Konstanca
(
rumun.
Constan?a
) ?
Rumunijos
miestas, ?sik?r?s prie
Juodosios j?ros
,
Dobrud?os
srities centrinis miestas ir Kontancos apskrities centras.
Konstancos j?r? uostas yra 39,26 km² ploto ir apie 30 km ilgio ? jis laikomas did?iausiu uostu Juodojoje j?roje ir vienu did?iausi?
Europoje
[2]
(i?ve?amas aliejus, javai). Yra tarptautinis oro uostas, gele?inkelis ?
Bukare?t?
. Ma?in? gamyba, statybini? med?iag?, plau?ienos ir popieriaus, maisto (vyno, aliejaus) pramon?, laiv? statykla.
Yra nacionalinis istorijos ir archeologijos muziejus, sinagoga, me?et?, sta?iatiki? katedra, akvariumas.
[3]
Vienas i? Konstancos rajon?
Mamajos
kurortas yra pats populiariausias ?alies kurortas. Jis yra 8 km ilgio ir vos 300 m plo?io. Kurortas prakti?kai neturi nuolatini? gyventoj? ? dauguma ?moni? ?ia b?na tik vasar?.
Dabartin?s Konstancos vietoje
VII a. pr. m. e.
?kurta graik? kolonija
Tomai
arba Tomis (
sen. gr.
Τ?μι?
). Tai seniausias miestas Rumunijoje. Ilg? laik? priklaus?
Odrisid?
valstybei. 29 m. pr. m. e. j? u?kariavo rom?nai.
17
?
18
m. ? Tomus buvo i?tremtas ir ?ia mir? rom?n? poetas
Ovidijus
.
VI a.
pr. imperatorius
Konstantinas I
miest? perstat? ir pavadino
Konstantiniana
(savo sesers
Konstantijos
garbei). V?liai miestas priklaus?
Bizantijai
, nuo VII a. Bulgarijai, 1413?1878 m.
Osman? imperijai
(vadinta
turk.
Kostondje
, virto kaimu). 1878 m. atiteko Rumunijai, ?mus pl?toti pramon?, pasta?ius uost? labai i?augo.
[4]
Metai
|
Gyventoj? skai?ius
|
1853
|
5200
|
1879
|
10 419
|
1900
|
13 000
|
1910
|
27 000
|
1930
|
59 000
|
1950
|
80,000
|
1970
|
172 000
|
1985
|
319 000
|
1992
|
350 581
|
2002
|
310 471
|
2009
|
302 040
|
2009
|
302 040
|
2021
|
263 707
|