John Ronald Reuel Tolkien

D?onas Ronaldas Ruelis Tolkinas angl. John Ronald Reuel Tolkien

Tolkinas ~1925 m.
Gim?	1892 m. sausio 3 d. Blumfonteinas , Oran?o Laisvoji valstija
Mir?	1973 m. rugs?jo 2 d. (81 metai) Bornmutas , Dorsetas , Anglija
Tautyb?	anglas
Pilietyb?	Jungtin?s Karalyst?s
Sutuoktinis (-?)	Edith Bratt (1916?1971; iki jos mirties)
Vaikai	John Francis (1917?2003) Michael Hilary (1920?1984) Christopher John Priscilla Anne

Veikla	ra?ytojas , profesorius, filologas , poetas

?inomas (-a) u?	? Hobitas “ ? ?ied? valdovas “ ? Silmariljonas “

Vikiteka	John Ronald Reuel Tolkien

D?onas Ronaldas Ruelis Tolkinas ( angl. John Ronald Reuel Tolkien ; 1892 m. sausio 3 d. Blumfonteine , PAR ? 1973 m. rugs?jo 2 d. Bornmute , Jungtin? Karalyst? ) ? filologas ir ra?ytojas. ^[1] Geriausiai ?inomas d?l knyg? ? Hobitas “, ? ?ied? valdovas “ (pagal pastar?sias pastatyti filmai) ir ? Silmariljonas “.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

D?. R. R. Tolkino t?vai Art?ras Tolkinas ( Arthur Tolkien ) ir Meibel? Tolkin ( Mabel Tolkien , mergautin? pavard? Safild ( Suffield )) i?kart po vestuvi? i?vyko ? Oran?o Laisv?j? valstij? (dab. Piet? Afrika ), kur Art?ras gavo darb? banke. ?ia gim? D?onas Ronaldas Ruelis ir jo brolis Hilaris Art?ras Ruelis ( Hilary Arthur Reuel ). Ronaldui sulaukus trej?, Meibel? su abiem vaikais gr??o ? Anglij? , ta?iau Art?ras Blumfonteine mir?.

?eima, likusi be pajam?, apsigyveno Birmingeme pas Meibel?s t?vus. 1896 m. visi trys persik?l? ? Serehoul? ( Sarehole ), miestel? Vor?ester?yre . Prisiminimai i? ?io gyvenimo etapo dar? didel? ?tak? Tolkino k?rybai.

Abu savo s?nus Meibel? i? prad?i? mok? pati. I? jos Ronaldas (Tolkinas paprastai vadintas viduriniuoju vardu) i?moko lotyn? kalbos pagrindus, pie?ti, per?m? motinos meil? augalams. V?liau Ronaldas mok?si Birmingemo Karaliaus Edvardo mokykloje, ?v. Filipo mokykloje bei, galiausiai, Oksfordo universitete .

1900 m. Meibel? pri?m? katalik? tik?jim? ir taip suk?l? savo ?eimos, priklausiusios anglikonams , pykt?. Po Meibel?s mirties nuo diabeto 1904 m., Ronaldas viena i? motin? nualinusi? prie?as?i? ?m? laikyti ?iuos religinius nesutarimus. Motinos-kankin?s ?vaizdis skatino Ronald? tapti atsidavusiu kataliku.

Mirus motinai, Ronaldas ir Hilaris pateko ? t?vo Frensio Ksavjero Morgano ( Francis Xavier Morgan ) glob?. Ne kart? kraust?si i? vienos vietos ? kit?, galiausiai berniukai atsid?r? ponios Folkner ( Faulkner ) nuomojamame kambaryje. Auk?tu ?emiau gyveno trejais metais u? Ronald? vyresn? mergina, vardu Edita Meri Brat ( Edith Mary Bratt ). Jaunuoliai greitai susidraugavo, ta?iau t?vas Morganas, nety?ia su?inoj?s apie ?? roman?, u?draud? porai susitikin?ti. Kur? laik? Ronaldas su Edita vienas kito nemat?. Sulauk?s pilnametyst?s, Ronaldas susirado mylim?j?, ta?iau ?i jau buvo susi?ad?jusi su kitu. Su?ad?tuv?s buvo nutrauktos, ir 1916 m. kovo 22 d. Ronaldas ved? Edit?. Juodu sutuok? t?vas Morganas.

