Jonas Noreika

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Noreika
Generolas V?tra
Jonas Noreika 1939 m.
Gim? 1910 m. spalio 8 d.
?ukioni? kaime, Pakruojo vals?iuje
Mir? 1947 m. vasario 26 d. (36 metai)
Vilnius
T?vas Baltramiejus (Baltrus) Noreika (m. 1914 m.)
Motina Anel? Noreikien? (g. 1875 m.)
Sutuoktinis (-?) Antanina Krapavi?i?t?-Noreikien? (g. 1911 m.)
Vaikai Dalia Noreikait? (g. 1939 m.)
Veikla teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrind?io dalyvis
Alma mater 1938 m. Vytauto Did?iojo universitetas
?ym?s apdovanojimai

1997 m. Vy?io Kry?iaus ordino Didysis kry?ius .

Jonas Noreika , ?inomas slapyvard?iu  Generolas V?tra ( 1910  m. spalio 8 d. ?ukioni? kaime, Pakruojo vals?iuje  ? 1947  m. vasario 26 d. Vilniuje , palaidotas Tuskul?n? memoriale), ? tarpukario Lietuvos karininkas, antinacistinio ir antisovietinio pogrind?io dalyvis.

1941 m. dalyvavo bir?elio sukilime , liep? tapo Tel?i? apskrities LAF vadovu. 1941-?j? rugpj??io 3 d. Laikinosios Vyriausyb?s buvo paskirtas ?iauli? apskrities vir?ininku. ?ias pareigas u?imdamas, t? pat? m?nes? pasira?? prie?taringai vertinam? ?sakym? visus ?iauli? apskrityje gyvenusius ?ydus perkelti ? ?agar?s get?. ?iauli? kunigo j?zuito J. Borevi?iaus, pripa?into ?yd? gelb?tojo, liudijimu - J. Noreika organizavo pogrindin? ?yd? gelb?jimo tinkl?, sudarant s?lygas ?ydams pab?gti i? ?iauli? geto. 1943 m. kov? kartu su grupe ?ymi? Lietuvos ?moni? baud?iant u? pasiprie?inim? lietuvi? SS legiono k?rimui naci? suimtas ir u?darytas ? ?tuthofo koncentracijos stovykl? , kur kal?jo iki 1945 m. sausio 25 d. Mobilizuotas ? soviet? kariuomen?, gr???s ? Lietuv? ?m?si antisovietin?s veiklos, dalyvavo Lietuvos Tautin?s Tarybos veikloje. 1946 m. kovo m?n. soviet? suimtas ir 1947 m. vasario 26 d. su?audytas.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jaunyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kapitonas Jonas Noreika-Generolas V?tra su b?sima ?mona Antanina Karpavi?i?te. Apie 1936 m., Palanga

1921  m. ?stojo ir 1929  m. baig? ?iauli? gimnazij? . Tais pa?iais metais ?stojo ? Kauno karo mokykl? . J? baigus, 1931 m. spalio m?n. 24 d. jam suteiktas jaun. leitenanto laipsnis. Toliau tarnavo 7-ajame Lietuvos did?iojo kunigaik??io Butigeid?io p?stinink? pulke . 1933  m. pasitrauk? ? atsarg? ir Kauno Vytauto Did?iojo universitete prad?jo teis?s studijas. Tais pa?iais metais i?leido nedidel?s apimties knygel? “Pakelk galv?, lietuvi”, kurioje ragino lietuvi? jaunim? mokytis, pl?sti lietuvi?k? prekyb?, nepirkti preki? i? ?yd?, gerinti ?em?s ?k? ir neparduoti ?em?s svetimtau?iams. [1] 1935  m., nenutraukdamas mokslo, gr??o karin?n tarnybon. 1936 m. gruod?io m?n. susituok? su Antanina Krapavi?i?te. 1936  m. gruod?io 31 d. jam suteiktas leitenanto laipsnis. Tarnyba ir ?eimos r?pes?iai nesutrukd? 1938  m. baigti studij? universitete. Jam suteiktas leitenanto laipsnis.

1938?1940 m. dirbo Lietuvos kariuomen?s teismo sekretoriaus pad?j?ju. Kartu aktyviai bendradarbiavo karin?je spaudoje, buvo karininkams skirto ?urnalo ? Kari?nas “ redaktorius. U? 1939 m. ?urnale ?Karys“ i?spausdintus ra?inius jam paskirta kariuomen?s vado premija. Kaip aktyvus publicistas pa?ym?tas jubiliejiniame, ?urnalo dvide?imtme?iui skirtame numeryje. 1939  m. lapkri?io 28 d. Respublikos Prezidento aktu suteiktas kapitono laipsnis.

