Kazys Grinius
Gim?	1866 m. gruod?io 17 d. Selemos B?da , Rusijos imperija
Mir?	1950 m. bir?elio 4 d. (83 metai) ?ikaga , Ilinojus , JAV
T?vai	Ona Vosyli?t? ? Griniuvien?, Vincas Grinius
Sutuoktinis (-?)	Joana Griniuvien? , Kristina Grinien?
Vaikai	Kazys Grinius , Jurgis Grinius, Gra?ina Grini?t?, Li?tas Grinius
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Lietuvos Respublikos Prezidentas
?jo pareigas	1926 m. bir?elio 7 d. ? 1926 m. gruod?io 17 d.
Pirmtakas	Aleksandras Stulginskis
?p?dinis	Antanas Smetona
Veikla	Lietuvos gydytojas, visuomen?s ir valstyb?s veik?jas
Partija	Lietuvos valstie?i? liaudinink? s?junga
Alma mater	Maskvos universitetas
?ym?s apdovanojimai
Pasaulio taut? teisuolis (2016 m.) ??van?i?j? gelb?jimo kry?ius
Vikiteka	Kazys Grinius

Dr. Kazys Grinius ( Grinevi?ius, Hryniewicz, Гриневич ; 1866 m. gruod?io 17 d. Selemos B?da , Marijampol?s apskritis ? 1950 m. bir?elio 4 d. ?ikaga , Ilinojus , JAV ) ? Lietuvos politikas, visuomen?s ir kult?ros veik?jas, humanistas, vienas pirm?j? Lietuvos demokrat?, varpininkas, gydytojas, ?viet?jas, visuomen?s sveikatos aktyvistas, publicistas, knygne?ys . Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstitucij?, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seim? narys. ?e?tasis Lietuvos premjeras ( 1920 m. lapkri?io 19 d. ? 1922 m. sausio 18 d.), pirmasis premjeras, vadovav?s parlamentinei Lietuvos vyriausybei. Tre?iasis Lietuvos Respublikos Prezidentas ( 1926 m. bir?elio 7 d. ? gruod?io 17 d.). Paskutinis demokrati?kai i?rinktas tarpukario Lietuvos Prezidentas. Vienas i? Demokrat? partijos bei Lietuvos valstie?i? liaudinink? s?jungos steig?j? ir lyderi?. Po mirties apdovanotas ??van?i?j? gelb?jimo kry?iumi u? ?yd? kilm?s Lietuvos ?moni? gelb?jim? per Holokaust? , o 2016 m. suteiktas Pasaulio taut? teisuolio titulas. ^[1]

Politin?s ir filosofin?s pa?i?ros, asmenyb?s bruo?ai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

A. Eidinto vertinimu, ?K.Grinius ? Lietuvos parlamentarizmo suklest?jimo simbolis“. ^[2] Apib?dinamas kaip vienas aktyviausiai demokratines id?jas puosel?jusi? XX a. Lietuvos politik?, teigiama, jog nuosekliai laik?si demokratijos princip?, buvo i?tikimas kolektyviniam valdymui, vald?ios institucij? kompetencij? atskyrimui, pasi?ym?jo korekti?kumu, pakantumu kit? nuomonei ir pozicijai. ^[3] Spaudos draudimo metais laik?si po?i?rio, kad lietuviams reikia aktyviai reik?ti nor? legalizuoti spaud?, o kol ji spausdinama ir platinama nelegaliai ? j? remti, steig? slaptas ir vie?as draugijas, kuri? tikslas buvo visuomen?s ?vietimas ir spaudos lietuvi? kalba platinimas. ^[4] 1926 m. K.Grini? i?rinkus Prezidentu Lietuvoje panaikinta karo pad?tis ir cenz?ra, atkurta ?od?io, asmens, s??in?s ir spaudos laisv?, prapl?stos asmens ir pilie?io teis?s. Para?? veikal?, skirt? demokratijai ir jos raidai Lietuvoje. ^[5] Kritikavo teigusius, es? Lietuvos visuomen? dar nepasiruo?usi demokratijai: ?Mano giliu ?sitikinimu, kalb?ti apie demokratij?, kovoti u? demokratij? gali b?ti tiktai per v?lu, bet niekad ne per anksti“. ^[6] Visuomenin?je veikloje ie?kojo racionalaus sprendimo, kompromiso. ^[7] Pabr??? nuomoni? ?vairov?s ir politinio pliuralizmo svarb? demokratijai, kritikavo ir tendencingais vadino tuos, kurie neigiamai kalb?jo apie ?visuomen?s srovin? susiskaidym?“: ?Politi?kai nesusikaid?iusi visuomen? gali b?ti tik diktat?riniuose kra?tuose“. ^[8] Partinius susigrupavimus vertino kaip normali? demokratin? praktik? ir tvirtino, kad Lietuva negali b?ti i?imtis: ?Tik diktat?riniuose kra?tuose vienas vadas, viena valia ir net partija, kuria remiasi diktatorius, yra beval? politiniams sprendimams ir reikalinga tik vadui prisidengti?. Tarptautin?je politikoje man? jog Lietuva tur?t? lygiuotis ? Skandinavij? ir remtis Anglija bei Pranc?zija, o ne Rusija ar Vokietija. ^[9] Pasi?ym?jo humoro jausmu, a?tria ironija, kuklumu, taupumu ir elegancija. Laisvamanis, pasisak? u? asmens religini? ?sitikinim? laisv?. Kairysis, angl? filosofo, sociologo, klasikinio liberalizmo politinio teoretiko Herberto Spenserio ( Herbert Spencer ) id?j? sek?jas ? K.Griniaus ?od?iais, studij? laikais H.Spenseris j? ?i?gelb?jo“ nuo pasidavimo Karlo Markso ir Frydricho Engelso teorijoms. ^[10] Dom?josi Karlo Kautskio id?joms. ^[11] Privalomojo sveikatos ir socialinio draudimo, ^[12] progresini? mokes?i? , socialin?s r?pybos ?statym? ir nemokamo mokslo ?alininkas. Teig?, jog daugelis lig? Lietuvoje turi socialines prie?astis, kurias pa?alint? tinkama socialin? politika ir ?vietimas, savo pareiga laik? vie?ai ir suprantamai kalb?ti medicinos ir higienos klausimais, vykd? s?kming? lig? profilaktik?. ^[13] Pasisak? u? stipri? savivald?, o centrin?s vald?ios gali? didinim? savivaldos s?skaita laik? monarchizmo ?enklu. ^[14] 1905 m. tekste ?Teisingas ?em?s valdymas Lietuvoje“ ra??: ??em? turi prigul?ti tam, kas j? dirba ir iki jis j? dirba“. ^[15]

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kilm?, ?eima [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gim? Sasnavos vals?iuje Selemos B?dos kaime (dabar ? Selema) Marijampol?s apskrityje, tre?ias vaikas i? 11. Griniai ? Suvalkij? atsik?l? ?ygimanto Augusto Valak? reformos (1560 m.) metu, prot?viai ? bajorai, baud?iavos n?jo. T?vas Vincas Grinius (1837?1915) ? nepasiturintis ?kininkas, 30 marg? (15 ha), ra?ytojo, vieno 1863 m. sukilimo vad? Mykolo Akelai?io s?n?nas, mok?jo ra?yti ir skaityti, gal?jo susikalb?ti rusi?kai ir lenki?kai, talkino matininkams, perra?? i? lenk? kalbos i?verst? medicinos knyg?, tur?jo nedidel? bibliotek? ? maldaknygi?, L.Ivinskio ir lenki?k? kalendori?, M.Akelai?io, M.Valan?iaus knyg?, ?statym?, P.Vilei?io leidini? . ^[16] Mama Ona Vosyli?t? ? Griniuvien? (1839?1919) i? ?unsk? parapijos 40 marg? ?kio, kalb?jo tik lietuvi?kai, grie?tai religinga katalik?. Brolis Jonas Grinius (1877?1954), stalius auksuotojas, visuomenininkas, knygne?ys. Sesuo Ona Grini?t? ? Bacevi?ien?, visuomeninink?, knygne??, jos s?nus, Griniaus s?n?nas Vytautas Bacevi?ius ? Vygandas ? Lietuvos kariuomen?s karininkas, gen. P.Plechavi?iaus Vietin?s rinktin?s kuopos vadas, Lietuvos laisv?s armijos Varni? kuopos vadas, partizaninio jud?jimo Tauro apygardos ?tabo vir?ininkas.