1915 m. baig?s Oksfordo universitete angl? kalb?, Tolkinas tapo brit? armijos leitenantu. 1916 m. jis buvo ry?ininku Somos m??yje . Per ?? m??? ?uvo du geriausi jo draugai, su kuriais mokykloje buvo sub?r?s grupel? ?T.C.B.S.“. Pats Tolkinas d?l silpnos sveikatos buvo priverstas gr??ti ? Anglij?. Sveikdamas jis prad?jo ra?yti ?Prarast?j? sakmi? knyg?“ ( The Book of Lost Tales ).

Po Pirmojo pasaulinio karo dirbo prie Oxford English Dictionary , 1920 m. gavo d?stytojo viet? Lidse , o 1925 m. tapo Oksfordo Pembrouko ( Pembroke ) koled?o anglosaks? kalbos profesoriumi. 1945 m. tapo Mertono koled?o angl? kalbos ir literat?ros profesoriumi. ?iame poste liko iki 1959 m.

Gyvendamas ir dirbdamas Oksforde , Tolkinas priklaus? diskusij? grupei, vadintai Inklingais .

Tolkinas buvo vidurin?s angl? kalbos vakarinio dialekto specialistas. ?is dialektas j? patrauk? tuo, kad i? juo kalb?jusios vietov?s buvo kilusi jo motinos Meibel?s gimin?. Laisvai kalb?jo lotyni?kai, graiki?kai , islandi?kai , mok?jo sen?sias germani?k?sias kalbas. J? labai ?av?jo suomi? ir val? kalbos , pagal jas suk?r? dvi dirbtines kalbas Quenya ir Sindarin . Kaip lyginamosios kalbotyros specialistas, ?inojo ir apie lietuvi? kalb? ? pavyzd?iui, Oxford English Dictionary prie ?od?io wasp cituoja ir lietuvi?k? vapsv? . Nors publikacij? Tolkinas i?leido daugiau gro?ini? nei mokslini?, iki ?iol cituojama jo poemos ? Beovulfas “ kritikos analiz?, darbai apie ? Ancrene Wisse “, ? Seras Gaveinas ir ?aliasis Riteris “ ( Sir Gawain and the Green Knight ) ir kt. ?inomas ir straipsnis ?Apie pasakas“ ( On Fairy-Tales ), nagrin?jantis tiek pasakos reik?m?, tiek magin?s fantastikos ?anro galimybes.

Su ?mona Edita susilauk? ketverto vaik?: s?n? John Francis Reuel ( 1918 ? 2003 ), Michael Hilary Reuel ( 1920 ? 1984 ), Christopher John Reuel ( 1924 ) ir dukters Priscilla Anne Reuel ( 1929 ). Vyriausiasis D?onas Frensis tapo kunigu, kartu su Priscila 1992 m. jie i?leido The Tolkien Family Album . Kristoferis tapo pagrindiniu t?vo k?rini? redaktoriumi bei ?em?lapi? perpie?in?toju. Po t?vo mirties jis sutvark? ?vairius rankra??ius ir juos i?leido daugiau nei keturiolikoje knyg?.

Edita mir? 1971 m. Abu sutuoktiniai palaidoti Wolvercote kapin?se Oksforde. Ant antkapio po tikraisiais para?yti ir vardai Beren bei Luthien ? ?i? Tolkino mitologij? persona?? istorija buvo ?kv?pta paties Ronaldo romano su Edita.

K?ryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tolkinas dar b?damas vaikas ?m? kurti dirbtines kalbas , jos vis sud?ting?jo. Suprasdamas, kad kalbos bus negyvos, kol jomis niekas nekalb?s, Tolkinas ?m? kurti pasaul?, v?liau pavadint? Arda, kuriame gyveno paderm?s ir tautos, tur?jusios savo kalbas, istorij?, mitologij? ir t. t. Greitai buvo sukurta visa kalbin? etimologin? sistema. Dvi kalbos, Tolkino pasaulyje vartotos elf?, yra pakankamai i?vystytos, kad jomis b?t? galima kurti nesud?tingus tekstus ( Quenya (kvenja) ir Sindarin , arba sind? kalba).

