Kobrynas blrs. Кобрын , rus. Кобрин
Miesto gatv?
Kobrynas 52°12′29″?. pl. 24°21′22″r. ilg.  /  52.208°?. pl. 24.356°r. ilg.  / 52.208; 24.356  ( Kobrynas )
Laiko juosta : ( UTC+3 )
Valstyb?	Baltarusija
Sritis	Bresto sritis
Rajonas	Kobryno rajonas
Gyventoj? (2022)	52 699
Plotas	31,6 km²
Tankumas (2022)	1 668 ?m./km²
Altitud?	147 m
Pa?to kodas	225301?225306, 225860
Vikiteka	Kobrynas

Kobrynas ^[1] (arba Kobrinas , blrs. Кобрын , rus. Кобрин ) ? miestas pietvakari? Baltarusijoje , 52 km ? ?iaur?s rytus nuo Bresto , prie Muchaveco up?s ir Bugo-Dniepro kanalo . Rajono centras, svarbus transporto mazgas. ^[2] Keliai ? Brest? , Gomel? , Malorit? , Babruisk? .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kobrynas yra vienas seniausi? Baltarusijos miest?, ra?ytiniuose ?altiniuose minimas nuo 1287  m. ^[3] Iki XIII a. priklaus? Volyn?s Vladimiro kunigaik?tystei. Nuo XIV a. pirmos pus?s priklaus? Lietuvos Did?iajai Kunigaik?tystei . XIV a. ?ia pastatyta medin? pilis. ?inoma, kad bent nuo 1366  m. miest? vald? Lietuvos didysis kunigaik?tis Algirdas , jam mirus s?nus Teodoras, po jo ?io s?nus Romanas. 1404  m. Romanas i? Lietuvos did?iojo kunigaik??io Vytauto gavo privilegij? valdyti Kobryn? ir gretimas ?emes, ?i privilegija laikoma Kobryno kunigaik?tyst?s , gyvavusios iki 1519  m. ?k?rimo data, o Romanas ? kunigaik??i? Kobrinski? gimin?s pradininku. Kobrynas buvo ?ios kunigaik?tyst?s, nuo 1519  m. valstybin?s Kobryno seni?nijos, 1520 ? 1566  m. Kobryno apskrities (pavieto) centras. Nuo 1532  m. Kobryno seni?nija da?nai buvo Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s ir Lenkijos valdov? ?mon? ( Bonos Sforcos , Onos Jogailait?s , Konstancijos Austr?s ) valda. I? Kobryno seni?nijos 1588  m. ?kurta Kobryno ekonomija , gyvavusi iki 1795  m., (nuo XVIII a. prad?ios Brastos-Kobryno ekonomija ), Kobrynas ? jos centras, v?liau ? vienas centr?.

1589  m. Kobrynui suteiktos Magdeburgo teis?s ir herbas , XVII a. viduryje tur?jo apie 500 pastat?. Miest? per XVII a. vidurio karus nuniokojo Rusijos kariuomen? , jis smuko ir 1766  m. prarado savivald?. 1791 ? 1940  m. Kobryno apskrities centras. 1794  m. j? u??m? Rusijos imperijos kariuomen?s junginys, kuriam vadovavo Aleksandras Suvorovas , j? Rusijos imperijos vald?ia v?liau apdovanojo did?iuliu buvusios ekonomijos padaliniu ? Kobryno raktu. 1795  m. Kobrynui suteiktos miesto teis?s. ^[4] Per 1812  m. Pranc?zijos-Rusijos kar? 1812  m. liepos m?n. tarp Pranc?zijos Did?iosios armijos Saks? korpuso rinktin?s ir Rusijos 3-osios armijos jungini? ?vyko Kobryno m??is  ? pirmasis per t? kar? s?kmingas rusams. XIX a. ketvirtame de?imtmetyje d?l Dniepro-Bugo kanalo rekonstrukcijos ir kit? darb? Kobryno pl?tra ?m? spart?ti. 1882  m. pro Kobryn? nutiesta Poles?s gele?inkelio linija. XIX a. miestas buvo Gardino gubernijos Kobryno apskrities centras. ^[5] 1897  m. mieste veik? apie 30 smulki? ?moni? su 157 darbininkais.

1921 ? 1939  m. Kobrynas priklaus? Lenkijai , nuo 1939  m. ? Baltarusijos TSR . 1933 m. spalio 1 d. dalis miestui perduota dalis Kobryno vals?iaus teritorijos. ^[6] Per naci? okupacij? prie Kobryno nu?udyta apie 6900 ?moni?, daugiausia ?yd? . ^[7]

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kobryn? kerta gele?inkelis ir plentas Brestas ? Gomelis . Ma?in? gamybos, statybini? med?iag?, maisto, lengvoji, bald? pramon?.

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• FK Kobrynas (futbolo klubas);

Architekt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• ?v. Mikalojaus cerkv?, pastatyta 1750  m.
• Bazilijon? vienuolynas (XVI?XVII a.)
• I?ganytojo vienuolynas, pastatytas 1497  m., perstatytas XVI ir XX a.
• Aleksandro Suvorovo karo istorijos muziejus.

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demografin? raida tarp 1817 m. ir 2022 m.
1817 m.	1878 m.	1897 m. sur.	1921 m.	1959 m. sur.	1970 m. sur.	1991 m.	2004 m.	2008 m.	2022 m.
1 427	7 789	10 400	10 068	13 700	24 900	49 400	50 751	51 100	52 699
Demografin?s raidos histograma

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]