Santuokos, vaikai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kartu su Stasiu Matulai?iu jaunyst?je nes?kmingai pir?osi ra?ytojai Marijai Pe?kauskaitei ? ?atrijos Raganai . ^[17] Pirmoji ?mona Joana Dominika Pavalkyt? ? Griniuvien? (1865?1918), su kuria susituok? 1895 m. rugpj??io 18 d. Alvito parapijoje, Vilkavi?kio apskrityje, visuomen?s ir kult?ros veik?ja, politik?, publicist?, knygne??, nu?auta Kislovodske bol?evik? pl??ik?. S?n?s Kazys Grinius (1899?1965) ? karinis veik?jas, Generalinio ?tabo pulkininkas. Dukt? Gra?ina Grini?t? (1902?1918) per apipl??im? Kislovodske su?eista revolverio ??viu ? galv?, po keli? savai?i? mir?, palaidota kartu su motina Kislovodske, j? kapas nei?liko. ^[18] S?nus Jurgis Grinius (1909?1919) gim? silpnos sveikatos po to, kai abu Griniai buvo ?kalinti d?l ??viesos“ organizacijos bylos, mir? Pary?iuje. Antroji ?mona Kristina Arsait? ? Grinien? (1896?1987). S?nus Li?tas Grinius (1927?1989) ? karo pramon?s in?inierius, JAV lietuvi? visuomen?s veik?jas, artimas Prezidento Valdo Adamkaus draugas.

Mokykla (1876?1887 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Skaityti mok? mama, skai?iuoti ir ra?yti ? t?vas. 1876 m. ruden? b?damas 9 m. prad?jo lankyti O?kin?s rusi?k? prad?ios mokykl?, po trij? m?nesi? ? Linmarkuose, Gudeli? prad?ios mokykl?, nuo 1877 m. mok?si Marijampol?je, 1879 m. b?damas 12 m. priimtas ? Marijampol?s gimnazijos I klas?. Iki tre?ios klas?s su bendraklasiais kalb?davosi daugiausiai lenki?kai. Tre?ioje klas?je prad?jo lankyti lietuvi? kalbos pamokas. Lietuvi? kalbos mok? poetas Petras Arminas-Trupin?lis , v?liau Petras Kriau?i?nas , kurie padar? didel? ?tak? b?simajai K. Griniaus visuomeninei ir publicistinei veiklai. Paskatintas 1883 m. pasirod?iusios ?Au?ros“ , kartu su suolo draugu J. Ma?iu-K?k?tu leido rankra?tin? laikra?t?l? ?Prie?au?ris“. Kartu su dviem bendramoksliais pareikalavo, kad pamokslai gimnazistams b?t? skaitomi ne lenki?kai, o lietuvi?kai, P.Kriau?i?nui patik?jus platino ?Au?r?“ ir kitus draud?iamus leidinius, kartais pats parsigabendamas j? i? Pr?sijos . ^[19]

Studijos, aktyvizmas (1887?1893 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Baig?s gimnazij? ir 1887 m. ?stoj?s ? medicin? Maskvos universitete tapo slaptos lietuvi? student? draugijos nariu, pirmininkavo jai nuo 1889 m. iki savo studij? pabaigos. ^[20] Draugija organizavo student? savi?viet? ir savi?alp?, platino lietuvi?k? spaud?, bendradarbiavo su latvi? ir lenk? student? draugijomis. ^[20] K.Griniaus pasi?lymu organizuotos loterijos metu draugijos surinkti 300 rubli? panaudoti lietuvi?k? knyg? leidybai, jo iniciatyva studentai Maskvoje ?k?r? ?Fond? lietuvi? knygoms leisti“. ^[20] Studijuodamas paskelb? pirm? savo straipsn? JAV laikra?tyje ?Lietuvi?kas balsas“. B?damas 22 m. kartu su V.Kudirka ir dar 6 bendramin?iais 1888 m. dalyvavo susirinkime (vadinamame pirmuoju lietuvi? demokrat? suva?iavimu) Marijampol?je ?Var?uvos“ vie?butyje (dabar ? pa?tas), kur nutarta leisti ?Varp?“ , 1893 m. i?rinktas Varpinink? komiteto nariu, organizavo ??kininko“ leidim?. Kartu su kitais 4 studentais para?? ?Trump? senov?s Lietuvi? istorij?“, i?leist? 1892 m. Til??je ir perleist? dar tris kartus. ^[20] Studij? metais gyveno skurd?iai, asketi?kai. Atostog? metu keliavo po Lietuv?, platino lietuvi?k? spaud?, ved? ?prie?valstybin? propagand?“, rinko folklor?. ^[20] 1889 m., kaip student? neramum? Maskvoje dalyvis. suimtas ir pasodintas 9 paroms ? Butyrk? kal?jim? . Dar nebaig?s studij?, 1892  m. ruden? Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas. Baig?s mokslus, netur?jo l??? ?sikurti Lietuvoje, 1893  m. gavo laivo gydytojo viet? ir apie 9 m?nesius plaukiojo Kaspijos j?ra .

Visuomenin? veikla (1894?1914 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1894  m. gr???s ? Lietuv? vert?si laisvo gydytojo praktika Marijampol?je , po poros met? persik?l? ? Virbal? , dar v?liau ? ? Naumiest? . 1898 ? 1902  m. gyveno Pilvi?kiuose , pakeit? i?tremt? ? Rusij? knygne?? gyd. S. Matulait? . 1902 m. v?l gr??o ? Marijampol?. Grini? namai buvo lietuvyb?s skleidimo ?idinys, U?nemun?s kult?rinio s?j?d?io centras. ^{[21] [22]} U? lietuvi? kult?rin? veikl? trumpai kalintas Marijampol?je. 1905 m. gyveno Vilniuje, 1906 m. v?l Marijampol?je, kur v?l kartu su ?mona 2 savaites kalintas kal?jime u? lietuvi?k? veikl?. 1908?1910 m. gyveno Vilniuje. 1910 m. Marijampol?s kal?jime v?l kalintas apie 1,5 m?nesio. Artimai bendravo su V. Kudirka , P. Kriau?i?nu, J. Bagdonu , P. Matulai?iu , vienas i? U?nemun?je 1894?1897 m. veikusios lietuvi? valstie?i? spaudos platintoj? ir r?m?j? ?Sietyno“ draugijos aktyvist?. ^[23] Nuo 1893  m. iki 1905 m. pabaigos Varpinink? komiteto narys, kasmet dalyvavo varpinink? suva?iavimuose. 1904  m. caro administracijai leidus gyventojams ra?yti peticijas, pad?davo valstie?iams jas ra?yti, Suvalk? gubernatoriaus administracijoje jo ra?t? atpa?indavo, v?liau kai kurios peticijos buvo i?spausdintos ?Lietuvos ?iniose“ ir ?Lietuvos ?kininke“, kad ?mon?s tur?t? pavyzd?i?; K.Griniaus po?i?riu, keleri metai, kai lietuviai gausiai ra?? peticijas d?l ?kini? reikal?, lietuvi? kalbos vartojimo vald?ios ?staigose ir mokyklose, draugij? steigimo ir kit? klausim? veik? vald?ios nusistatym?, aktyvino ?mones, i?mok? juos kelti reikalavimus, ugd? b?simus politikus ir pareng? dirv? 1905 m. Did?iojo Vilniaus Seimo atsi?aukimui, kuriame suformuluotas politin?s Lietuvos autonomijos reikalavimas. ^[24]