Antrasis pasaulinis karas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1940 m. Lietuv? okupavus SSRS , spalio 28 d. liaudies kariuomen?s Kra?to apsaugos ministerijos vyriausiosios likvidavimo komisijos pirmininko ?sakymu, kaip ir daugelis kit? karinink?, paleistas ? atsarg?. ?emaitijoje reng? 1941 m. bir?elio m?n. sukilim? . Jo atstovas dalyvavo 1941 m. bir?elio 19 d. Kaune rengtame LAF vad? pos?dyje. [2]

Lietuvi? aktyvist? fronto ?galiotinis Tel?i? apskrityje 1941 m. liepos m?n. Leido pogrindin? laikra?t? ??emai?i? ?em?“. LAF Tel?i? ?galiotinio pavaduotojas, Bronius Juodikis , sureng? vis? Tel?i? ?yd? vyr? i??udym?, liepos m?n. 15-17 d. [3]

Voldemarininkams surengus pu?? prie? Lietuvos laikin?j? vyriausyb?, liepos 31 d. vadovavo ?emai?i? ?em?s LAF delegacijai, kuri Kaune pasi?l?,

kad Lietuvos Aktyvist? Frontas ir ?Gele?inis Vilkas“ kurt? Lietuvi? Nacionalist? Partij? , kuri tur?s b?ti Lietuvoje vienintel? politin? organizacija. ? j? turi ?eiti tikri lietuviai nacionalistai. Lietuvi? Nacionalist? Partijos laikinuoju vadu (kol gr?? prof. A.Voldemaras ) pripa?inti p. Jon? Karut? ir jam pavesti sudaryti LNP ?tab?. [4]

1941  m. rugpj??io 3 d. Laikinoji vyriausyb? paskyr? J. Noreik? ?iauli? apskrities vir?ininku. Rugpj??io 13 d. J. Noreika, kartu su visais Lietuvos burmistrais susitiko su ?iauli? apygardos komisaru H. Gewecke, nurod?iusiu kiekviename mieste steigti getus. [5] Rugpj??io 22 d. J. Noreika perdav? vals?i? vir?ai?iams ir miesteli? burmistrams H. Gewecke ?sakym? d?l apskrities ?yd? perk?limo ? ?agar?s get?, ?kurt? dar prie? J. Noreikai pradedant eiti pareigas ?iauli? apskrities administracijoje, [6] i?rei?k? pasi?lym? steigti prievartinio darbo stovykl?, [7] v?liau taip pat organizavo ?yd? turto nusavinim? ?iauli? apskrities administracijos ?inion. [8] Tod?l kai kurie vertina J. Noreik? kaip asmen? prisid?jus? prie ?yd? genocido . [9] [10]

1942  m. jis ?sitrauk? ? antinacistin? veikl?, vadovavo rezistencinei pogrind?io kovai ?emaitijoje . U? tai 1943  m. vasario 23 d. Gestapo are?tuotas ir u?darytas ? ?tuthofo koncentracijos lager? .

Frontui art?jant prie Vokietijos, 1945  m. sausio 25 d. prasid?jo skubi ?tuthofo kalini? evakuacija. J. Noreika buvo pirmoje 823 evakuojam? kalini? grup?je. Daugelis asmen? ?ioje grup?je mir? nuo lig? ar i?sekimo, kiti buvo su?audyti ir vos po keli? dien? i? grup?s liko 230 kalini?. Kartu su J. Noreika grup?je buv?s prof. Vladas Jurgutis susirgo ?iltine ir d?l i?sekimo nebegal?jo eiti. J. Noreika pagelb?jo V. Jurgu?iui, tokiu b?du galimai i?gelb?damas j?. Per ?? laik? ir pats J. Noreika buvo susirg?s ?iltine.

Antisovietinis pasiprie?inimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1945 m. J. Noreika tur?jo galimyb? pasitraukti ? Vakarus, kur jau buvo ?mona ir dukt?, ta?iau nuspr?nd? likti Lietuvoje. Gegu?? buvo paimtas ? SSRS rezervin? kariuomen?.

1945 m. lapkrit? atvyko ? Vilni? ir apsigyveno pas V. Jurgut? , kuriam po poros m?nesi? tardym? MGB r?siuose buvo leista dirbti Vilniaus universitete . Advokatui V. Kisieliui tarpininkaujant 1945 m. pabaigoje ?sidarbino Moksl? akademijoje juriskonsultu ir ?m? ie?koti ry?i? su antisovietiniu pogrind?iu. Patyr?s, kad daugelis pogrind?io grupi? veikia atskirai, nusprend? jas suvienyti.

