Konsulatas ? Pranc?zijos valdymo forma laikotarpiu nuo 1799 m. lapkri?io 9 d. Iki 1804 m. Konsulato valdymas buvo ?vestas po to, kai 1799 m. lapkri?io 9 d. prasid?jo perversmas , kurio metu per dvi dienas kariams, vadovaujamiems Napoleono, pavyko perimti vald?i? ir nuversti Direktorij? . Napoleonas paskelb? 1799 m. konstitucij? , kurioje buvo numatytas Konsulato valdymas. ^[1]

Vykdomoji vald?ia atiteko trims konsulams. 1800 m. vasar? ?vykusio referendumo metu buvo patvirtintas Napoleono kaip pirmojo konsulo statusas. Kiti du konsulai buvo jo patar?jai. Remiantis 1799 m. gruod?io 13 d. priimta Pranc?zijos Konstitucija ?statym? leid?iamoji vald?ia buvo padalyta tarp 60 nari? Senato, 100 nari? Trib?nato ir 300 deputat? ?statym? leid?iamojo susirinkimo. Numatyta, kad konsulus rinks Senatas de?imties met? terminui. B?damas Pirmuoju konsulu, Napoleonas, vis tik, nedeklaravo es?s valstyb?s vadovu. 1802 m. gegu?? Napoleonas buvo perrinktas de?imties met? laikotarpiui, o t? pa?i? met? rugpj?t?, pakeitus Konstitucij?, perrinktas Pirmuoju konsulu iki gyvos galvos.

Pranc?zijos Konsulato valdymo laikotarpis pasi?ym?jo konservatyvumu, autoritarizmu, stipria vald?ios centralizacija. Konsulato laikotarpiu Napoleonas aktyviai vykd? valstyb?s valdymo, teisin?s sistemos ir ekonomines reformas. Viena svarbiausi? teis?s reform? buvo 1804 m. kovo 21 d. ?sigalioj?s Pranc?zijos civilin?s teis?s s?vadas , vadinamasis Napoleono kodeksas . Tarptautiniuose santykiuose Napoleonas 1801 m. sudar? konkordat? su popie?iumi Pijumi VII , o 1802 m. kovo 25 d. Amjeno taikos sutart? su Jungtine Karalyste .

Konsulato laikotarpiu Napoleonui gr?s? rojalist? ir jakobin? s?mokslai. Jais Napoleonas pasinaudojo kaip galimybe atkurti paveldim? monarchij?. 1804 m. gegu??s 18 d. Senatas pri?m? ?statym?, kuriuo buvo steigiama Pranc?zijos imperija, o Napoleonas tampa imperatoriumi. T? pa?i? met? gruod?io 2 d. Napoleonas buvo kar?nuotas Pranc?zijos imperatoriumi.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]