??viesos“ draugija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kartu su J.D.Pavalkyte?Griniuviene ir knygne?iu Liudu Ciplijausku pareng? kult?ros ir ?vietimo draugijos ?status ir be vald?ios leidimo sukviet? savo namuose steigiam?j? susirinkim?. Draugija ?steigta 1905 m. lapkri?io 27 d. ^[25] po to, kai Marijampol?s apskrities vir?ininkas u?draud? J.D.Pavalkyt?s-Griniuvien?s r?pes?iu veikusi? lietuvi?k? mokykl?. Draugijos tikslas buvo steigti mokyklas, pedagoginius bei vakarinius kursus, knygyn?lius, platinti lietuvi?kus spaudinius, ?elpti besimokant? jaunim?, bet kadangi nelegaliai veikti buvo rizikinga d?l Suvalk? gubernijoje ?vestos karo pad?ties, netrukus teko draugijos veikl? sustabdyti. ^[25] 1906 m. kovo m?n. buvo priimtos ?Laikinosios taisykl?s d?l draugij? ir s?jung?“, leidusios kurtis profesin?ms s?jungoms, kult?ros-?vietimo draugijoms bei kitoms organizacijoms, j? ?status tur?jo teis? tvirtinti vietos gubernatoriai. ^[25] 1906 m. spalio 26 d. Suvalk? gubernatorius ?teisino ??viesos" draugij?, leisdamas jai veikti. Per trump? laik? draugija ?steig? savo skyrius Suvalkijos miesteliuose ir gyvenviet?se ? ?akiuose, Vilkavi?kyje, Sasnavoje, Liudvinave, Luk?iuose, Gi?uose, Keturvalakiuose ir kt. 1908 m. veik? 28 draugijos ??viesa" skyriai, draugijai priklaus? apie 1000 nari?, surengta nema?a paskait? ?vairiomis temomis, Marijampol?je suburtas choras, ?steigta 40 moksleivi? mokykla, kurioje mokytojavo Veronika Mil?inskait?, rengti lietuvi?ki vakarai, steigtos lietuvi?k? knyg? bibliotek?l?s. Viena bibliotek? veik? Grini? namuose. Draugija 1907 m. Marijampol?je ?steig? mergai?i? prad?ios mokykl?, organizavo kursus mokytojams rengti. ??viesos“ draugija buvo kataliki?kos draugijos ??iburys“, ?registruotos 1906 m., konkurent?. Aktyvi draugijos veikla k?l? susir?pinim? carinei ?valgybai, dar ir d?l to, kad draugijai priklaus? socialdemokrat? partijos nariai. 1908 m. rugs?jo 23 d. buvo atliktos kratos draugijos veik?j? namuose, ?andarai su?m? Grinius ir i?ve?? ? Kalvarijos kal?jim?, suimti skyri? pirmininkai, valdyb? nariai, bibliotek? ved?jai. Iki 1909 m. suimta 19 ?moni?, o 24 patraukti baud?iamojon atsakomyb?n. ^[25] Griniams ?sakyta palikti Marijampol?, jie i?vyko ? Vilni?. V?liau visi draugijos nariai i?teisinti ?neradus nusikaltimo sud?ties“. 1911 m. ??viesos“ draugija likviduota.

Dalyvavimas partij? k?rime [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

K.Grinius priklaus? radikaliam varpinink? sparnui, kurio pagrindu 1895?1896 m. ?sik?r? Lietuvos socialdemokrat? partija (LSDP). 1896 m. paruo?? pirmojo socialdemokrat? laikra??io ? Lietuvos darbininkas “ Nr. 1 lietuvi?k? vertim?, i?vert? LSDP program? i? lenk? ? lietuvi? kalb? , 1898 m. i?vert? ir antr?j? ?Lietuvos darbininko“ numer?. 1902 m. varpinink? suva?iavimas ?steig? Lietuvi? demokrat? partij? (LDP), prie ?ios partijos programos rengimo K.Grinius prisid?jo, 1906 m. pats para?? Lietuvi? demokrat? partijos program?, taip pat pareng? 1905 m. ?sik?rusios Lietuvos valstie?i? s?jungos (LVS) program? ir buvo aktyvus 1917 m. ?steigtos Lietuvos socialist? liaudinink? demokrat? partijos (LSLDP) veik?jas. Grini? namai Marijampol?je buvo ir Lietuvos socialdemokrat? partijos (LSDP), kuriai priklaus? J.D. Pavalkyt? ? Griniuvien? , centras ir susirinkim? vieta. 1905 m. abu Griniai atvyko ? Vilni?, K.Grinius dalyvavo Lietuvi? demokrat? partijos (LDP), o J.D.Pavalkyt? ? Griniuvien? ? Lietuvos socialdemokrat? partijos (LSDP) susirinkimuose. F.Bortkevi?ien?s atsiminimuose ra?oma, kad i?eidama i? LSDP susirinkimo J.D. Pavalkyt? ? Griniuvien? sak?: ?J?s [LDP ir LSDP] Vilniuje pe?at?s tarp sav?s, o mes su Grinium geruoju gyvename ir vis? Suvalkij? u? ?iupros laikome“. 1920 m. prad?ioje K.Grinius dalyvavo rinkim? ? Steigiam?j? Seim? kampanijoje agituodamas u? Lietuvos socialist? liaudinink? demokrat? partijos (LSLDP) ir Lietuvos valstie?i? s?jungos (LVS) blok?. Kairi?j? ? kairiojo centro partij? programos ragino kurti demokratin? respublik?, i?dalyti dvarinink? ?em? tiems, kas j? dirba, prie ba?ny?i? palikti tik 3 ha ?em?s, ?vesti progresinius mokes?ius, priimti socialinio apr?pinimo ?statymus, u?tikrinti nemokam? moksl?. 1920 m. vasar? i?rinktas LSLDP Centro komiteto (CK) nariu ir kartu su M.Sle?evi?iumi tapo partijos lyderiais.