1946  m. prad?ioje J. Noreika, Ona Lukauskait?-Po?kien? , Stasys Gorodeckis , Zigmas ?erk?nas-Laukaitis ?k?r? Lietuvos Tautin? Taryb? (LTT), kurios pagrindinis tikslas ? atkurti nepriklausom?, demokratin? valstyb?. Taryba tur?jo parengti prielaidas jos atk?rimui. Buvo sudaroma ir laikinoji civilin? vyriausyb?, ? kuri? tur?jo ?eiti profesoriai Leonas Bistras , Vladas Jurgutis, Balys Sruoga , Kazys ?alkauskis , Antanas ?vironas bei kiti ?inomi prie?kario Lietuvos politiniai veik?jai. Buvo sudaryta Lietuvos ginkluot?j? paj?g? vyriausioji vadovyb?. J. Noreika tapo pogrind?io ginkluot?j? paj?g? vyriausiuoju vadu. Lietuvos kariuomen?s kapitono pasirinktas slapyvardis  ? Generolas V?tra , dar? ?sp?d? ne tik pogrind?io kovotojams, bet ir soviet? kontr?valgybai .

LTT intensyviai ruo??si b?simam sukilimui ? leid?iamos instrukcijos, direktyvos, atliekamas organizacinis darbas, kuriamos karin?s apygardos, ry?i? su jomis sistema. U?megzti ry?iai su i?likusiais 1945 m. TSRS kariuomen?s i?bla?kytos Lietuvos laisv?s armijos kovotojais. Buvo suburti keli batalionai kari?, daugiausia i? tarnavusi?j? Lietuvos kariuomen?je. Ta?iau b?tent karin? drausm? bei subordinacija, nemok?jimas veikti konspiruotai ir su?lugd? organizacij?.

Lietuvoje veikusios soviet? represin?s strukt?ros, d?damos pastangas sunaikinti rezistencin? jud?jim?, pirmiausia steng?si sunaikinti visus jud?jimo vadovus. 1946 m. kovo-baland?io m?n. buvo suimtas nema?as b?rys Lietuvi? tautin?s tarybos ir ?emai?i? legiono vadovyb?s. Daugeliui j?, po ilg? tardym? ir kankinim?, buvo paskirta mirties bausm?. 1947  m. sausio 17 d. nu?udytas Lietuvos laisv?s armijos organizatorius ir veik?jas Juozas Staugaitis ir vienas ?emai?i? legiono vadov?, palaik?s glaud?ius ry?ius su Jono Noreikos ?kurta Lietuvi? tautine taryba Jonas Sema?ka -Liepa.

J. Noreika kartu su O. Po?kiene ir S. Gorodeckiu buvo suimtas 1946 m. kovo 16 d. B?damas kariniu teisininku per tardymus argumentuotai nepripa?ino sovietinio teismo legitimumo jiems okupuotoje Lietuvoje, tuo siutindamas ir keldamas sumai?t? karinio tribunolo nariams. Tardomas vis? kalt? prisi?m? sau, kad palengvint? kit? dali?. 1946 m. lapkri?io 22 d. Vilniuje pos?d?iav?s Karinis tribunolas paskelb? nuosprend?. Jonas Noreika ir ?erno partizan? bataliono vado pavaduotojas Zigmas ?erk?nas-Laukaitis buvo nuteisti mirties bausme su?audant. Didel?s bausm?s paskirtos ir kitiems j? bendra?ygiams. Ilg? laik? nieko ne?inota apie Jono Noreikos likim?. Tik Atgimimo metais paai?k?jo, kad J. Noreika 1947 m. vasario 26 d. (buvo sp?liojama, kad specialiai vasario 16 d.) su?audytas Vilniuje, MGB b?stin?je, o jo k?nas u?kastas Tuskul?n? parke.

Tiesioginiai palikuonys gyvena JAV : an?k? Silvia Foti ?ikagoje, an?kas vakarin?je pakrant?je.

Atminimo lenta Vilniuje, ant Moksl? akademijos bibliotekos pastato kabojusi iki 2019 m. liepos 27 d.

Atminimo ?am?inimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Atminimo lenta [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Memorialin? lenta J. Noreikai buvo atidengta ant Lietuvos moksl? akademijos bibliotekos fasado Vilniuje, ?ygimant? g. 1/8, 1997-iais. D?l nevienareik?mi?ko J. Noreikos veiksm? vertinimo Lietuvos ?yd? bendruomen? pra?? Vilniaus Savivaldyb? iki Vilniaus Geto likvidavimo 75-me?io pamin?jimo, t. y. 2018-?j? rugs?jo 22-osios atminimo lent? nukabinti, ta?iau ? pra?ym? laiku atsi?velgta nebuvo. [11] 2019  m. baland?io 8 d. lent? k?ju sudau?? S. Tomas. [12] Baland?io 18 d. sutaisyta lenta buvo v?l pakabinta [13] ir galutinai nuimta 2019 m. liepos 27 d., argumentuojant tuo, jog siekta vienodo principo “visiems atminimo ?enklams, kurie susij? su totalitariniais re?imais ? tiek kalbant apie ?aliojo tilto skulpt?ras, <…> tiek apie ?enkl? J. Noreikai.” [14] 2019 m. rugs?jo 5 d. visuomenininkai toje pa?ioje vietoje atideng? nauj? atminimo lent?, kuri? pa?ventino vyskupas emeritas Jonas Kauneckas . [15] Miesto meras Remigijus ?ima?ius parei?k?, kad ?ios lentos nuimti neketinama. [16]

