Izaokas Niutonas angl. Isaac Newton
Izaokas Niutonas 1689-aisiais
Gim?	1643 m. sausio 4 d. Vulstorpas prie Kolsterverto , Linkoln?yras , Anglija
Mir?	1727 m. kovo 31 d. (84 metai) Kensingtonas , Midlseksas , Anglija , Jungtin? Karalyst?
Palaidotas (-a)	Vestminsterio abatijoje Londone
T?vas	Izaokas Niutonas
Motina	Hana Eiskou-Niuton
Veikla	fizikas, matematikas, filosofas, astronomas, alchemikas
Doktorant. vadovas	Izaokas Barou [1] , Bend?aminas Puleinas [2]
?ym?s studentai	Rod?eris Koutsas , Viljamas Vistonas
?ym?s apdovanojimai
Karali?kosios draugijos narys (1672 m.), Bakalauras riteris (1705 m.)
Vikiteka	Isaac Newton
Para?as

Izaokas Niutonas ( angl. Isaac Newton ; 1643 m. sausio 4 d. [pagal J.K. : 1642 m. gruod?io 25 d.] ? 1727 m. kovo 31 d. [pagal J.K. : kovo 20 d.] ) ? angl? fizikas , matematikas, astronomas, alchemikas , filosofas. ^[3]

Savo veikale ?Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ ( Philosophiae Naturalis Principia Mathematica ) apra?? visuotin? trauk? ir, per savo apra?ytus jud?jimo d?snius , pad?jo pagrindus klasikinei mechanikai . Be mechanikos ir optikos , Niutonas atliko tyrin?jimus ?ilumin?s fizikos , chemijos , geografijos , istorijos srityje.

Pasak Niutono, k?nas, kaip konkretus daiktas, yra kupinas savo materialumo galios ? inercijos . Tas inercijos savitaigos santykis su kitu k?nu gimdo trauk? ? poveik? tam k?nui. Bet ir anas k?nas turi toki? pat gali? ir veikia savo linkme. Kiekvienas k?nas traukia kit? k?n? j?ga, tiesiai proporcinga j? mas?ms ir atvirk??iai proporcinga atstumo tarp j? kvadratui. D?l ?ios prie?asties vienas kit? traukiantys k?nai gali niekada nepritraukti kito, jeigu atstumas tarp j? leid?ia jiems rasti pusiausvyr?. Toki? pusiausvyr? yra vienas kito at?vilgiu rad? M?nulis ir ?em? , toki? pusiausvyr? vienas kito at?vilgiu yra rad? ir Saul? bei jos planetos .

Populiariojoje kult?roje labai i?plito pasakojimas apie traukos d?snio atradim? ir krentant? obuol?. Pats Niutonas ne kart? yra sak?s, kad suformuluoti traukos d?sn? j? ?kv?p? krentantis nuo med?io obuolys. ^{[4] [5]} Manoma, kad ?? pasakojim? i?platino Niutono dukter??ia Ketrin Barton , tai papasakojusi Volterui . ^[6] Savo 1727 m. veikale Epin?s poezijos es? Volteras ra??: ?Seras Izaokas Niutonas pirm?kart apie gravitacijos sistem? susim?st? vaik??iodamas po sod? ir reg?damas nuo med?io krentant? obuol?.“ ^[7] Vis d?lto Voltero ra?tai nepatvirtina v?liau i?populiar?jusios apokrifin?s versijos, kad obuolys nukrit?s Niutonui ant pakau?io.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gim? ma?ame miestelyje, Linkoln?yro grafyst?je, neturting? ?kinink? Izaoko ir Hanos ?eimoje. Gim? Kal?d? dien?, buvo nei?ne?iotas ir smulkutis. Jo t?vas mir? trys m?nesiai iki s?naus gimimo. Izaokui b?nant trej? jo motina susituok? antr?j? kart?, o vaiku r?pintis paliko savo motinai. Izaokas nem?go pat?vio ir jaut? prie?i?kum? savo motinai d?l jos antrosios santuokos. ^[8]