Darbas spaudoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vienas aktyviausi? ?Varpo“ bendradarbi? , kur? laik? j? redagavo, paskelb? 34 straipsnius, daug informacini? ?inu?i?, 1905 m. suredagavo paskutin? ?Varpo“ numer?. 1897 ? 1899 m. redagavo ??kinink?“. Bendradarbiavo ?Lietuvos ?kininke“ , ? Vilniaus ?iniose “. 1909 m. su G. Petkevi?aite?Bite redagavo ?Lietuvos ?inias“ , 1910 m. su A. Rimka  ? ?Lietuvos ?kinink?“. Su F.Bortkevi?iene 1909 m. ?k?r? pasitik?jimo bendrov? ?F. Bortkevi?ien? ir K. Grinius“ ?Lietuvos ?kininkui“ ir ?Lietuvos ?inioms“ leisti. ?steig? ?Lietuvos ?kininko“ priedus ??em?“, ?Sveikata“, ?Mokykla“ , ?Au?rin?“ . ^[26] Redagavo leidinius ?Kova su d?iova“, ?Pieno la?as“. Para?? botanikos, medicinos, istorijos veikal?. ^[27] 1906 m. kaip atskira knygel? i??jo anks?iau ?Varpe“ publikuotas tekstas ?Teisingas ?em?s valdymas Lietuvoje“, daug joje i?sakyt? id?j? pateko ? 1922 m. ?em?s reformos ?statym?. ^[28]

I Pasaulinis karas (1914?1918 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prasid?jus Pirmajam pasauliniam karui vokie?i? armijai priart?jus prie Marijampol?s, vietos caro ?andar? ir karin?s kontra?valgybos nurodymu 1914 m. rugs?jo m?nes? su ?eima i? pafront?s pasitrauk? ? Rusij?, 1915 m. kov? atvyko ? ?iaur?s Kaukaz? ir dirbo ten iki 1918  m., i? prad?i? Nal?ike , o nuo 1915  m. bir?elio ?e??nijoje , prie Grozno esan?iame Goria?evodske ?kurtos didel?s laikinos reabilitacin?s karo ligonin?s vyriausiuoju gydytoju. ^[29] R?pinosi lietuvi? tremtini? ir pab?g?li? organizavimu ir ?alpa. 1917 m. Vorone?e kartu su Jonu Jablonskiu ir Pranu Ma?iotu suk?r? iniciatyvin? grup?, triumvirat?, vyriausiajam Rusijos lietuvi? organui ? Vyriausiajai lietuvi? tarybai Rusijoje (VLTR)  ? sukurti, triumviratas ? j? pateko be rinkim?, K.Grinius vienbalsiai i?rinktas VLTR prezidiumo pirmininku. Prasid?jus pilietiniam karui Kislovodskas , kuriame gyveno K.Griniaus ?eima, ?jo i? rank? ? rankas, per Raudonosios armijos puolim? 1918  m. spalio 8 d. pl??ikaujantys kareiviai nu?ov? J.D. Pavalkyt?-Griniuvien? ir sunkiai su?eid? Grini? dukr? Gra?in?, kuri netrukus po su?eidimo mir?. K. Grinius jas palaidojo Kislovodsko sta?iatiki? kapin?se. Gegu??s m?nes? K. Grinius su s?numis Kaziu ir Jurgiu traukiniu pasiek? Novorosijsk? , i? kur laivu Vidur?emio j?ra atvyko ? Pranc?zij? , o lapkri?io m?nes? sugr??o ? Lietuv?. ^[30] Sergantis Jurgis Grinius Lietuvos nepasiek? ? liepos m?nes? mir?, palaidotas Piet? Pranc?zijoje.

Politin? veikla (1919?1926 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1919  m. Pary?iuje buvo Lietuvos repatriacin?s komisijos pirmininku, pad?jo apie 1000 lietuvi? i? vokie?i? nelaisv?s gr??ti ? Lietuv?. Tais pa?iais metais gr??o ? Lietuv? ruo?tis Steigiamojo Seimo rinkimams kaip vienas valstie?i? liaudinink? bloko lyderi?. Aktyviai siek?, kad kuo grei?iau b?t? su?auktas 1918 m. Vasario 16 d. akte numatytas Steigiamasis Seimas, tur?j?s nustatyti Lietuvos santvarkos pob?d? ir valstyb?s s?rang?, kritikavo de?ini?j? delsim? j? ?aukti, pavyzd?iu rod? estus, kurie parlament? i?sirinko 1919 m. ^[31] 1920 m. prad?ioje i?renkamas ? Marijampol?s miesto taryb?, tapo jos pirmininku. Po 1920 m. vasario 22-23 d. Kauno ?gulos mai?to kartu su in?inieriumi S. Grinkevi?iumi lank?si pas Prezident? Antan? Smeton? ragindami kuo grei?iau rengti rinkimus. ^[31] Netrukus Vyriausyb? pakoregavo 1919 m. priimt? rinkim? ?statym?, suteik? teis? juose dalyvauti kariams, 1920 m. kovo 1 d. at?auk? karin? pad?t? (i?skyrus 30 km ruo?? prie demarkacin?s linijos su Lenkija) ir paskelb? atsi?aukim? raginant? pilie?ius baland?io viduryje aktyviai dalyvauti rinkimuose. ^[31] Agituodamas u? LSLDP ir LVS blok? rinkim? kampanijos metu daugiausiai kritikavo pagrindinius konkurentus ? Lietuvos krik??ioni? demokrat? partij? (LKDP).

Steigiamasis Seimas (1920 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirm?j? visuotini?, lygi?, slapt?, tiesiogini? rinkim? Lietuvoje metu 1920 m. baland?io 14?15 d. Steigiamojo Seimo nariu i?rinktas nuo Marijampol?s apygardos. I?rinkti 112 Steigiamojo Seimo nariai, rinkimus laim?jo krik??ionys demokratai (59 mandatai), K.Griniaus LSLDP ir LVS blokas gavo 29 vietas (23 proc. rink?j? bals?), treti ? socialdemokratai, 13 viet?. Likusius mandatus pasidalijo tautini? ma?um? (?yd?, lenk?, vokie?i?) atstovai. Seime K.Grinius steb?jo, kad b?t? laikomasi demokratijos princip? ir neb?t? proced?ros pa?eidim?, k? tik i?rinktam Seimo pirmininkui A.Stulginskiui pasi?l? i?stoti i? savo partijos, ragino ?statymus rengti atid?iai, ne paskubomis, buvo pirmasis, prajuokin?s Seim? ? pirmajame pos?dyje, kai jo pirmininkas pasi?l? sudaryti komisij? atsakymams ? sveikinimus ruo?ti, pasak?, kad ji nereikalinga, nes ?t? darb? gali atlikti prezidiumas, [kuriame yra] net trys pirmininkai ir keturi sekretoriai (sal?je juokiasi)“. ^[32] Gyn? tautini? ma?um? interesus: si?l? ? komisij? darb? ?traukti ir lenk? atstovus, o ?ydams leisti kalb?ti ta kalba, kuri? jie pasirinks. Gegu??s 20 d. suformulavo rezoliucij?, kad mirties bausm? nebus vykdoma iki tol, kol bus paskelbta amnestija, Seimas pasi?lymui pritar?. Darbo, Socialin?s apsaugos ir sveikatos, U?sienio reikal? bei Laikinosios Konstitucijos komisij? narys, pastarajai vadovavo, komisija pareng? Konstitucijos projekt?. Kilus diskusijai d?l Prezidento institucijos ir socialdemokratams parengus alternatyvin? Konstitucijos projekt?, teig?, jog Prezidentas valstybei reikalingas, balsavimo metu susilaik?. Prezidento institucija ? Konstitucij? ?traukta daugiausiai krik??ioni? demokrat? balsais, Prezidento rinkimai atid?ti. Krik??ionys demokratai tur?jo Seime daugum? ir i? prad?i? man? sudaryti Vyriausyb? vieni, premjeru si?lydami tapti teisininkui A.Tum?nui , ta?iau paskui pasi?l? valstie?iams liaudininkams sudaryti koalicin? Vyriausyb?, atiduodami jiems premjero post?, sau reikalaudami tik ?vietimo ir U?sienio reikal? ministerij?. K.Grinius 1920  m. bir?elio 19 d. paskirtas vadovauti koalicin?s krik??ioni? demokrat? ir valstie?i? liaudinink? vyriausyb?s Ministr? kabinetui, kuris dirbo iki 1922  m. vasario 2 d.

