Ki?iniovas

Ki?iniovas Chi?in?u

Ne?prastos architekt?ros Ki?ionovo daugiabu?i? kompleksas

Ki?iniovas 47°0′0″ ?. pl. 28°55′0″ r. ilg. / 47.00000°?. pl. 28.91667°r. ilg. / 47.00000; 28.91667 ( Ki?iniovas )

Laiko juosta : ( UTC+2 ) ------ vasaros : ( UTC+3 )

Valstyb?	Moldavija

?k?rimo data	1436 m.
Meras	Ion Ceban ^[1]

Gyventoj? (2019 ^[2] m.)	639 000
Plotas	120 km²
Tankumas (2019 ^[2] m.)	5 325 ?m./km²
Altitud?	85 m

Pa?to kodas	MD-20xx
Tinklalapis	Oficiali svetain?

Kir?iavimas	Ki?iniovas

Ki?iniovas ( mold. Chi?in?u ) ? Moldavijos sostin?, did?iausias ?alies miestas, kult?rinis ir komercinis centras. Kartu jis yra Ki?iniovo muncipijaus centras. ?sik?r?s prie Byko up?s.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ki?iniovas buvo ?kurtas 1436 m. kaip vienuolyno kaimas. Tuo metu jis buvo Moldavijos kunigaik?tyst?je, kuri XVI a. tapo Osman? imperijos vasale. 1812 m. Rusija u??m? rytin? Moldavij? ir pavadino Besarabija . Tuo metu Ki?iniove gyveno 7 t?kst. ?moni?. Rusai padar? Ki?iniov? Besarabijos gubernijos sostine. Iki 1834 m. d?l dosnaus pl?tros plano miestas smarkiai i?sipl?t?. Architektas Avramas Melnikovas pastat? katedr? su varpine 1830 ? 1836 m. Architektas Luka Zau?kevi?ius pastat? Triumfo ark? 1840 m.

1871 m. Ki?iniovas gele?inkeliu buvo sujungtas su Tiraspoliu , o 1873 m. ? su Korne??iu . 1862 m. Ki?iniove gyveno 92 000 ?moni?, o 1900 m. ? 125 787 gyventoj?.

XIX a. pabaigoje d?l didelio antisemitizmo kitose Rusijos imperijos vietose ir geros ekonomin?s pad?ties Moldavijoje daug ?yd? atsik?l? ? Ki?iniov?. 1897 m. 46 % miesto gyventoj? (t. y. vir? 50 t?kst.) buvo ?ydai. ^[3] Kartu su pogromais kituose miestuose 1903 m. baland?io 19-20 d. ?vyko Ki?iniovo pogromas . Riau??s truko 3 dienas, buvo nu?udyti 47 ?ydai, 92 buvo sunkiai su?eisti, o 500 patyr? smulkius su?eidimus. Keli ?imtai nam? buvo sugriauta. ^[4] Manoma, kad pogromas kilo d?l vienintelio to meto oficialaus laikra??io anti?ydi?kos propagandos.

1919 m. Besasabija prisijung? prie Rumunijos karalyst?s. Ki?iniovas su 133 000 gyventoj? tapo antru pagal dyd? ?alies miestu.

D?l Molotovo-Ribentropo pakto Taryb? S?junga prijung? Besarabij? 1940 m. bir?elio 28 d. NKVD prad?jo tr?mimus ir ?udynes. 1940 m. lapkri?io 10 d. kilo didelis ?em?s dreb?jimas, kurio epicentras buvo Vran?os kalnai . ?uvo 78 ?mon?s, sugriuvo 172 pastatai. ^[5]^[6]

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miestas ?sik?r?s lygumoje, prie Dniestro intako Biko .