?ioms istorijoms kurti paskata buvo ir noras ?sukurti mitologij? Anglijai, mano ?aliai“. Tolkinas tur?jo i?skirtin? vaizduot? ir jam patiko literat?riniais bandymais bandyti atkurti tai, kas slepiasi u? i?likusi? senosios germani?kosios bei anglosaksi?kosios mitologij? fragment?. Pavyzd?iui, jis niekada nem?go f?j? ir elf? , kokius juos vaizdavo airi? mitologija ar Viljamas ?ekspyras . Jam atrod?, kad, kai anglosaks? prot?viai dar nebuvo ?sik?l? ? Brit? salas, elfai buvo daug rimtesni ir svarbesni persona?ai. Tolkinas naudojosi ed? , anglosaks? poem?, german? , suomi? ir kit? taut? mitologij? motyvais. Pavyzd?iui, jo istorija apie T?rin? Turambar? buvo ?kv?pta Kulervo istorijos ?Kalevaloje“ .

?Mitologijos Anglijai“ prasid?jo su ?Prarast?j? sakmi? knyga“ ( Book of Lost Tales ) Pirmojo pasaulinio karo metais. V?liau, nors pagrindiniai elementai i?liko, mitologij? koncepcija kito, buvo atsisakoma vien? veik?j?, vietoj j? ?vedami kiti, sud?ting?jo ir kito kalbos. ?ias mitologijas Tolkinas ra?? ir tobulino vis? gyvenim?. Po mirties jo s?nus Kristoferis i?leido jas knygoje ? Silmariljonas “. Ta?iau tai t?ra vienas i? galim? variant?, nes Tolkinas ra?ydamas nuolat k? nors keisdavo ir niekaip negal?davo apsispr?sti d?l galutin?s versijos. Tod?l v?liau Kristoferis apibendrino gaus? k?rybin? Tolkino palikim?, ?vairius rankra??ius, u?ra?us bei pastabas i?leid?s ?Nebaigtosiose sakm?se“ ( Unfinished Tales ) ir dvylikos tom? ?Vidur?em?s istorijoje“ ( The History of Middle-earth ).

U?eiga ?The Eagle and Child“, kuri? Inklingai vadino ?The Bird and Baby“

Nors pats Tolkinas svarbiausiu gyvenimo k?riniu laik? niekaip nesibaigiant? ?Silmarillion“, labiausiai ?inomi kiti jo veikalai ? ? ?ied? valdovas “ ir ? Hobitas “. ?Hobit?“ jis prad?jo kaip pasak? vaikams prie? mieg?, ta?iau pama?u nety?ia ? j? ?sipyn? element? i? mitologij?, pvz., Gendalfas ar elfai. Nors i? prad?i? tai buvo tiesiog atsitiktinis vard? skolinimasis, v?liau, ?Hobito“ gerb?jams reikalaujant t?sinio, Tolkinas atrado, kad gali susieti ?i? pasak? su mitologijomis. ??ied? valdov?“ jis ra?? septyniolika met?, nes trukd? akademinis darbas. Kuo toliau, tuo labiau ??ied? valdovas“ tolo nuo ?Hobito“, Tolkinas guod?si leid?jams, kad knygos pob?dis bus jau nebe pasaka prie? mieg?. Galiausiai paai?k?jo, kad knyga pasidar? per ilga. Leid?jai pareikalavo j? leisti ne vis? i? karto. Nors ?nat?raliai“ knyga padalinta ? ?e?ias dalis, Tolkinas nenoromis sutiko jas sugrupuoti po dvi. Tod?l ??ied? valdovas“ buvo i?leistas trimis tomais: ??iedo draugija / brolija“ ( The Fellowship of the Ring ), ?Du bok?tai / Dvi tvirtov?s“ ( The Two Towers ), ?Karaliaus sugr??imas“ ( The Return of the King ). ??ied? valdovas“ neretai vadinamas ?trilogija“, ta?iau tai yra vientisas k?rinys; padalinimas ? tomus buvo nesusipratimas, nulemtas leid?j? pageidavim?.