Premjeras (1920?1922 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

K.Griniaus vadovaujama vyriausyb? buvo pirmasis parlamentin?s Lietuvos Ministr? kabinetas ? iki tol buvusios penkios vyriausyb?s buvo sudarytos Valstyb?s Tarybos, laikinojo ?statym? leidybos organo. K.Griniaus vyriausyb? baig? derybas su Soviet? Rusija ir pasira?? su ja taikos sutart?, nustat? sien? su Latvija, atmet? Hymanso projekt? si?lom? s?jung? su Lenkija. Lietuv? de jure pripa?ino 9 valstyb?s, ji buvo priimta ? Taut? s?jung?. Buvo sutvarkyta mokes?i? sistema, steigtos ir pl?stos ligonin?s, mokyklos, vystytas vie?asis transportas. Skirta l??? Lietuvos dramos teatro ?k?rimui ir M.K.?iurlionio paveiksl? konservavimui, Kaune ?kurtas Lietuvos universitetas , jam par?pintos patalpos. Kovota su korupcija, atlikti paruo?iamieji ?em?s reformos darbai, de?imtyse pos?d?i? svarstytas reformos projektas. Nors K.Griniaus id?jos reformos ?statyme liko, svarstant j? koalicija subyr?jo ? krik??ionys demokratai siek? gr??inti Katalik? ba?ny?iai ?emes ir namus, i? jos atimtus ir sta?iatikiams atiduotus dar Rusijos imperijos vald?ios, liaudininkai su tuo nesutiko. Krik??ionims demokratams ?? reikalavim? ?ra?ius viena?ali?kai, 1922 m. sausio 13 d. liaudinink? frakcija at?auk? K.Grini? i? premjero pareig?. Savait? trukusios derybos tarp partij? nedav? rezultat?, jas skyr? ideologija ir pasaul??i?ra, sausio 18 d. liaudinink? vadovyb?s nurodymu K.Grinius atsistatydino, Vyriausyb? dar dirbo iki vasario 2 d., kol buvo sudarytas Ernesto Galvanausko vadovaujamas Ministr? kabinetas. ^[33]

Parlamentaras (1922?1926 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Atsistatydin?s i? premjero posto, toliau dirbo Seime, reng? nuolatin? Lietuvos Konstitucij?, kuri? Steigiamasis Seimas pri?m? 1922  m. rugpj??io 1 d. ir taip baig?s teisin? valstyb?s atk?rimo darb? i?siskirst?, paskelb?s I Seimo rinkimus. 1922 m. K.Grinius tapo Kauno miesto savivaldyb?s medicinos ir sanitarijos skyriaus ved?ju. I?rinktas ir ? Pirm?j? , Antr?j? bei Tre?i?j? Seimus , atstovavo Lietuvos valstie?i? liaudinink? s?jungai (LVLS), susidariusiai 1922 m. gruod? susijungus Lietuvos socialist? liaudinink? demokrat? partijai ir Lietuvos valstie?i? s?jungai, buvo vienas opozicijos lyderi?, gyn? spaudos laisv?, tautini? ma?um? teises, reikalavo didesnio d?mesio sveikatos apsaugai ir ?vietimui, kritikavo tautinink? ir kitoms Lietuvos politin?ms j?goms atstovaujan?i? veik?j?, ypa? V.Kr?v?s , A.Voldemaro , A.Smetonos ir J. Purickio raginim? orientuotis vien ? SSRS, kuri es? galinti pad?ti Lietuvai atgauti Vilni? ir apsiginti nuo Lenkijos ? 1924 m. K.Grinius straipsnyje ?M?s? rusofilai“ ra??, kad naivu tik?tis, jog carin?s Rusijos imperializmo neatsisakiusi SSRS nesavanaudi?kai perduos Vilni? Lietuvai, ir ragino ?pasilikti nuo?aly nuo ?i? dviej? galybi? [SSRS ir Vokietijos] ir gretintis prie Angl? ir prie ?iaur?s Pabaltijos galimos s?jungos, [nes tokia kombinacija leist? lietuvi?] valstybei ir tautai aplaikyti savo egzistencij?“. ^[34]

Prezidentas (1926 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

III Seimo rinkimuose 1926 m. gegu?? n? viena partija negavo absoliu?ios daugumos, valstie?iai liaudininkai tur?jo 22, socialdemokratai ? 15, krik??ionys demokratai ? 14, ?kinink? s?junga ? 11, Darbo federacija ? 5, tautininkai ? 3, ?kinink? partija ? 2 vietas, dar 9 atstovus tur?jo tautin?s ma?umos. 1926  m. bir?elio 7 d. Seime i? 79 atstov? 50 balsavo, kad Lietuvos Prezidentu b?t? K.Grinius, A.Smetona gavo 2 balsus, F.Bortkevi?ien?  ? vien?, G.Petkevi?ait?-Bit?  ? vien?, 25 kortel?s rastos tu??ios. ^[35] K.Griniui dirbant Prezidentu, pasira?yta nepuolimo sutartis su Soviet? s?junga, kuria ji pripa?ino Lietuvos teises ? Lenkijos okupuot? Vilni?, prad?tos derybos d?l prekybos sutar?i? su Rusija ir Vokietija, valstyb?s administracijoje imtasi taupymo priemoni?, santaupos buvo skiriamos keli? statybai, pramon?s, ?vietimo ir kult?ros reikalams, panaikinta karo pad?tis ir demokratini? laisvi? var?ymai, cenz?ra. ^[36] B?damas Prezidentu, nesinaudojo tarnybiniu transportu, ? kaim? sve?iuotis va?iuodavo pakeleivingomis ma?inomis, o giminai?i? klausiamas, negi n?ra kam Prezidento atve?ti, sakydavo, kad Lietuvoje ?mon?s pernelyg vargingai gyvena. ^[37] Prad?tos pla?ios demokratin?s reformos suk?l? de?ini?j? konservatyvi? j?g? nepasitenkinim?, o karin?s pad?ties at?aukimas, prarandamos privilegijos, naujo kariuomen?s ?tabo vir?ininko pulkininko K.?kirpos prad?ta kariuomen?s pertvarka ir apie 10 auk?t? karinink? paleidimas ? atsarg? ? dalies karinink? pasipiktinim?. ^[38]

