Irako Kurdistanas
, oficialiai
Irako Kurdistano regionas
(
kurd.
??????? ????????
=
Heremi Kurdistan
,
arab.
????? ???????
=
Iql?m Kurdist?n
), da?nai vadinamas ir
Piet? Kurdistanu
(
kurd.
??????? ????????
=
Ba?ure Kurdistane
) ? autonominis regionas ?iaur?s
Irake
, sudarytas 1991 m. ir siekiantis visi?kos nepriklausomyb?s. Sostin? ?
Erbilis
.
Pagrindinis straipsnis ?
Kurdistano istorija
.
Irako Kurdistanas sudaro pietin?
kurd?
?emi? ?
Kuridistano
? dal?.
Vietov? gyvenama nuo prie?istorini? laik? ? ?ia rasta
neandartalie?i?
, ankstyv?j? ?emdirbi?k? D?armo ir Hasunos kult?r? radini?.
XXV a. pr. m. e.
kra?t? u??m?
huritai
,
XXIV
?
XXII a. pr. m. e.
vald?
Akadas
, o nuo
XXI a. pr. m. e.
?ia i?kilo
A??ro
,
Ekalatumo
miestai-valstyb?s. Dabartinis Irako Kurdistanas buvo
Asirijos imperijos
svarbi dalis, greta Erbilio buvo svarbi deiv?s
I?tar
?ventykla. V?liau kra?tas buvo valdomas pers?, graik?.
I a.
m. e. ?ia i?kilo asir? valstyb?
Adiabena
, bet
116 m.
j? u??m? rom?nai, o v?liau susigr??ino persai.
VI a.
Piet? Kurdistan? u?kariavo
arabai
, dauguma gyventoj? buvo atversti ? islam?. Kra?tas nuolat buvo valdomas vis kit? taut? ? arab?, pers?, tiurk?.
XIX a.
pateko ?
Osman? imperij?
, kol per I pasaulin? kar? u?imtas brit? (sudarytas
Irako mandatas
). Valdant britams, kurdai reng? sukilimus ir siek? nepriklausomos kurd? valstyb?s.
1922
m. sufij? ?eichas
Mahmudas Barzand?is
paskelb?
Kurdistano karalyst?
, bet britai sukilim? numal?ino, ir Piet? Kurdistanas tapo v?liau nepriklausomyb? paskelbusio Irako dalimi.
Kurdai nuolat reng? sukilimus prie? Irako vald?i? siekdami kra?to nepriklausomyb?s:
1961
?
1970
m. vyko pirmasis Irako?kurd? karas,
1974
?
1975
m. ? antrasis. Pagrindinis sukilim? reng?jas buvo
Mustafa Barzanis
.
Nors
1970
m. Irakas sudar? Kurdistano autonomij?, ji tikros vald?ios netur?jo, nebuvo leista daugiapartin? sistema. Valdant
Saadamui Huseinui
, Kurdistanas buvo prievarta arabizuojamas, vietos kurdai i?keldinami ? kitas ?alies vietas.
1983
?
1985
m., pasinaudodami
Irano?Irako karu
, kurdai, remiami Irano, v?l sukilo prie? Irako vald?i?. Atsakydamas Saadamas Huseinas, prie? kurdus panaudojo chemin? ginkl?, sureng? masines kurd? ?udynes.
1991 m. Irako Kurdistanas pasiek? faktin? autonomij?, gavo param? i? JAV oro laivyno. Kadangi kra?te yra didel?s naftos atsargos, Irako Kurdistanas netrukus ?ki?kai suklest?jo. 2003 m. prasid?jus
Irako karui
, kurdai ?m? uoliai talkininkauti JAV paj?goms ir svariai prisid?jo prie Saadamo Huseino nuvertimo. Pri?mus 2005 m. konstitucij? nustatyta, kad Irakas nuo ?iol yra federacin? valstyb? ir Kurdistanas turi pla?i? autonomij? jos sud?tyje.
2011?2012 m. prasid?jo nesutarimai tarp Irako centrin?s vald?ios ir Kurdistano, kuris atsisak? savo kariuomen? ?
Pe?merg?
