Kodenis

Kodenis lenk. Kode?

Kodenio kaimas

Kodenis 51°54′00″ ?. pl. 23°36′00″ r. ilg. / 51.90000°?. pl. 23.60000°r. ilg. / 51.90000; 23.60000 ( Kodenis )

Laiko juosta : ( UTC+1 ) ------ vasaros : ( UTC+2 )

Valstyb?	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Apskritis	Palenk?s Bialos apskritis
Vals?ius	Kodenio vals?ius

Gyventoj? (2011)	2 800

Pa?to kodas	PL 21-509
Vikiteka	Kodenis

Kodenis ( lenk. Kode? , blrs. Кодань, Кодзень ) ? kaimas Lenkijos rytuose, Kodenio vals?iuje , Palenk?s Bialos apskrityje , Liublino vaivadijoje . Kaimas yra apie 37 km ? pietry?ius nuo Palenk?s Bialos ir apie 102 km ? ?iaur?s rytus nuo vaivadijos centro Liublino . Kaimas ?sik?r?s kairiajame Vakarinio Bugo up?s krante, Kodenio lygumoje . Per kaim? teka Kalamankos up?.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirm? kart? ra?ytiniuose ?altiniuose kaimas pamin?tas XVI a. , kai kaim? nusipirko Palenk?s vaivada Ivanas Sapiega . Sapiegoms ?sigijus kaim?, ?ia prad?tos pilies ir gynybini? ?rengim? statybos, o 1511 m. gyvenvietei buvo suteiktos Magdeburgo teis?s . Gyvenviet? ?sigijus Ivanui Sapiegai, ?ia prad?jo formuotis Kodenio Sapieg? gimin?s ?aka. Nuo XIV a. iki 1795 m. kaimas priklaus? Lietuvos Did?iajai Kunigaik?tystei . LDK laikais tai buvo svarbus valstyb?s centras, kuriame savo rezidencij? tur?jo viena i? svarbiausi? LDK gimini? ? Sapiegos . Apie 1518 m. ?kurta Kodenio ?v. Onos parapija . 1530 - 1540 m. pastatyta Kodenio ?v. Dvasios ba?ny?ia , kurioje rasta unikali XVIII a. sukurt? Sapieg? gimin?s portret? galerija, kurios prad?ioje ? did?i?j? LDK kunigaik??i? Vytenio ir Gedimino portretai. ^[1]

Pasak legendos XVI a. miesto valdytojas Mikalojus Sapiega parsive?? ? miest? i? popie?iaus Urbono VIII pavogt? ?vent?j? Marijos Dievo Motinos ( Kodenio Madonos ) paveiksl?, u? tai buvo ekskomunikuotas , ta?iau ilgainiui didikui buvo atleista ir paveikslas liko mieste. Miestas tapo svarbiu religini? piligrimacij? centru. Dievo Motinos paveikslui saugoti 1629 - 1635 m. buvo pastatyta m?rin? Kodenio ?v. Onos bazilika . ^[2]

XIX a. miest? vald? Branicki? , Fleming? ir ?artoriski? gimin?s. 1821 m. mieste kilo didelis gaisras. 1869 m. carin? vald?ia i? gyvenviet?s at?m? miesto teises. 1875 m. carin? vald?ia pavert? ?v. Onos ba?ny?i? ? cerkv?, o Kodenio Madonos paveikslas buvo i?gabentas ir pasl?ptas Jasna Goros vienuolyne . 1927 m. paveikslas buvo gr??intas ? ba?ny?i?. Iki II pasaulinio karo mieste veik? Kodenio ?yd? kapin?s . 2000 - 2007 m. pastatyta Kodenio ?v. Arkangelo Mykolo cerkv? , kuri priklauso Kodenio ?v. Arkangelo Mykolo parapijai .