??ied? valdovo“ ir ?Hobito“ veiksmas vyksta Tolkino sukurto pasaulio Ardos dalyje, vadinamoje Vidur?eme ( Middle-earth ). Kadangi mitologijos glaud?iai siejasi su ?m?s? pasauliu“, Ardos i? esm?s negalima vadinti ?kitu pasauliu“: pagal Tolkino sumanym?, dabartiniai laikai yra ma?daug septintas ? a?tuntas Vidur?em?s Am?ius.

Tolkinas taip pat para?? ?vairi? su Vidur?eme nesusijusi? k?rini?. Tai ? apsakymai ?Lapas, nutapytas Niekelio“ ( Leaf by Niggle ), ?Kalvis i? Did?iojo Vutono“ ( Smith of Wootton Major ), ?Fermeris D?ailsas i? Hemo“ ( Farmer Giles of Ham ), pasakos vaikams.

Gerb?jai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sutartinai Tolkino gerb?jai vadinami tolkinistais ( angl. tolkienists ). Egzistuoja ir ?vairios tolkinist? organizacijos. Did?iausia draugija vadinama The Tolkien Society , jos padalini? esama ?vairiose pasaulio ?alyse, tame tarpe Lenkijoje ir Estijoje . Internete egzistuoja daug Tolkinui skirt? puslapi?, konferencij?, forum?. Tolkinistai aptarin?ja Tolkino knygas, ?aid?ia vaidmen? ?aidimus, ra?o ? fanfiction ?, kai kurie mokosi Tolkino sukurt? kalb? bei ra?to sistem? ir kt. Tolkino k?rybos buvo ?kv?pti ?vair?s dailininkai, muzikantai. Pauline Baynes iliustravo du ma?iau ?inomus Tolkino k?rinius, drauge su Donald Swann Tolkinas i?leido dain? knyg? ?The Road Goes Ever On“. ??ied? valdovui“ iliustracijas buvo pie?usi (ir siunt? Tolkinui) Danijos karalien? Margareta II . Internete gausu tolkinist? pie?ini?. Vieni i? ?ymiausi? dailinink? ? Anke-Katrin Eismann, Katherine Katrina Chmiel, Inger Edelfeldt, Ted Nasmith. Karen Wynn-Fonstad i?leido ?The Atlas of Middle-eart',“ kuriame perbrai?? ?vairius ?em?lapius, skai?iavo atstumus, susijusius su Arda ir Vidur?eme. Muzik? k?r? The Tolkien Ensemble, Blind Guardian , Led Zeppelin ir kt.

1968 m. Tolkinas pardav? ?Hobito“ ir ??ied? valdovo“ ekranizacijos bei teatrini? pastatym? teises ? United Artists “, ta?iau jie filmo nesuk?r?, tod?l 1976 m. teis?s buvo parduotos ?Tolkien Enterprises“, ?Saul Zaentz Company“ at?akai. 1978 m. Ralph Bakshi suk?r? animacin? film? pagal ??ied? valdovo“ pirm?j? pus?. Antr?j? pus? pabaig? Rankin-Bass (? Karaliaus sugr??imas “, 1980). Taip pat Rankin-Bass 1977 m. buvo suk?r? animacin? ?Hobit?“ . N? vienas i? ?i? film? s?km?s nesulauk?. 2001 ? 2003 m. ekranus pasiek? grandiozinis Piterio D?eksono projektas: trys vaidybiniai filmai ? ?ied? valdovas “.

Sukurta ?vairi? Tolkino k?rini? parodij?. Garsiausia angli?ka parodija yra Henry N. Beard ir Douglas C. Kenney ?Bored of the Rings“ ( Nusibodo tie ?iedai ; 1968 ). I? rusi?k? galima pamin?ti ?Zvirmarillion“ (aut. A. Sviridov), ?Juod?j? Ardos knyg?“.

?taka [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tolkino ?taka fantastikai gali b?ti prilyginta Leonardo da Vin?io ?takai menui ar The Beatles muzikai. Vidur?em?s b?tyb?s tapo neatsiejama ?iuolaikin?s tradicin?s magin?s fantastikos dalimi, jos fig?ruoja ?imtuose knyg?, film? ar ?aidim?, ?skaitant RPG ? Dungeons and Dragons “, kort? ?aidimus ? Magic: the Gathering “, ? Spellfire “, kompiuterinius ?aidimus ? Heroes of Might and Magic “, ? Age of Wonders “, ? Arcanum: Of Steamworks and Magick Obscura “, ? Dragon Age “, ? Warcraft “. Epinio metalo grup? Summoning Tolkino k?rybai paskyr? ne vien? album?.