Perversmas (1926 12 17) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1926 m. gruod?io 17 d., per K.Griniaus gimtadien?, ?vykdytas karinis perversmas , kurio metu teis?tai i?rinktas prezidentas nuverstas ir ?vestas autoritarinis re?imas . Perversmas atved? ? vald?i? tuo metu pa?i? konservatyviausi? Lietuvos partij? ? tautininkus , kuri 1926 m. buvo nereik?minga ir nepopuliari nacionalistin? partija. 1926 m. ji tur?jo 2000 nari? ir rinkimuose buvo laim?jusi tik tris vietas Seime. ^[39] K.Grinius perversm? vadino nusikaltimu prie? visuomen?, d?l jo kaltino tautininkus, krik??ionis demokratus ir dal? kariuomen?s, teig? faktines ir psichologines perversmo prie?astis esant gilias, siekian?ias pirmus nepriklausomyb?s metus, kai aktyviai rinkimin? kampanij? ved? tautininkai, atstovav? labiausiai pasiturin?iam visuomen?s sluoksniui ir tur?j? monarchini? ambicij?, buvo i?mu?ti i? pusiausvyros, nes n? vienas j? atstovas nebuvo i?rinktas ? Steigiam?j? Seim?. ^[40] A.Voldemaras Vokietijos pasiuntiniui 1926 m. yra teig?s, kad sumanym? nuversti konstitucin? vald?i? b?ta nuo 1922 m. ^[41] Kartu su tautininkais savo antipatij? parlamentarizmui ir demokratiniam valdymui rei?k? ir grup? privilegijas d?l at?auktos karo pad?ties prarandan?i? karinink?, ie?kan?i? paramos tarp tautinink? pakraipos student?. Vis tik, ? ?sp?jimus apie perversm? nebuvo rimtai reaguota. Pasinaudoj? tuo, kad ? K.Griniaus 60-me?io i?kilmes 1926 m. gruod?io 17 d. ryt? buvo pakviesti visi karini? dalini? vadai, perversmininkai u??m? centrines kareivines ir civilines ?staigas, su?m? M.Sle?evi?iaus ministr? kabinet? ir Prezident?. ^[42] Viename i? paskutini? savo tekst? JAV, prisimindamas to meto ?vykius K.Grinius apra?o karinink? ?siver?im? 4 valand? ryto ir v?lesn? generolo P.Plechavi?iaus bei trij? pulkinink? vizit?, kurio metu P.Plechavi?ius sak?s, kad diktatoriumi tap?s ne savo noru, s?d?j?s are?tin?je ir nusteb?s, kai ? kamer? ?siver?? ginkluoti karininkai pareikalav? vadovauti sukilimui, o jis bijoj?s nesutikti, nes tur?s ?eim? ir vaikus. ^[43] K.Griniaus pavadintas ??kurniku“ (lupikautoju), P.Plechavi?ius su pulkininkais i??j?s, o sutiktai ra?ytojai Onai Pleirytei-Puidienei sak?s, jog prezidentas j? i?vadin?s ??kurniku“ ir nusikalt?liu, ir dabar es? jam lik? tik nusi?auti, ? k? ra?ytoja atsakiusi, kad nusi?auti ne jo charakteriui. ^[44] Po vis? par? trukusio spaudimo K.Grinius sutiko atsistatydinti: ?A? tada galutinai ?sitikinau, kad ir A.Smetona, ir A.Voldemaras rizikuos iki galo ir tik mano atsistatydinimas gali apsaugoti Lietuv? nuo galim? nelaimi?. To paties pasikalb?jimo metu A.Voldemarui pasakiau, kad esu pasiruo??s nusileisti smurtui ir atiduoti kra?to vald?i? A.Smetonai, bet u? tai jiedu abu turi pasi?ad?ti gerbti Lietuvos konstitucij? ir kra?t? valdyti jos dvasioje“. ^[45] Valstie?i? liaudinink? elgesys prie? perversm? ir jo metu interpretuojamas skirtingai. Vienais vertinimais, toks elgesys apsaugojo Lietuv? nuo suirut?s, kraujo praliejimo, jaunos valstyb?s bei Konstitucijos diskreditavimo ir galimo nepriklausomyb?s praradimo. ^[46] Egzistuoja nuomon?, kad buvo praleista galimyb? i?vengti perversmo sudarant koalicij? su viena i? krik??ioni? demokrat? bloko frakcij? ? ?kinink? s?junga ^[47] ir per lengvai atiduota vald?ia perversmo organizatoriams. ^[48] Perversmininkai pa?adus laikytis Konstitucijos sulau??, o antikonstitucin? perversm? K.Grinius i?gyveno skaud?iai. ^[49] Tuo metu did?iausia partija Seime ? Lietuvos krik??ionys demokratai bendradarbiavo su kariuomene ir pateik? konstitucin? pateisinim? perversmui, ta?iau svarbi? post? vyriausyb?je negavo ir 1927 m. kov? pasitrauk?. Kai kariuomen? perdav? vald?i? civiliams, ji tiesiogiai nebedalyvavo politiniame gyvenime. A.Smetona ir jo partija i?liko vald?ioje iki 1940 m., kai Lietuv? okupavo Soviet? S?junga. Perversmininkai savo veiksmus teisino tuo, kad es? komunistai tomis pat dienomis reng? valstyb?s perversm?, ta?iau tai buvo netiesa. K.Grinius nepritar? A. Smetonos vidaus politikai ir valdymo stiliui. ^[50]

Visuomenin? veikla, darbas savivaldoje (1926?1944 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po perversmo toliau dirbo Kauno miesto savivaldyb?je , Medicinos ir sanitarijos skyriuje, pad?jo pamatus sveikatos apsaugos sistemai.

1928 m. gruod?io 6 d. Vyriausyb? jam iki gyvos galvos paskyr? 1 200 lit? kasm?nesin? pensij?.

Vadovavo kelioms visuomen?s sveikata besir?pinan?ioms draugijoms, nuo 1934 m. redagavo metra?t? ?Kova su d?iova“, leido ir redagavo ?Pieno La?o“ draugijos kalendorius, metra??ius, vert? i? lenk? ir kit? kalb? gro?in? bei mokslo populiarinimo literat?r?. Nuo 1927 m. politiniame gyvenime aktyviau pasirei?k? pasira?ydamas po memorandumais Prezidentui A.Smetonai, iki 1936 m. buvo valstie?i? liaudinink? vadovas, kol s?jungos, kaip ir kit? partij?, veikla buvo sustabdyta. ^[51] 1939  m. leidinyje ?Varpinink? kelias“ paskelb? i?sam? straipsn? ?Demokratini? id?j? vystymasis Lietuvoje“, kur apra?? demokratinio valdymo prana?umus ir teig?, jog ateities valstyb?se toks valdymas vie?pataus, taip pat kad pilie?iai tiesiogiai tur?t? rinkti ne tik parlament?, bet ir Prezident?, o kitame 1939 m. tekste ?Lietuvos ?iniose“ ?sp?jo: ?Lietuviams reikia visokiais b?dais r?pintis, kad visokie smurtai su ?ydais nepasikartot?“. ^[52]

Lietuv? okupavus Soviet? S?jungai , dirbo ?viet?ji?k? darb? medicinos srityje, redagavo m?nra?t? ?Liaudies sveikata”, vadovavo Kauno Higienos muziejui. Vokie?i? okupacijos metais 1942  m. lapkrit? kartu su J. Aleksa ir M. Krupavi?iumi pasira?? ir ?teik? Memorandum? vokie?i? generaliniam komisarui Kaune ^[53] d?l Lietuvos ?yd? ?udymo ir Lietuvos kolonizavimo. Memorandumo autoriai suimti: J.Aleksa ir M.Krupavi?ius i?ve?ti ? Vokietij? , o K.Grinius i?tremtas ? Selemos B?d? , kur priimin?jo ligonius, prad?jo ra?yti ?Lietuvos demokrato principus“. ^[54] Silpstant reg?jimui, ra?? ir skait? naudodamas lup?.