Miestas yra centrin?je Moldovos dalyje ir administraci?kai suskirstytas ? penkis sektorius:

?entras ( Centru )
Ry?kanis ( Ri?cani )
Botanika ( Botanica )
?iokana ( Ciocana )
Bujukanis ( Buiucani )

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miesto prad?ia ? 1436 m. ?kurtas Moldovos kunigaik?tyst?s vienuolynas. Nuo 1511 m. u?grobtas Osman? imperijos. XIX a. prad?ioje tai buvo nedidelis kaimelis, 1812 m. u?imtas Rusijos , nuo 1818 m. tapo Besarabijos gubernijos sostine. Miestas augo: 1862 m. jau buvo 92 000 gyventoj?, 1900 m. ? 125 787. Miestas buvo svarbus strateginis centras 1877?1878 m. Rusijos-Turkijos karo metu. XIX a. pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai, ? Ki?iniov? pl?stel?jo ?yd? banga (sudar? iki 43% miesto gyventoj? 1900 m.). Mieste buvo dideli ?pogromai“ prie? ?ydus ? 1903 m. baland?io 6-7 d. bei 1905 m. spalio 19-20 d.

Nuo 1918 iki 1940 m. miestas priklaus? Rumunijai , po to buvo u?grobtas TSRS (tapo Moldavijos TSR sostin?).

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ki?iniovas ? pagrindinis ?alies pramon?s miestas. Pagrindin?s pramon?s ir ?kio ?akos: buitini? ir elektros preki?, statybini? med?iag?, ma?in? gamyba, plastmas?s, kau?iuko, tekstil?s pramon?.

Transportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tarptautinis oro uostas, gele?inkelio stotis, dvi autobus? stotys.

?vietimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mieste veikia Moldavijos Moksl? Akademija, 1954 m. ?kurtas universitetas, 5 teatrai, 8 muziejai (istorijos ir kra?totyros, dail?s, Pu?kino, Kotovskio, Lazo ir kt.). ^[7]

Klimatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ki?iniove vyrauja ?emyninis klimatas , kuriam b?dingos kar?tos ir sausos vasaros bei ?altos ir v?juotos ?iemos . ?iemos temperat?ra da?nai nukrenta ?emiau 0 °C, nors retai ?emiau -10 °C. Vasar? vidutin? temperat?ra yra apie 25 °C, ta?iau vasaros viduryje miesto centre temperat?ra pakyla iki 35-40 °C.

Ki?iniovo klimatas
M?nuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Auk??iausia °C	15,5 (1971)	20,7 (1990)	25,1 (1947)	31,6 (1899)	35,9 (1950)	37,1 (1957)	39,4 (2007)	39,2 (2007)	37,3 (1946)	32,6 (1952)	23,6 (1963)	18,3 (1903)	39,4 (2007)
Vid. auk??iausia °C	0,7	1,6	7,1	15,3	21,3	24,5	26,1	26,2	21,4	14,8	7,3	2,8	14,2
Vid. temperat?ra °C	?2,5	?1,7	3,0	10,0	16,0	19,3	20,8	20,7	16,0	10,0	4,0	0,0	9,7
Vid. ?emiausia °C	?5,2	?4,3	?0,3	5,7	11,2	14,6	16,2	15,8	11,4	6,1	1,3	?2,5	5,9
?emiausia °C	?28,4 (1963)	?28,9 (1954)	?21,1 (1917)	?6,6 (1904)	?1,1 (1915)	3,6 (1911)	7,8 (1908)	5,5 (1966)	?2,4 (1977)	?10,8 (1912)	?21,6 (1892)	?22,4 (1946)	?28,9 (1954)
Krituliai mm	30	32	34	42	56	74	74	47	47	30	39	34	539
Duomenys: Ki?iniovo klimatas ^[8] 2010 05 19

?ymesni objektai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Katedra ( Catedrala Na?terea Domnului ) ? (architektas Avraamas Melnikovas, 1830?1836 m.) ortodoks? katedra su varpine.
Triumfo arka ( Por?ile Sfinte )
Paminklas didvyriui ?v. Stefanui Did?iajam ( ?tefan cel Mare ?i Sfint ? kar?ygys, kovoj?s prie? Osman? imperij?).
?tefan cel Mare ?i Sfant bulvaras
Al?ja ?Moldovos valdovai“ ? 10 paminkl? i?kiliausioms asmenyb?ms Moldovos istorijoje: Bogdanui I, Petrui I. Musatui, Alexandrui Gerajam ( Alexandru cel Bun ), ?v. Stefanui Did?iajam ( ?tefan cel Mare ?i Sfant ), Bogdanui III, Petru Rare?, Alexandru L?pu?neanu, Jonui Baisiajam ( Ioan Vod? cel Cumplit ), Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir.