Flavijus Klaudijus Julianas
(
Flavius Claudius Iulianus
;
331
m.
lapkri?io 17
d. ?
363
m.
bir?elio 26
d.) ? Romos imperatorius i? Konstantin? dinastijos 361?363 m. Paskutinis Romos imperijos valdovas i?pa?in?s antikin? religij?, krik??ioni? autori? dar vadinamas
Julianu Atskal?nu
.
Gim? 331 m. lapkri?io 6 d. Konstantinopolyje. Krik??ioni? Julijaus Konstancijaus ir Bazilinos s?nus, Konstantin? dinastijos pradininko
Konstancijaus I Chloro
an?kas. Jo motina kilusi i? Ma?osios Azijos graik?. Kovotojai d?l sosto nu?ud? Juliano t?v? Konstancij?, o pat? Julian? su netikru broliu Galu i?tr?m? ?
Kapadokij?
.
B?damas tremtyje, Flavijus Klaudijus Julianas prad?jo studijuoti filosofij?, v?liau
Pergame
mok?si pas
Jamblicho
mokinius
Aidesij?
ir Chrisantij?. Su?inoj?s apie stebuklais gars?jant?
Maksim? Efesiet?
, i?vyko mokytis pas j? ?
Efes?
.
355
m. At?nuose studijavo retorik? pas Prohairesij?. 361 m. Julianas atvirai i?si?ad?jo krik??ionyb?s, nors v?lesniame lai?ke ra??, kad ?? ?ingsn? padar?s dar prie? vykdamas ? Pergam?.
[1]
?gij?s purpur?, Julianas prad?jo valstyb?s religin? pertvark?, kuria buvo ketinama atkurti prarast? Romos stipryb?. Jis palaik? helenistinio politeizmo kaip valstybin?s religijos atk?rim?.
362 m. vasario 4 d. Julianas paskelb? ?sak? u?tikrinti religijos laisv?. ?sakas skelb?, kad visos religijos yra lygios prie? ?statym? ir kad Romos imperija turi gr??ti ? savo pradin? religin? eklektik?, pagal kuri? Romos valstyb? ner?m? jokios religijos savo provincijose.
Savo Tolerancijos ?saku 362 m. Julianas paskelb? apie ikikrik??ioni?k? ?ventykl? atnaujinim?, konfiskuot? ?ventyklos nuosavybi? restitucij? ir gr??inim? i? tremties disident? krik??ioni? vyskup?. Pastarasis buvo tolerancijos ?vairiems religiniams po?i?riams pavyzdys. Jis ?m?si globoti ?ydus, ketino atstatyti
Jeruzal?s ?ventykl?
. Julianas u?draud? krik??ionims d?styti nekrik??ioni?kus tekstus (Homer?, graik? filosofus).
[1]
363 m. i?siruo?? ?ygiui ? Persijos sostin?
Ktesifon?
, kur siek? sumu?ti ?ach? ?ap?r?, ta?iau m??io
Frigijoje
metu buvo su?eistas ir mir?.
Imperatoriaus Juliano vienintelis veikalas
Kronia (Saturnalia)
(361 m.) nei?liko, ta?iau liko daug lai?k?, filosofini? himn? (
karaliui Helijui
ir
Diev? Motinai
), panegirik? ir traktato ?Prie? galil?jie?ius“ fragmentai.
Juliano himnams b?dinga
Chald?j? orakulams
artima metafizika. Visata dalijama ? 3 sluoksnius, turin?ius savo valdytojus:
Empir?j?
valdo
Am?inyb?
(Ajonas), eterin? srit? ? Saul?, med?iagin? srit? ? M?nulis. Kosmosas valdomas Vienio, kuriame tarpstan?ios
Id?jos
vadinamos noetiniais dievais. Am?inyb? jam yra noetin?s srities vir??n?,
Helijas
? noerin?s. Julianas dievus laik? skirtingomis to paties principo hipostaz?mis (Helijas =
Mitra
,
Dzeusas
,
Hadas
,
Okeanas
,
Serapis
). Deiv?
Kibel?
auk?tino kaip noerini? diev? versm?, o
Atis
jungia med?iagin? kosmos? su nemed?iagine prie?astimi.
[1]
D?l savo neoplatoni?ko i?silavinimo Julianas pripa?ino ?monijos suk?rim?, kaip apra?yta
Platono
Timajuje
.
Krik??ioni? istorikas Sokratas Scholastikas buvo tos nuomon?s, kad Julianas tik?jo es?s Aleksandras Didysis ?kitame k?ne“ d?ka siel? transmigracijos", pagal Pitagoro ir Platono mokym?".
Ioulianou autokratoros ta sozomena
, 1696
K?rinys nei?lik?s, rankra?tis buv?s
graik? kalba
. J? savo paneigime ?Prie? Julian? Apostat?“ komentuodamas Juliano ?od?ius i?tisai pacitavo Aleksandrijos patriarchas
?v. Kirilas
. ?io paneigimo yra i?lik? de?imt knyg?, kuriose atpasakota tre?dalis viso Juliano k?rinio. Taip pat i?lik? nema?ai antros ir tre?ios knygos fragment?. Juliano veikalas laikomas vienu svarbiausi? prie? krik??ionyb? nukreipt? k?rini?.
Julianas, kaip
Epiktetas
, visada vadina krik??ionis galil?jie?iais, nes jis nori pabr??ti, kad tai buvo vietos ??vej? tik?jimas“, o gal b?t priminti savo skaitytojams, kad ?i? Galil?jos joks prana?as n?ra kil?s“ ir tuo pa?iu tikslu jis Krist? vadina ?Nazarie?iu“. Jo traktato pagrindinis tikslas parodyti, kad Senajame Testamente n?ra krik??ionyb?s ?rodym?, taigi kad krik??ionys neturi teis?s savo mokym? traktuoti, kaip judaizmo t?s?. Jo po?i?ris yra filosofo, kuris atmeta vienos ma?os sektos pretenzij? sukurti universali? religij?. Jis kalba su pagarba apie hebraj? Diev?, ?avisi ?yd? drausme, j? aukojimais ir j? tam tikr? maisto produkt? draudimu, prie?pastato ?ydus prie? krik??ionis, ir priekai?tauja pastariesiems d?l Moz?s ?statymo atsisakymo. Ta?iau jis prie?prie?ina pavyd?, i?skirtinai ?ypating?“ (μερικ??) hebraj? Diev? su universaliais Graikijos dievais, kurie neapriboja savo d?mesio smulkia ir nesvarbia pasaulio dalimi. Juliano darbuose yra i?sibars?iusios nuorodos, beveik visada niekinan?ios galil?jie?ius, bet jo formalus i?puolis prie? j? tik?jim? ir neatitikim? Ra?tams, kur? jis pa?ad?jo
55 lai?ke Fotinui
, eretikui, nebuvo pateiktas pla?iajai visuomenei, kuriai jo ?od?iais jis skirtas, kol jis paliko Antiochij? i??ygiuodamas ? Persij? ankstyv? 363 pavasar?. Jis tikriausiai sudar? j?
Antiochijoje
sekan?i? ?iem?. Galb?t jis niekada nebuvo baigtas, nes tuo metu Julianas tur?jo daug r?pes?i?. Jis buvo para?ytas trijose knygose, bet i?lik? fragmentai yra beveik vien tik i? I knygos. Penktame am?iuje
Kirilas Aleksandrietis
laik? traktat? ypatingai pavojingu, ir teig?, kad jis sukr?t? daug tikin?i?j?. Jis ?sipareigojo paneigti j? polemikoje, kurios apie pus? i?liko, ir i? Kirilo darbe esan?i? Juliano citat? Neumannas meistri?kai rekonstravo dideles traktato dalis. Kirilas buvo pertvark?s Juliano paskubomis ra?yt? polemik?, siekdamas i?vengti pasikartojim? ir pareik?ti pana?ius dalykus kartu. Be to, jis sako, kad jis praleido Kristaus u?gauliojimus ir tokius klausimus, kurie gali u?ter?ti krik??ioni? protus.
- ↑
1,0
1,1
1,2
Algis U?davinys
.
Hel?ni?koji filosofija. Nuo Numenijo iki Sirijano
. Vilnius: Kult?ros, filosofijos ir meno institutas, 2003. p. 228?241.