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gro?in? literat?ra ir poezija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1936 Songs for the Philologists (?Dainos filologams?; su kolega E. V. Gordonu ir kitais)
1937 The Hobbit or There and Back Again (? Hobitas, arba Ten ir atgal “)
1945 Leaf by Niggle (?Lapas, nutapytas Niekelio?; apsakymas)
1949 Farmer Giles of Ham (?Fermeris D?ailsas i? Hemo“; apsakymas)
1953 The Homecoming of Beorhtnoth Beorhthelm’s Son (?Beorhtnoth, Beorhthelmo s?naus, gr??imas?) drauge su ra?iniu Ofermod
The Lord of the Rings (? ?ied? valdovas “)
- 1954 The Fellowship of the Ring (??iedo draugija/brolija?)
- 1954 The Two Towers (?Du bok?tai/Dvi tvirtov?s“)
- 1955 The Return of the King (?Karaliaus sugr??imas?)
1962 The Adventures of Tom Bombadil and Other Verses from the Red Book (?Tomo Bombadilo nuotykiai ir kitos eil?s i? Raudonosios Knygos“)
1967 The Road Goes Ever On (?Vingiuoja kelias vis toliau?; dain? knyga, su Donald Swann)
1964 Tree and Leaf (?Medis ir lapas ; Leaf by Niggle ir On Fairy-Stories ? ?Apie pasakas“ ? viename leidime)
1966 The Tolkien Reader (?Tolkino skaitiniai?; The Homecoming of Beorhtnoth Beorthelm’s Son, On Fairy Stories, Leaf by Niggle, Farmer Giles of Ham ir The Adventures of Tom Bombadil )
1966 Tolkien on Tolkien (?Tolkinas apie Tolkin?“; autobiografin?)
1967 Smith of Wootton Major (?Kalvis i? Did?iojo Vutono?; apsakymas)

Mokslo darbai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1922 A Middle English Vocabulary
1924 Sir Gawain and the Green Knight (su E. V. Gordonu)
1925 Some Contributions to Middle English Lexicography
1925 The Devil’s Coach Horses
1929 Ancrene Wisse and Hali Meiohad
1932 The Name 'Nodens (publikuota Report on the Excavation of the Prehistoric, Roman, and Post-Roman Site in Lydney Park, Gloucestershire )
1932 / 1935 Sigelwara Land (dvi dalys)
1934 The Reeve’s Tale
1936 The Monsters and the Critics (paskaita apie poemos Beowulf kritik?)
1939 On Fairy-Stories (?Apie pasakas“; paskaita apie fantasy / fantazij? bei pasakas)
1944 Sir Orfeo (viduram?i? poemos redakcija)
1947 On Fairy-Stories (straipsnis)
1953 Ofermod , i?leista drauge su poema The Homecoming of Beorhtnoth, Beorhthelm’s Son
1953 Middle English ?Losenger?
1962 Ancrene Wisse: The English Text of the Ancrene Riwle
1963 English and Welsh
1966 Jerusalem Bible (vienas i? vert?j? ir leksikograf?)