?i istorija sulauk? ir tarptautinio d?mesio. 2018-?j? rugs?j? pirmajame dienra??io “ The New York Times ” puslapyje pasirod? straipsnis, kuriame teigta, jog J. Noreikos istorinis vertinimas yra “i?bandymas Lietuvai”. [17] 2019-?j? rugpj?t? “Politico“ publikavo interviu su J. Noreikos an?ke S. Foti, akcentuojant, jog min?ta istorija atv?r? “senas Lietuvos ?yd? ?aizdas”. [18] 2020-?j? vasar? taip pat pasirod? BBC dokumentinis filmas, kuriame analizuojant holokausto neigimo formas buvo panaudotas J. Noreikos istorinio vertinimo Lietuvoje pavyzdys. [19]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Jonas Noreika, Pakelk galv?, lietuvi, (Kaunas: 1933)
  2. ↑ Antanas Martinionis. Sukilimas 1941 m. bir?elio 22-25 d ., p. 59
  3. ↑ pgl. Silvia Foti internetiniame puslapyje pateiktus duomenis
  4. ↑ Zenonas Blynas. Karo met? dienora?tis 1941?1944 m. (Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2007) , p. 91-93
  5. ↑ Dr. Christoph Dieckmann ir Dr. Saulius Su?ied?lis, Lietuvos ?yd? persekiojimas ir masin?s ?udyn?s 1941 met? vasar? ir ruden?: ?altiniai ir analiz?, Tarptautin? komisija naci? ir sovietinio re?im? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti, p. 87
  6. ↑ Dainius Noreika, Skirting? istorij? sankirtos: Holokaustas, bir?elio sukilimas ir partizan? karas , (Vilnius: Vilniaus universitetas), p. 69
  7. ↑ ”Vidaus reikalams ponui generaliniam tar?jui”, Jonas Noreika, 1941 rugpj??io 23 d., Nr. 1047 (LCVA f. R-1099, a.1, b.2, I.464-471)
  8. ↑ Alfredas Ruk??nas, Jono Noreikos-Generolo V?tros biogra?jos kontroversijos, Genocidas ir rezistencija, 2016, Nr. 1(39), p. 39?64
  9. ↑ “Generolo V?tros an?k? met? baisius kaltinimus seneliui ir Lietuvai: kas slepia ties??”, Vaidas Sald?i?nas, Delfi , 2018 liepos 19 d.
  10. ↑ “My grandfather wasn’t a Nazi-figting war hero ? he was a brutal collaborator”, Silvia Foti, Salon , 2018 liepos 14 d.
  11. ↑ ”Verda diskusijos d?l kontroversi?kojo Generolo V?tros atminimo lentos”, Urt? Korsakovait?, LRT.lt , 2018 rugs?jo 22 d.
  12. ↑ “Generolo V?tros atminimo lent? suniokoj?s S. Tomas sulaikytas, prokurat?ra prad?jo tyrim?”, Vytenis Mi?kinis, 15min , 2019 baland?io 8 d.
  13. ↑ ”Ant bibliotekos sienos v?l pakabinta S. Tomo sudau?yta J. Noreikos atminimo lenta”, Saulius Jaku?ionis, Diena.lt , 2019 baland?io 18 d.
  14. ↑ “Daug diskusij? suk?lusio klausimo atomazga: ant Moksl? akademijos nebeliko Generolo V?tros atminimo lentos”, Ignas Ja?auskas, Delfi , 2019 liepos 27 d.
  15. ↑ ”Visuomenininkai, po mitingo prie Prezident?ros, atideng? nauj? atminimo lent? J. Noreikai”, Jonas Val?k?nas, Alkas.lt , 2019 rugs?jo 6 d.
  16. ↑ “R. ?ima?ius nesirengia nukabinti naujos lentos J. Noreikai”, BNS , Made In Vilnius , 2019 rugs?jo 6 d.
  17. ↑ ”Nazi Collaborator or National Hero? A Test for Lithuania”, Andrew Higgins, The New York Times , 2018 rugs?jo 10 d.
  18. ↑ ”Plaque by plaque, Lithuania confronts its wartime past”, Jillian Deutsch, Politico , 2019 rugpj??io 15 d.
  19. ↑ ”Naujame BBC filme ? apie Holokausto neigim? ir Generolo V?tros istorij?”, LRT.lt , 2020 vasario 20 d.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jonas_Noreika&oldid=7261473 "