Karakorumas
?alis	Kinija ,   Pakistanas ,   Indija
Auk??iausi kalnai	?ogoris (K2, 8611 m)
Kalnag?briai	Hisparo kalnag?bris , Panmaho kalnag?bris , Baltoro kalnag?bris , Sia?eno kalnag?bris , Rimo kalnag?bris , Sasero kalnag?bris , Saltoro kalnag?bris , Haramo?o kalnag?bris , Ma?erbrumo kalnag?bris , Rakapo?io kalnag?bris
Upi? i?takos
E?erai
Uolienos	gneisai , granitas , kristaliniai skal?nai, filitas
Plotas	~77 t?kst. km²

Karakorumas ( urd. ??????  = Kar?korum , kin. 喀喇昆?山?,  pinyin : K?l?k?nlun Sh?nmai , hind. ???????? , IAST : K?r?koram ) ? kaln? sistema Centrin?je Azijoje; Indijoje ( Ladakas ), Pakistane ( Baltistanas ) ir Kinijoje ( Sindziangas ). Tai viena auk??iausi? pasaulyje kaln? sistem?. Driekiasi tarp Pamyro ir Kunluno ?iaur?je bei Himalaj? ir Handis?ano pietuose. I? piet? ir ryt? juos riboja Indas bei jo intakas ?ijokas , vakaruose ? Gilgitas ir jo intakas I?kumanas . Ilgis beveik 500 km, su rytiniu t?siniu ? ?ang?emo ir Pangongo kalnag?briais ? 800 km. Vidurinis kaln? auk?tis ? 6000 m. Auk??iausia vir??n? ? ?ogoris (8611 m), dar keletas vir??ni? taip pat vir?ija 8000 m ( Ga?erbrumas I , Fai?ankangris , Ga?erbrumas II ) ir daugiau kaip 100 vir??ni? vir? 7000 metr?.

Kalnai susidar? alpin?s kalnodaros metu. Karakorumas ? antiklinorijus , susidar?s mezozojuje , pakartotinai i?kil?s neogene ir kvartere , paveiktas pleistoceno ledyn?. ^[1]

B?dingi uolingi l??iai, stat?s akmeningi ?laitai, gausu nuobiryn? . Klimatas ry?kiai kontinentinis, r?stus. Krituli? nuo 100 iki 500 mm per metus. Ledynai dengia 16 300 km², did?iausi ? Sia?eno (75 km), Baltoro , Hisparo , Biafo , Rimo. ?iauriniuose ?laituose ? kaln? dykumos ir step?s , pietiniuose (veikiamuose muson? ) ? pu?? ir himalajini? kedr? mi?kai (iki 3000?3500 m auk??io), gluosni? , topoli? s??alynai (sl?niuose), step?s, pievos (auk?tikaln?se). Iki 4000 m auk??io auginami mie?iai , ?emutin?se pa?lait?se ? vynuogynai. ^[2]

Per Karakorumo vakarin? dal?, Hunzos sl?niu ir Chund?erabo per?ja , eina automobili? kelias ( Karakorumo plentas ), jungiantis Indo sl?n? su Ka?garo ?duba, per rytin? dal?, per Karakorumo per?j? , ? kelias i? Indo sl?nio ? Jarkando sl?n?.

Kalnyno pavadinimas tiurk? kalbomis rei?kia 'juodas ?vyras' (taip vadinta Karakorumo per?ja). ^[3] Ind? literat?roje minimi Kri?nagirio pavadinimu ( skr. ?????????  = IAST : kr???agiri- 'juodieji kalnai'). ^{[4] [5]}

Kaln? pap?d?se gyvena daug ?vairi? savit? taut?: ?inai , ladakiai , vachanai , buru?ai , pu?t?nai , uig?rai ir kt.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]