12 met? Niutonas buvo nusi?stas ? miesto mokykl?. Motinai 1659 m. antr?kart tapus na?le Izaokas buvo priverstas nutraukti mokslus ir gr??ti ? Vulstorp? prie Kolsterverto . Motina nor?jo, kad jos s?nus imt?si ?kininkavimo, o ?ios veiklos Niutonas negal?jo pak?sti. ^[9] Henris Stouksas, mokyklos vadovas ?tikino Izaoko motin? sugr??inti berniuk? ? mokykl?. Gr???s ? mokykl? Izaokas pagars?jo kaip pirm?nas. ^[10] 1661 m. Izaokas buvo priimtas ? Trejyb?s koled??, kur? baig? 1665  m., ?gydamas bakalauro laipsn?. 1664 ? 1667  m. Anglijoje siau?iant maro epidemijai , Niutonas i? Kembrid?o gr??o ? gimtin? ? Vulstorp? prie Kolsterverto, kur pragyveno beveik dvejus metus ir padar? did?iausius savo atradimus. ^[11]

1669  m. Niutono mokytojas I. Barou (1630?1677 m.) perdav? jam Kembrid?o universiteto fizikos ir matematikos katedr?. ?ia Niutonas s?kmingai sprend? ?vairias traukos, optikos ir matematikos problemas. Jis atrado ?viesos dispersij? , tyrin?jo ?viesos interferencij? ir kitas optikos problemas, o tyrim? rezultatus i?d?st? dviejuose memuaruose.

1672  m. Niutonas buvo i?rinktas Londono karali?kosios draugijos nariu, o 1703  m. tapo jos prezidentu. Apibendrin?s pirmtak? darbus ir savo tyrin?jimus mechanikos srityje, Niutonas para?? ??ym?j? veikal? ?Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“, kuris i?leistas 1687  m. liepos 5 d.

1695  m. Niutonas persik?l? gyventi ? London? , kur buvo paskirtas monet? r?m? pri?i?r?toju, v?liau ? direktoriumi. 1705  m. jam buvo suteiktas riterio titulas.

Niutonas mir? miegodamas 1727 m. kovo 20 d. ( [pagal J.K. : 1726 m. kovo 20 d.] , [pagal G.K. : 1727 m. kovo 31 d.] Organizuotos i?kilmingos laidotuv?s, ? kurias susirinko didikai, mokslininkai ir filosofai. Niutono k?nas palaidotas Vestminsterio abatijoje ?alia karali? ir karalieni?. Tai buvo pirmasis ?ioje abatijoje palaidotas mokslininkas. ^[12] Niutonui mirus tyrimams buvo paimta plauk? nuo jo galvos. Juose aptikta gyvsidabrio , grei?iausiai ?ia u?silikusio d?l Niutono aktyvaus dom?jimusi alchemija. Sp?liojama, kad apsinuodijimas gyvsidabriu gal?j?s paskatinti Niutono ekscentri?kum? paskutiniaisiais gyvenimo metais. ^[13]

Religin?s ir politin?s pa?i?ros [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors aukl?tas kaip anglikonas , ?kop?s ? ketvirt?j? de?imt? Niutonas tur?jo labai heterodoksines pa?i?ras, kuri? niekuomet vie?ai nei?sak?. ^[14] Nuo 1672 m. Niutonas ?m? u?sira?in?ti savo teologinius pasteb?jimus. U?ra?uose yra daug pasira??s apie ankstyv?j? krik??ionyb?, ?skatant gin?? tarp Atanasijaus ir Arijaus , pad?jus? pamatus Atanazo tik?jimo i?pa?inimui . Niutonas palaik? Arijaus po?i?r?, t. y., neig? Diev? trijuose asmenyse . Vietoje to Niutonas Krist? laik? dievi?kuoju tarpininku tarp Dievo ir ?mogaus, t. y., ?pavald? Dievui T?vui.“ Jis taipogi dom?josi prana?yst?mis, okultizmu . Trinitarizm? jis laik? ?did?i?ja apostaze“ ^[15] , o Kristaus sudievinim? ? stabmeldyste ir pagrindine nuod?me. ^[16]

Buvo liberali? vig? politin?s partijos, kovojusios u? konstitucin? monarchij? ir prie? absoliutin? monarchij? , narys.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Numbers, R. L. (2015). Newton's Apple and Other Myths about Science . Harvard University Press. ISBN   978-0-674-91547-3 .
• Westfall, Richard S. (1980). Never at Rest . Cambridge University Press. ISBN   978-0-521-27435-7 .
• Westfall, Richard S. (1994). The Life of Isaac Newton . Kembdrid?o universiteto leidykla. ISBN   978-0-521-47737-6 .
• White, Michael (1997). Isaac Newton: The Last Sorcerer . Fourth Estate Limited. ISBN   978-1-85702-416-6 .