| Hinduku?as
|
|
|
|
| ?alis
|
Afganistanas
,
Pakistanas
|
|
|
| Auk??iausi kalnai
|
Tiri? Miras
(7699 m),
No?akas
(7492 m)
|
|
|
| Kalnag?briai
|
Baba
,
Pagmanas
,
Hindurad?as
, Vakar? H., Vidurio H., Ryt? H., kt.
|
|
|
| Upi? i?takos
|
|
|
|
| E?erai
|
|
|
|
| Uolienos
|
kristaliniai skal?nai,
marmuras
, prekambro
kvarcitas
, paleozojaus
klintis
,
smiltainis
, molio
skal?nas
|
|
|
| Ilgis
|
1200 km
|
Hinduku?as
(
pu?t.
??????
,
urd.
????? ??? ??????
) ?
kaln?
sistema centrin?je Azijoje. Kalnai susidar? susid?rus
Indijos
ir
Eurazijos plok?t?ms
, j? formacija tebevyksta. I? vakar? ? rytus kalnai nusidriek? 1200 km, plotis ?iaur?s-piet? kryptimi iki 240 km. Did?ioji Hinduku?o dalis yra
Afganistane
, rytin? dalis su auk??iausiomis vir??n?mis priklauso
Pakistanui
. ?iaur?s rytuose kalnus riboja
Amudarjos
ir
Pjand?o
up?s, u? kuri? prasideda
Pamyras
. Rytin? riba eina ?itralo upe.
Svarbiausi Hinduku?o sistemos kalnag?briai yra Baba, Pagmanas ir pats Hinduku?as, orografi?kai padalintas ? ryt?, vidurio ir vakar? dalis. ?ias dalis atskiria
Surchabo
ir Kok?ios up?s. Vakar? Hinduku?as pakankamai ?emas, jo b?dingas auk?tis 3500-4000 m. Vidurio Hinduku?as (auk?tis iki 6059 m) plyti ? rytus ir ?iaur?s rytus nuo
Kabulo
, jo pietiniai ?laitai ir Hindurad?o kalnag?bris sudaro
Nuristano
region?. Ryt? Hinduku?as savo vakarin?je dalyje vir?ija 6 km auk?t?, vir??n?s padengtos gausiais ledynais. Toliau rytuose b?dingi auk?tikalni? plok??iakalniai, kuri? auk?tis apie 4 km. ?emiausia per?ja Barogilis yra 3777 m auk?tyje. Sniego riba driekiasi ~5000 m auk?tyje. Auk??iausios vir??n?s ?
Tiri? Miras
(7699 m) ir
No?akas
(7492 m).
Kalnai sudaryti i? kristalini? skal?n?,
marmuro
, prekambro
kvarcit?
, paleozojaus
klin?i?
,
smiltainio
, molio
skal?n?
,
lavos
horizont?. Yra
akmens anglies
,
gele?ies
, polimetal? r?d?, aukso,
berilio
,
lazurito
,
barito
,
sieros
,
grafito
,
talko
telkini?.
?iauriniuose Hinduku?o ?laituose b?dingi
efemerini? augal?
,
kie?i?
s??alynai, kai kur auga
pistacijos
. Viduriniojoje juostoje b?dingos skurd?ios kaln?
step?s
su efemerini? kr?mok?ni? grup?mis. Auk?tikaln?se vyrauja ?altosios dykumos ar sausos step?s. Dr?gnesniuose pietrytiniuose ?laituose auga sausi lapus metan?i? med?i? mi?kai su kr?m? s??alynais. Auk??iau, iki 2500 m ? himalajinio tipo pla?ialapi? mi?kai, iki 3300 m ? spygliuo?i? (
pu??
,
kedr?
,
k?ni?
) ar mi?rieji mi?kai). Iki 3700 m auk??io plyti subalpin?s pievos, o dr?gnesn?se vietose ? varpini? augal? plotai
[1]
.
Hinduku?o auk?tikaln?s nuo seno gars?jo savo neprieinamumu.
Ibn Batuta
ra??, kad kalnuose ??sta daug i? Indijos gabenam? verg?, tod?l kaln? pavadinimas rei?kia 'ind? ?udikas'. D?l didelio auk??io, sausumo, dideli? temperat?ros svyravim? kalnus ?veikti reik?jo dideli? pastang?, jie buvo nat?rali riba, skirianti Indijos ir Artim?j? Ryt? regionus. ?ia gyvena karingos, technologi?kai menkai i?sivys?iusios gentys, tai yra ir vienas skurd?iausi? pasaulio region?. Hinduku?e susitelk?
talib?
kovotojai.