Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kosmin? erdv?
, dar vadinama
kosmosu
(
sen. gr.
κ?σμο?
'tobula, daili tvarka'), ? erdv?, esanti u?
?em?s atmosferos
ir tarp
dangaus k?n?
. Kosmin? erdv? n?ra visi?kai tu??ia ? tai
vakuumas
, kuriame yra ma?o tankio daleli?, daugiausiai
vandenilio
ir
helio
plazmos
, taip pat
elektromagnetini? bang?
,
magnetini? lauk?
,
neutrin?
,
kosmini? dulki?
ir
kosmini? spinduli?
. ?prastin? kosmin?s erdv?s temperat?ra ? 2,7K, arba ?270,45 °C, kuri? ?iek tiek pakelia
Did?iojo Sprogimo
sukelta elektromagnetin? kosmin? spinduliuot?.
[1]
Manoma, kad
tarpgalaktin? plazma
sudaro apie pus?
Visatos
barionin?s med?iagos
, kurios
dalely?i? tankis
? vos vienas
vandenilio atomas
kubiniam metrui
, o temperat?ra siekia milijonus kelvin?.
[2]
Vietin?s med?iagos koncentracijos kondensavosi ?
?vaig?des
ir
galaktikas
. Net 90 % daugumos galaktik? mas?s sudaro
tamsioji med?iaga
, kuri i?skyrus
gravitacij?
, su likusia Visatos med?iaga nes?veikauja.
[4]
Steb?jimais gr?sti duomenys rodo, kad dauguma
mas?s ir energijos
stebimojoje Visatoje
yra
tamsioji med?iaga
,
vakuumo energijos
r??is, apie kuri? menkai ?inoma.
[5]
Tarpgalaktin? erdv?
u?ima did?i?j? Visatos t?rio dal?, ta?iau net galaktikos ir
?vaig?d?i? sistemos
sudaro beveik visi?kai tu??i? erdv?.
N?ra visuotinai sutariama, nuo kur prasideda kosmin? erdv?, tod?l
kosmoso teis?je
naudojama
Karmano linija
, riba, esanti 100 km auk?tyje vir? ?em?s j?ros lygio.
[8]
1967
m. pasira?yta
Kosmin?s erdv?s sutartis
, kuria nubr??tos gair?s tarptautin?s kosmoso teis?s sistemai. Sutartis yra atvira visoms valstyb?ms.
?mogus kosmin?s erdv?s tyrin?jimus prad?jo XX a. Tam prad?i? dav? i?vystyta
oro balion?
technologija, v?liau ?
raket? skryd?iai
, o po to ? ir pilotuojami skryd?iai ? kosmos?, kur? dar
1961
m. pirmasis atliko
SSRS
kosmonautas
Jurijus Gagarinas
. D?l itin dideli? ka?t? skryd?iai ? kosmos? kol kas apsiriboja
?em?ja ?em?s orbita
ir
M?nuliu
. Kita vertus, erdv?laviai be ?gulos yra pasiek? visas ?inomas
Saul?s sistemos
planetas. Organizuoti ekspedicijas su ?gula ? kosmin? erdv? sud?tinga ir d?l pavoj?, kuriuos kelia vakuumas ir kosmin? spinduliuot?.
Nesvarumo b?sena
taip pat neigiamai veikia ?mogaus k?n?, nes gali i?sivystyti
raumen? atrofija
ir
kaul? tankio suma??jimas
.
- ↑
Chuss, David T. (2008 m. bir?elio 26 d),
Cosmic Background Explorer
, NASA Goddard Space Flight Center. Nuoroda tikrinta 27 baland?io 2013
- ↑
Gupta, Anjali; Galeazzi, M. & Ursino, E. (2010 m. gegu??), "Detection and Characterization of the Warm-Hot Intergalactic Medium",
Bulletin of the American Astronomical Society
41
: 908,
Bibcode
:
{{{bibcode}}}
- ↑
Trimble, V. (1987), "
Existence and nature of dark matter in the universe
",
Annual Review of Astronomy and Astrophysics
25
: 425?472,
doi
:
10.1146/annurev.aa.25.090187.002233
,
Bibcode
:
{{{bibcode}}}
- ↑
Dark Energy, Dark Matter
. Nuoroda tikrinta 2013 m. gegu??s 31 d, "It turns out that roughly 68% of the Universe is dark energy. Dark matter makes up about 27%."
- ↑
?Where does space begin? ? Aerospace Engineering, Aviation News, Salary, Jobs and Museums“
.
Aerospace Engineering, Aviation News, Salary, Jobs and Museums
(amerikie?i? angl?).
Suarchyvuota
i? originalo 2015-11-17
. Nuoroda tikrinta
2015-11-10
.