Publikacijos po mirties [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1975 Sir Gawain and the Green Knight , Pearl (poema) ir Sir Orfeo vertimai
1976 The Father Christmas Letters (?Kal?d? senelio lai?kai“, Tolkino ra?yti vaikams)
1977 The Silmarillion (? Silmariljonas “, red. Christopher Tolkien)
1979 Pictures by J. R. R. Tolkien (?D?. R. R. Tolkino pie?iniai“)
1980 Unfinished Tales (?Nebaigtosios sakm?s“; arba Unfinished Tales of Numenor and Middle-earth ? ?Nebaigtosios sakm?s apie N?menor? ir Vidur?em??; red. Christopher Tolkien)
1980 Poems and Stories (?Eil?ra??iai ir istorijos“; The Adventures of Tom Bombadil, The Homecoming of Beorhtnoth Beorhthelm’s Son, On Fairy-Stories, Leaf by Niggle, Farmer Giles of Ham ir Smith of Wootton Major viename leidime)
1981 The Letters of J. R. R. Tolkien (?D?. R. R. Tolkino lai?kai?; red. Christopher Tolkien ir Humphrey Carpenter)
1981 The Old English Exodus Text
1982 Finn and Hengest: The Fragment and the Episode
1982 Mr. Bliss (vaiki?ka pasakait?)
1983 The Monsters and the Critics (straipsni? rinkinys)
1983 ? 1996 The History of Middle-earth (?Vidur?em?s istorija“; red. Christopher Tolkien)
- 1983 I. The Book of Lost Tales 1 (?Prarast?j? sakmi? knyga 1?)
- 1984 II. The Book of Lost Tales 2 (?Prarast?j? sakmi? knyga 2“)
- 1985 III. The Lays of Beleriand (?Beleriando giesm?s?)
- 1986 IV. The Shaping of Middle-earth (?Vidur?em?s k?rimas“)
- 1987 V. The Lost Road and Other Writings (??Prarastas kelias“ ir kiti k?riniai?)
- 1988 VI. The Return of the Shadow (??e??lio sugr??imas“; taip pat i?leista kaip The History of The Lord of the Rings vol. 1 ? ???ied? valdovo“ istorija, 1 tomas)
- 1989 VII. The Treason of Isengard (?Izengardo i?davyst??; The History of The Lord of the Rings vol. 2 )
- 1990 VIII. The War of the Ring (??iedo karas“; The History of The Lord of the Rings vol. 3 )
- 1992 IX. Sauron Defeated (?Nugal?tasis Sauronas?; The History of The Lord of the Rings vol. 4 , drauge su The Notion Club Papers )
- 1993 X. Morgoth’s Ring (?Morgoto ?iedas“; arba The Later Silmarillion vol. 1 ? ?V?lyvasis Silmarillion, 1 tomas“)
- 1994 XI. The War of the Jewels (?Brangakmeni? karas“; The Later Silmarillion vol. 2 )
- 1996 XII. The Peoples of Middle-earth (?Vidur?em?s tautos?)
- 2002 Index (rodykl?)
1995 J. R. R. Tolkien: Artist and Illustrator (?D?. R. R. Tolkinas: dailininkas ir iliustratorius“; Tolkino pie?ini? rinkinys)
1998 Roverandom (vaiki?ka pasakait?)
2007 The Children of Hurin (? Hurino vaikai “, red. Christopher Tolkien)

Knygos apie Tolkin? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apie Tolkin? knyg? prira?yta labai daug, ?ia minimos tik ?inomiausios.

1977 J. R. R. Tolkien ? A Biography (autorius Humphrey Carpenter )
1981 The Atlas of Middle-earth (autor? Karen Wynn Fonstad )
2000 J. R. R. Tolkien ? Author of the Century (autorius T. A. Shippey )
2000 Tolkien’s Legendarium: Essays on The History of Middle Earth (red. Verlyn Flieger ir Carl F. Hostetter )
Tom Shippey knygos The Road to Middle-earh , JRR Tolkien ? Author of the Century'.

Santrumpos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Angl? kalboje da?nai naudojamos santrumpos:

JRRT John Ronald Reuel Tolkien
LotR The Lord of the Rings (??ied? valdovas?);
FotR The Fellowship of the Ring (??iedo brolija“);
TTT The Two Towers (?Dvi tvirtov?s?);
RotK The Return of the King (?Karaliaus sugr??imas“);
Hob The Hobbit (?Hobitas?);
Sil The Silmarillion
UT Unfinished Tales (?Nebaigtosios sakm?s“);
HoME History of Middle-earth (?Vidur?em?s istorija?);
BoLT Book of Lost Tales (?Prarast?j? sakmi? knyga“);
CJRT Christopher John Reuel Tolkien ;
M-e , ME Middle-earth (Vidur?em?);
FA First Age (Pirmasis Vidur?em?s Am?ius);
SA Second Age (Antrasis Vidur?em?s Am?ius);
TA Third Age (Tre?iasis Vidur?em?s Am?ius);
SR Shire reckoning (met? skai?iavimas pagal Grafyst?s kalendori?).

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ardapedija

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ Tolkien John Ronald Reuel (D?onas Ronaldas Ruelis Tolkinas) . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XXIV (Tolj?Veni). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2015. 7 psl.