한국   대만   중국   일본 
Karad?iord?? Petrovi?ius ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Karad?iord?? Petrovi?ius

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karad?iord??
Serbijos didysis vadas
Karad?iord?? Petrovi?ius. 1816 m. Vladimiro Borvikovskio pie?inys
Karad?iord?evi?i? dinastija
Gim? 1768 m. lapkri?io 16 d.
Vi?evacas, ?umadija , Osman? imperija
Mir? 1817 m. liepos 25 d. (48 metai)
Radovan?s mi?kas, Velika Plana , Osman? imperija
T?vas Petaras Jovanovi?ius
Motina Marica Jovanovi?
Sutuoktinis (-?) Jelena Jovanovi?
Vaikai Aleksandras Karad?iord?evi?ius ir kt.
Didysis serb? vadas
Vald? 1804 - 1813 m.
?p?dinis Milo?as I Obrenovi?ius
Para?as

D?iord?? Petrovi?ius ( serb. đorđe Petrovi?; ?ор?е Петрови? , g. 1762  m. Vi?evace, Ra?a ; m. 1817 m. liep? Radovan?je, Velika Plana ), vadintas Karad?iord?e ( Кара?ор?е/Karađorđe  ? ?Juodasis Jurgis“), buvo Pirmojo serb? sukilimo prie? Osman? imperij? 1804?1813 m. i?rinktas vadas ir Karad?iord?evi?i? dinastijos ?k?r?jas.

Gyvenimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

D. Petrovi?iaus prot?viai buvo kil? i? dabartin?s Juodkalnijos . D?iord?? Petrovi?ius grei?iausiai gim? 1768 m. lapkri?io 16 d. Vi?evace, ?umadijoje . [1] [a] 1785 m. ved? Jelen? Jovanovi?, su kuria po met? pab?go ? Srem? dabartin?je Vojevodinoje . Ten jis ?stojo savanoriu ? Mihaljevi?iaus savanori? paj?gas, kurios 1787?1792 m. Rusijos-Turkijos kare kovojo Habsburg? pus?je, ?ia ?gijo karin?s patirties.

Po Sistovos taikos gr??o ? centrin? Serbij? ir prisijung? prie Lazos Dobri?iaus ir Stanoj?s Glava?o haiduk? . Greitai D.Petrovi?ius pats tapo haiduk? vadu, vadinamuoju haramba?a , ir tur?jo surink?s apie 100 kari? b?r?. Had?is Mustafa Pa?a, kuris buvo paskirtas Belgrado pa?aliko viziriu, laik?si serb? at?vilgiu toleranti?kai ir amnestavo daugel? haiduk? grupi?, tarp j? ir Karad?iord??s, jiems suteik? ginkl?. Po to D.Petrovi?ius ir jo b?rys kovojo Had?io Mustafos Pa?os pus?je prie? Osman? Pazvantohlu, kur? r?m? centrin?je Serbijoje dislokuoti jany?arai . ?iose 1796?1798 m. kovose D. Petrovi?ius ypa? pasi?ym?jo. Tuomet jis grei?iausiai gavo ir pravard? Karad?iord??. Nors Pazvantohlu buvo nugal?tas, ta?iau Belgrado pa?a Had?is Mustafa 1802 m. buvo jany?ar? nu?udytas. Jany?arai centrin?je Serbijoje ?m? valdyti teroro priemon?mis. Tai paskatino 1803 m. serbus sukilti.

Kai dauguma serb? vad? ir seni?n? buvo i?duoti Valevo kunigaik??io Aleksos Nenadovi?iaus, suimti ir jany?ar? nu?udyti, 1804 m. vasario 14 d. (vasario 2 d. pagal Julijaus kalendori?) mi?kingoje Ora?a?o vietov?je susirink? serbai paskelb? pradedantys sukilim? (v?liau pavadint? Pirmuoju serb? sukilimu ). Karad?iod?? buvo i?rinktas vadu. Per ateinan?ius metus sukil?liams pavyko pasiekti kelet? pergali?: Kara?iord??s vadovaujami serbai m??yje netoli ?abaco esan?iame Mi?aro kaime nugal?jo Osman? kariuomen?, u??m? Belgrad? ir nutrauk? jany?ar? valdym? Serbijoje.

Po ?ios pergal?s sukil?liai i? Konstantinopolio sultono gavo nurodym? sud?ti ginklus ir pasiduoti naujai paskirtam pa?ai .

Paminklas Karad?iord?ei Petrovi?iui Belgrade

1807 m. sudar? s?jung? su Rusija ir siek? Serbijos nepriklausomyb?s. 1808 m. Valstyb?s Taryba paskelb? Karad?iord?? pirmuoju ir auk??iausiuoju valstyb?s vadovu su paveld?jimo teise. Turkijai 1813 m. pa?eidus Bukare?to taik? ir pasiuntus kariuomen? ? Serbij?, pab?go ? Austrij?, v?liau ? Rusij? ( Besarabij? ). 1817 m. padedamas graik? heterijos, kuri m?gino sukelti bendr? krik??ioni? sukilim? prie? turkus, slapta gr??o ? Serbij?. 1817 m. nu?udytas politinio var?ovo kunigaik??io Milo?o Obrenovi?iaus ?sakymu. [5]

Pastabos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ N?ra tiksliai ?inoma, kada Karad?iord?? Petrovi?ius gim?. Vis tik, anot kai kuri? istorik?, jo gimimo metais laikomi 1768 m. [2] [3] [4]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Johnson 2014 , p. 158.
  2. ↑ Stojan?evi? 1982 , p. 23.
  3. ↑ Mackenzie 1996a , p. 211.
  4. ↑ Jelavich & Jelavich 2000 , p. 29.
  5. ↑ Karad?iord?? . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. IX (Juocevi?ius-Khiva). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2006

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Jelavich, Charles; Jelavich, Barbara (2000). The Establishment of the Balkan National States, 1804?1920 . 8 (4th leid.). Seattle, Washington: University of Washington Press. ISBN   978-0-29580-360-9 .
  • Johnson, Michael D. (2014). ?Karađorde Petrovi?“. In Hall, Richard C. (red.). War in the Balkans: An Encyclopedic History from the Fall of the Ottoman Empire to the Breakup of Yugoslavia . Santa Barbara, California: ABC-CLIO. pp. 159?160. ISBN   978-1-61069-031-7 .
  • Mackenzie, David (1996a). Violent Solutions: Revolutions, Nationalism, and Secret Societies in Europe to 1918 . Lanham, Maryland: University Press of America. ISBN   978-0-76180-399-7 .
  • Stojan?evi?, Vladimir (1982). ?Karadjordje and Serbia in His Time“. In Vucinich, Wayne S. (red.). The First Serbian Uprising, 1804?1813 . War and Society in East Central Europe. New York: Columbia University Press. pp. 23?40. ISBN   978-0-930888-15-2 .
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Karad?iord??_Petrovi?ius&oldid=7189893 "