Emigracija (1944?1950 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1944  m. ?eimos ?kalb?tas pasitrauk? ? Vakarus, besitraukiant u?kastas K.Griniaus archyvas ? u?ra?ai, fotografijos, lai?kai, ?em?lapiai, atsiminim? rankra??iai, i?karpos i? laikra??i? ? ?uvo. ^[55] I? naujo ra?yti prisiminimus prad?jo jau politini? emigrant? ( displaced persons , DP ) stovykloje Vokietijoje, 1947 m. Tiubingene i?leistas jo atsiminim? I tomas. ^[56] 1947 m. atvyko ? JAV , bendradarbiavo JAV lietuvi? spaudoje. Tur?jo vilt?, kad laisva ir demokratin? Lietuvos valstyb? bus atkurta, d?l Lietuvos okupacijos kreip?si ? ?e?iolikos valstybi? vadovus, pra?ydamas paramos. ^[57] Artimai Grini? ?eim? pa?inoj?s ir su K.Griniumi iki jo mirties bendrav?s Valdas Adamkus yra teig?s, kad K.Grinius formavo jo gyvenimo vertybi?, laisv?s ir demokratijos supratim?. ^[58] Kazys Grinius mir? 1950  m. bir?elio 4 d. ?ikagoje nepabaig?s ra?yti savo politinio ir visuomeninio testamento. 1994  m. spalio 8 d. urna su Prezidento palaikais parve?ta ? Lietuv? ir i?kilmingai palaidota netoli t?vi?k?s ? Selemos B?dos kaimo (Mond?gir?je).

Nuopelnai visuomen?s sveikatai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dirbo gydytoju Marijampol?je, kitose Lietuvos ir Rusijos vietose, 1893?1920 m. vert?si gydom?ja praktika, v?liau ? visuomenine arba profilaktine medicina, gyd? per 100 t?kstan?i? ligoni?, para?? daugiau kaip 200 populiari? medicinos straipsni? ir bro?i?r?. ^[59] 1915?1918 m. gydytojavo ?e??nijoje , paskui persik?l? ? Kislovodsk?, kur buvo sanatorijos direktorius ir vert?si priva?ia praktika. Gr???s ? Lietuv? leido visuomenei skirtus sveikatos ?urnalus, juose skelb? savo publikacijas, r?pinosi tuberkulioz?s gydymu ir profilaktika, motin? ir vaik? sveikata, k?r? lietuvi?kus medicinos terminus. ? K.Griniaus redaguot? visuomen?s sveikatos ?urnal? ? ?Lietuvos ?kininko“ pried? ?Sveikata“ ? ?mon?s gal?jo kreiptis sveikatos klausimais, su juo bendradarbiavo gydytojai, teikdami ?mon?ms nauding? sveikatos patarim?. ^[60] Pirmojo pasaulinio karo metais ?Sveikatoje“ Grinius buvo beveik vienintelis, ra??s apie karo ligas ? d?um? (mar?) , choler? , ?iltin?, dizenterij? , taip vadinam? pastyrimo lig? arba tetan? (tampymo lig?) ir u?mu?t?j? laidojim? ? kariuomenei pasitraukus, tai tur?jo daryti gyventojai, mok?, kaip palaikant ?var? gintis nuo u?kre?iamas ligas ne?iojusi? ut?li? . ^[60] ?viet? ?mones, kaip atstatyti po karo sugriautus namus statant juos sveikus ? sausus, ?viesius, gerai i?v?dinamus, ?iltus, neank?tus, su ?prausiamuoju kambariu“, kuriame ?eimyna gal?t? praustis ir ?lugt? skalbti, ragino ?mones r?pintis k?no ?vara ir ?uliniais , o kaip b?d? gauti l??? b?stui pagerinti si?l? steigti draugij?, kuri sud?t? akcijomis kapital?, i? kurio norintieji gal?t? gauti paskolas ilgiems metams su nedidel?mis pal?kanomis, valstybei garantuojant procentus. ^[60] Po Pirmojo Pasaulinio karo savo redaguojamus leidinius kreip? ?sociali?kai profilaktine“ kryptimi, straipsniuose kreipdamasis ne tik ? atskir? skaitytoj?, bet ir ? savivaldos ir valstyb?s institucijas, ragindamas kovoti su epidemijomis ir tuo metu pla?iai paplitusiomis u?kre?iamomis vaik? ligoms ? skarlatina, tymais, raupais , difteritu, kokliu?u , nie?ais, trachoma, gripu, pavyzd?iu rodydamas Skandinavijos valstybes, kur mir?ta ma?iau k?diki? ir ?mon?s gyvena ilgiau (Norvegijoje tuo metu vidutin? gyvenimo trukm? buvo 75 m., o Lietuvoje ? 42 m.), ir ?tikin?damas, kad ne vaistai ar gydomosios ?ol?s pagerins ?moni? sveikat?, o geresnis vanduo, didesn? ?vara ir ?vietimas, tinkama mityba, b?sto sveikata, i?vie?i? tvarkymas, tinkamas darbas ir poilsis, ir kad to ?vietimo reikia ne tik paprastiems pilie?iams, bet ir vald?iai, mokytojams ir kunigams. ^[60]

Viena da?niausi? lig? Lietuvoje nuo seno buvo tuberkulioz? , ligonin?s buvo tik didesniuose miestuose, ank?tos, blogai ?rengtos, neapr?pintos, nemokamo gydymo nebuvo, o didel? dalis ?moni? gyveno skurde ? esant tokiai situacijai, K.Griniaus 1924?1940 m. vadovaujama ?Kovos su d?iova“ draugija buvo ?beveik vienintel? Lietuvos d?iovinink? viltis“. ^[61] Draugija tur?jo tris sanatorijas, i?laik? 15 dispanseri?, 8 vasaros kolonijas, tur?jo apie 3000 nari? ir netoli pusantro milijono lit? metin? biud?et?, i?silaik? i? ligoni? ir retai pasitaikiusi? auk?, nes i? valstyb?s gaudavo metams tik 18 t?kst. LT ? ma?iau, negu to meto prima balerina Kauno valstybiniame teatre. ^{[61] [62]} K.Griniui dirbant Kauno savivaldyb?s Medicinos ir sanitarijos skyriuje 1922?1935 m. mirtingumas d?iova suma??jo apie pustre?io karto, visuomen?s sveikatingumas kilo, nes miestas modern?jo higienos prasme ? profilaktin? K.Griniaus darb? r?m? burmistras Jonas Vilei?is , nev?dinamose ir ?varos stokojan?iose mokyklose ?rengti praustuvai, langai orui ?leisti, savivaldyb? prad?jo statyti naujus pastatus mokykloms. ^[62] Trachoma sergan?i?j? prad?jo ma??ti nuo 1928 m., kai ?vestas privalomas mokymas ir pla?iau prad?jo veikti vandentiekis ir kanalizacija. ^[62] Ma?inant moter? i?sekim? ir vaik? mirtingum? nusipeln? 1923?1940 m. veikusi K.Griniaus vadovaujama ?Pieno La?o“ draugija, teikusi neturting? motin? k?dikiams pien? ir maist?, i?laikiusi dieninius lop?elius darbo valandomis ma?iems vaikams, dirbusi kartu su motin? ir vaik? sveikatos centrais, kuriuos i?laik? Kauno savivaldyb?. ^[62] U? nuopelnus Lietuvos medicinai 1926 m. K. Griniui suteiktas medicinos garb?s daktaro vardas.

Pom?giai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apie studij? metus ra??: ?I? pramog? beveik nieko netur?davau, ? teatrus nevaik??iodavau, nei patraukimo, nei pinig? netur?davau, girsnot, l?baut irgi a? netikdavau, buvau apskur?s, kartais b?davo mano bat? kiauri u?pen?iai, tai garantuodavo mane nuo gra?iosios lyties pagund?. Kai kurios merginos ir moterys band? daryti ? mane agresij?, bet to pavojaus vis pavykdavo man i?vengti“. ^[63] M?go ?aisti ?achmatais, i?mok? abu s?nus, ?aid? ir Vokietijoje politini? emigrant? (DP) stovykloje i?sidro??s ?achmatus, dabar jie saugomi Kauno Istorin?je prezident?roje. Kolekcionavo prijuostes.