“ perleisti Bagdado vald?iai. Per 2014 m. m??ius prie?
Islamo valstyb?
, Piet? Kurdistano paj?gos u??m? ligi tol Irako centrin?s vald?ios valdytus kra?tus, tarp j? ir naftos telkiniais turting?
Kirkuk?
.
2017 m. rugs?jo 25 d. Irako Kurdistane surengtas referendumas d?l kra?to nepriklausomyb?s ? 92,7 % jo dalyvi? pasisak? u? nepriklausom? Kurdistano valstyb?. Tuoj po referendumo Irako paj?gos apgul? Kirkuk? ir atkovojo daugel? anks?iau kurd? u?imt? ?emi?.
Kanjonas Ravanduzo apylink?se
Irako Kurdistanas ribojasi su
Turkija
?iaur?je,
Iranu
? rytuose,
Sirija
? vakaruose. Vis? ?i? kra?t? pasienio srityse taip pat gyvena kurdai. Pietuose kra?tas ribojasi su likusiu Iraku, bet tikslios sienos gin?ytinos.
Kra?tas kalnuotas (driekiasi
Zagroso
,
Sind?aro
, Hamrino, Kandilo masyvai), auk??iausia vieta ? ?icha Daro kalnas (3611 m). Pagrindin? up? ?
Tigras
(su intakais:
Did?iuoju
ir
Ma?uoju Zabais
). Sudarytas nema?as
Dukano tvenkinys
.
Klimatas subtropinis, pusiau sausringas, v?sesnis nei likusiame Irake. Vasar? vidutin?s temperat?ros siekia 35?40 °C (pietvakariuose ? 21?24 °C), ?iem? laikosi tarp 9?11 °C, o kalnuose b?na ?al?iau. Per metus i?krenta 500?900 mm krituli?, daugiausia ?iem? ir pavasar?.
Kaln? ?laituose ir sl?niuose auga
??uol?
,
k?ni?
,
platan?
, pu??, uosi? mi?kai, kurie sausringesn?se vietose pereina ? kserofitinius kr?mynus, palmi? giraites ir
stepes
.
Svarbiausias Irako Kurdistano pajam? ?altinis ?
naftos
gavyba ir pardavimas.
[2]
Taip pat kasama
cinko
,
gele?ies r?da
,
klintis
,
varis
,
auksas
,
marmuras
. Didel? dalis kra?to gyventoj? ver?iasi ?em?s ?kiu ? augina vaismed?ius ir vaiskr?mius, javus, dar?oves, laiko gyvulius.
Irako Kurdistanas padalintas ? 4 apskritis (
Parezga
):
Dohuko
,
Erbilio
,
Suleimanijos
ir
Halabd?os
. ? gin?ytinas sritis, kurias valdyti siekia Irako Kurdistanas, patenka Kirkuko, Ninev?s ir Dijalos muchafaz? dalys.
Kurdai mitinge d?l nepriklausomyb?s
Tiksli? duomen? apie tautin? ir religin? kra?to sud?t? n?ra. Dauguma kra?to gyventoj? yra
kurdai
, taip pat esama reik?ming?
arab?
,
turkm?n?
,
asir?
ir
arm?n?
ma?um?, taip pat religiniu pagrindu save apsibr??ian?i? bendruomeni? ?
jazid?
,
?abak?
,
mand?j?
ir chakaj?.
Vyrauja
kurd? kalba
(
Sorano
ir
Kurmand?i
tarm?s, Halbd?oje ? havrami). Dauguma kalba taip pat arabi?kai. Tautin?s ma?umos vartoja savo kalbas (arm?n?, turk?-turkm?n?, asir?, chald?j?).
Religin? sud?tis mi?ri. Dauguma gyventoj? yra
musulmonai
? daugiausia ?afitin?s at?akos
sunitai
, esti ir
?iit?
. Paplit?s
sufizmas
. Asirai, arm?nai bei nedidel? dalis kurd? i?pa??sta
krik??ionyb?
, taip pat i?pa??stamos tik ?iems kra?tams b?dingos tikybos ?
jazidizmas
,
zoroastrizmas
,
mand?jizmas
.
Did?iausi miestai: