablo kosminiu teleskopu daryta nuotrauka, kurioje matomos galaktikos, skiriamos vakuumin?s erdv?s.

Kosmin? erdv? , dar vadinama kosmosu ( sen. gr. κ?σμο? 'tobula, daili tvarka'), ? erdv?, esanti u? ?em?s atmosferos ir tarp dangaus k?n? . Kosmin? erdv? n?ra visi?kai tu??ia ? tai vakuumas , kuriame yra ma?o tankio daleli?, daugiausiai vandenilio ir helio plazmos , taip pat elektromagnetini? bang? , magnetini? lauk? , neutrin? , kosmini? dulki? ir kosmini? spinduli? . ?prastin? kosmin?s erdv?s temperat?ra ? 2,7K, arba ?270,45 °C, kuri? ?iek tiek pakelia Did?iojo Sprogimo sukelta elektromagnetin? kosmin? spinduliuot?. [1] Manoma, kad tarpgalaktin? plazma sudaro apie pus? Visatos barionin?s med?iagos , kurios dalely?i? tankis  ? vos vienas vandenilio atomas kubiniam metrui , o temperat?ra siekia milijonus kelvin?. [2] Vietin?s med?iagos koncentracijos kondensavosi ? ?vaig?des ir galaktikas . Net 90 % daugumos galaktik? mas?s sudaro tamsioji med?iaga , kuri i?skyrus gravitacij? , su likusia Visatos med?iaga nes?veikauja. [3] [4] Steb?jimais gr?sti duomenys rodo, kad dauguma mas?s ir energijos stebimojoje Visatoje yra tamsioji med?iaga , vakuumo energijos r??is, apie kuri? menkai ?inoma. [5] [6] Tarpgalaktin? erdv? u?ima did?i?j? Visatos t?rio dal?, ta?iau net galaktikos ir ?vaig?d?i? sistemos sudaro beveik visi?kai tu??i? erdv?.

N?ra visuotinai sutariama, nuo kur prasideda kosmin? erdv?, tod?l kosmoso teis?je naudojama Karmano linija , riba, esanti 100 km auk?tyje vir? ?em?s j?ros lygio. [7] [8] 1967  m. pasira?yta Kosmin?s erdv?s sutartis , kuria nubr??tos gair?s tarptautin?s kosmoso teis?s sistemai. Sutartis yra atvira visoms valstyb?ms.

?mogus kosmin?s erdv?s tyrin?jimus prad?jo XX a. Tam prad?i? dav? i?vystyta oro balion? technologija, v?liau ? raket? skryd?iai , o po to ? ir pilotuojami skryd?iai ? kosmos?, kur? dar 1961  m. pirmasis atliko SSRS kosmonautas Jurijus Gagarinas . D?l itin dideli? ka?t? skryd?iai ? kosmos? kol kas apsiriboja ?em?ja ?em?s orbita ir M?nuliu . Kita vertus, erdv?laviai be ?gulos yra pasiek? visas ?inomas Saul?s sistemos planetas. Organizuoti ekspedicijas su ?gula ? kosmin? erdv? sud?tinga ir d?l pavoj?, kuriuos kelia vakuumas ir kosmin? spinduliuot?. Nesvarumo b?sena taip pat neigiamai veikia ?mogaus k?n?, nes gali i?sivystyti raumen? atrofija ir kaul? tankio suma??jimas .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Chuss, David T. (2008 m. bir?elio 26 d), Cosmic Background Explorer , NASA Goddard Space Flight Center. Nuoroda tikrinta 27 baland?io 2013  
  2. Gupta, Anjali; Galeazzi, M. & Ursino, E. (2010 m. gegu??), "Detection and Characterization of the Warm-Hot Intergalactic Medium", Bulletin of the American Astronomical Society 41 : 908, Bibcode {{{bibcode}}}  
  3. Freedman & Kaufmann 2005 , pp. 573, 599?601.
  4. Trimble, V. (1987), " Existence and nature of dark matter in the universe ", Annual Review of Astronomy and Astrophysics 25 : 425?472, doi : 10.1146/annurev.aa.25.090187.002233 , Bibcode {{{bibcode}}}  
  5. Dark Energy, Dark Matter . Nuoroda tikrinta 2013 m. gegu??s 31 d, "It turns out that roughly 68% of the Universe is dark energy. Dark matter makes up about 27%."  
  6. Freedman & Kaufmann 2005 , pp. 650?653.
  7. O'Leary 2009 , p. 84.
  8. ?Where does space begin? ? Aerospace Engineering, Aviation News, Salary, Jobs and Museums“ . Aerospace Engineering, Aviation News, Salary, Jobs and Museums (amerikie?i? angl?). Suarchyvuota i? originalo 2015-11-17 . Nuoroda tikrinta 2015-11-10 .

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]