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• ?Varpo“ atsiradimas ir jo istorija , monografija, 1924 m.
• ?Varpo“ met? knygne?iai , 1924 m.
• Atsiminimai ir mintys , 1947  m., 1962 m.

Atminimo ?am?inimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 1922 m. i?leistas K. Griniui skirtas pa?to ?enklas .
• 1926 m. 60-?j? gimimo metini? proga VDU Medicinos fakulteto taryba jam suteik? garb?s daktaro laipsn?.
• 1926 m. ?ilut?s apskrityje pastatytam ?la?? tiltui ? Rusn? suteiktas K. Griniaus vardas.
• 1926 m. sukurtas biustas (skulpt. Antanas Aleksandravi?ius ), kuris v?liau buvo saugomas Vi?i?nuose , 1930 m. ?kurtoje Tuberkulioz?s sanatorijoje . Dabar jis eksponuojamas Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje .
• 1931 m. viena Kauno Vilijampol?s gatv? pavadinta jo vardu.
• 1937 m. draugija ?Kova su d?iova“ Vi?i?nuose esan?i? tuberkulioz?s sanatorij? pavadino Kazio Griniaus vardu. Sovietme?iu ji buvo vadinama J. A. Doma?evi?iaus tuberkulioz?s sanatorija . 1991 m. vardas gr??intas.
• 1939 m.  ? jo garbei sukurtas medalis (skulpt. Antanas Aleksandravi?ius).
• 1940 m. Kauno Vytauto Did?iojo karo muziejaus sodelyje pastatyta Knygne?i? sienel? , kurioje ?ra?yta ir: ?Grinius Kazys, gydytojas“.
• 1990 m. trumpiausiai gatvei Vilniuje suteiktas K.Griniaus vardas. ^[64]
• 1991 m. buvusi K. Giedrio gatv? Kauno Vilijampol?je pavadinta K. Griniaus vardu.
• 1991 m. Kauno ?aliakalnyje , prie namo Auk?tai?i? g. 39 atidengta memorialin? lenta su bareljefu.
• 1993 m. Alfonsas Eidintas i?leido knyg? ?Kazys Grinius: ministras-pirmininkas ir prezidentas“
• 1994 m. pagamintas K. Griniaus atminimui skirtas medalis (skulpt. Juozas Kalinauskas ).
• 1995 m. ?steigta metin? prezidento Kazio Griniaus vardin? bakalauro ir magistro stipendija studentams medikams.
• 1995 m. Kazio Griniaus vardu pavadinta gimnazija Kazl? R?doje .
• 1996 m. serijoje ??ym?s ?mon?s“ i?leistas 0,40 Lt pa?to ?enklas su Kazio Griniaus portretu (dail. Au?rel? Ratkevi?ien?).
• 1996 m. Kauno Prezident?ros kiemelyje pastatytas paminklas (skulpt. Stasys ?irgulis , archit. K?stutis Mik?ys).
• 1997 m. Marijampol?je Grini? namuose ?kurtas Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus. ^[65]
• 1998 m. Kauno 44-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Kazio Griniaus vardas. Tais pa?iais metais mokyklos muziejuje atidaryta K. Griniui skirta ekspozicija.
• 2000 m. Gediminas Ilg?nas para?? monografij? ?Kazys Grinius“.
• 2009 m. ?ilut?je K.Griniaus gatv?s, besikertan?ios su pagrindiniu, Pagryni? priemiest? ir ?ilut? jungian?iu plentu, prad?ioje pagrynie?io Algirdo Mykolo Kubai?io ir bendruomen?s iniciatyva pastatytas memorialinis akmuo K.Griniui. Projektas ? Mindaugo Kubai?io, u?ra?? kal? paminkl? meistras Ri?ardas Udz?nas, akmen? i? ?ilut?s lauk? atve?? vietos gyventojai, memorialinio akmens statybos ir atidengimo akt? pasira?? 55 ?eim? atstovai. ^[66]
• 2011 m. Vilniuje Lietuvos valstie?i? liaudinink? jaunimo frakcija sureng? pirm?j? Prezidento K.Griniaus taur?s greit?j? ?achmat? turnyr?. ^[67]
• Kauno Prezident?roje eksponuojami dailinink? Apolinaro ?imk?no (1926 m.), Vlado Did?ioko (1927 m.) bei vengr? dailininko Josefo Senyei (1934 m.) nutapyti Prezidento portretai.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• GRINIUS Kazys (1866?1950) | lrs.lt
• Virtuali paroda: Kazys Grinius ? gydytojas, ?viet?jas, Ministras Pirmininkas ir Prezidentas
• Paroda ?Kazio Griniaus 140-osios gimimo metin?s“ Archyvuota kopija 2008-05-19 i? Wayback Machine projekto.
• Lietuvi?kas ?odis: Knygne?ys Kazys Grinius
• Biografija ir atminimo ?am?inimas Archyvuota kopija 2007-09-27 i? Wayback Machine projekto.
• Rokas Suba?ius. Dramati?kos biografijos : kovotojai, k?r?jai, karjeristai, kolaborantai… ? Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
• Prezidento K. Griniaus kapas
• A.Aleksej?nien?, Prezidento K.Griniaus gimtadien? pamin?jo ?ilut?, lrytas.lt, 2009 12 16
• Vilniuje vyko greit?j? ?achmat? turnyras ?Prezidento Kazio Griniaus Taur?“ Archyvuota kopija 2016-03-07 i? Wayback Machine projekto.

Politinis postas
Prie? tai: Ernestas Galvanauskas	Lietuvos ministras pirmininkas 1920 - 1922	Po to: Ernestas Galvanauskas
Prie? tai: Aleksandras Stulginskis	Lietuvos Respublikos prezidentas 1926	Po to: Antanas Smetona

?   ?   A   ?   R Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Ministrai Pirmininkai (1918?1940 m.) Augustinas Voldemaras · Mykolas Sle?evi?ius · Pranas Dovydaitis · Ernestas Galvanauskas · Kazys Grinius · Ernestas Galvanauskas · Antanas Tum?nas · Vytautas Petrulis · Leonas Bistras · Mykolas Sle?evi?ius · Augustinas Voldemaras · Juozas T?belis · Vladas Mironas · Jonas ?ernius · Antanas Merkys LSSR Ministr? Tarybos Pirmininkai (1940?1990 m.) Justas Paleckis · Me?islovas Gedvilas · Motiejus ?umauskas · Juozas Maniu?is · Ringaudas Songaila · Vytautas Sakalauskas Ministrai Pirmininkai (nuo 1990 m.) Kazimira Prunskien? · Albertas ?im?nas · Gediminas Vagnorius · Aleksandras Algirdas Abi?ala · Bronislovas Lubys · Adolfas ?le?evi?ius · Laurynas Mindaugas Stankevi?ius · Gediminas Vagnorius · Rolandas Paksas · Andrius Kubilius · Rolandas Paksas · Algirdas Brazauskas · Gediminas Kirkilas · Andrius Kubilius · Algirdas Butkevi?ius · Saulius Skvernelis · Ingrida ?imonyt?

?   ?   A   ?   R Lietuvos prezidentai Prezidentai nuo 1993 m. Algirdas Brazauskas · Valdas Adamkus · Rolandas Paksas · Valdas Adamkus · Dalia Grybauskait? · Gitanas Naus?da Prezidentai 1918?1940 m. Antanas Smetona · Aleksandras Stulginskis · Kazys Grinius · Antanas Smetona