Gyvsidabris
? cheminis
periodin?s element? lentel?s
elementas, ?ymimas
Hg
(
lot.
Hydrargyrum
), eil?s numeris 80.
Blizgantis metalas, kambario temperat?roje lakus, skystas. Lydosi temperat?roje, auk?tesn?je, nei -38,8 laipsniai C, verda prie +356.73 °C. Auk?tesn?je temperat?roje garuoja intensyviau, tod?l apsinuodijimo galimyb? esti didesn?. Neblogas
elektros laidininkas
.
Naudojamas ?vairi? matavimo prietais?,
rentgeno
, kvarco, neonini? ir kt. lemp?, ?vairi? metal? ir gyvsidabrio lydini? (amalgam?) gamyboje,
medicinoje
ir stomatologijoje.
Neorganiniai junginiai ? gyvsidabrio chloridas (sublimuotas HgCl
2
), gyvsidabrio sulfidas (mineralas
cinoberis
(HgS) ? naudojami med?io, viln?, da?? pramon?je, taip pat medicinoje, dezinfekcijai, tepalams.
Liejamas gyvsidabris
Gyvsidabris buvo ?inomas senov?s
kinams
ir
indams
, taip pat buvo rastas
Egipto
kapaviet?se, datuojamose 1500 m. pr. m. e. Kinijoje, Indijoje ir
Tibete
buvo manoma, kad gyvsidabrio naudojimas prailgina gyvenimo trukm?, gydo l??ius ir stiprina sveikat?. Pasakojama, kad pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huang Di i?prot?jo ir numir? d?l gyvsidabrio piliuli?, kurios buvo skirtos prat?sti jo gyvenim? am?inai. Senov?s graikai naudojo gyvsidabr? k?no aliejuose, senov?s egiptie?iai ir rom?nai ?
kosmetikoje
. Taip pat iki 500 m. pr. m. e. gyvsidabris buvo naudojamas amalgamose su kitais metalais.
Ind? ?odis
Rasav?tam
'alchemija' pa?od?iui rei?kia ?gyvsidabrio kelias“.
Alchemikai
da?nai galvodavo, kad gyvsidabris yra
Pirmoji Med?iaga
, i? kurios susidar? visi likusieji metalai, ir kad metalus galima i?gauti kei?iant
sieros
gyvsidabryje kokyb? ir kiek? (taip gryniausiu buvo laikomas
auksas
).
Gyvsidabris ?ymimas
Hg
,
lot.
hydrargyrum
, sulotyninta
gr.
Υδραργυρο?
forma. Gyvsidabris turi ir
skys?io
(
gr.
hydor
'
vanduo
'), ir
metalo
(
gr.
argyrion
'
sidabras
') savybi?.
Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalp?
oras
u?ter?iamas jo garais. Da?niausiai taip atsitinka metalui i?siliejus ant grind?, garuojant i? atvir? ind?, sand?liuojant sudu?usias neonines lempas ir kt. Galima apsinuodyti net nuo vieno sudu?usio medicininio termometro. Patek?s per burn?, gyvsidabris yra prakti?kai nekenksmingas, i?siskiria su
i?matomis
. Patek?s pro
kv?pavimo takus
, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. I? organizmo i?siskiria l?tai su
?lapimu
, seil?mis,
prakaitu
, motinos
pienu
. ?mini? apsinuodijim? pasitaiko labai retai (avarij? metu), kai gyvsidabrio gar? koncentracija ore 10?15 kart? vir?ija maksimaliai leistin? (0,01 mg/m³).
Gyvsidabrio toksinis veikimas priklauso nuo baltym? sulfhidrilini? grupi? (SH) blokavimo, kuris sutrikdo
ferment?
veikl?. Ferment? inaktyvavimas sukelia ?vair? organizmo sistem?, pirmiausia
centrin?s nerv? sistemos
, pa?eidimus. Gyvsidabris yra protoplazmos nuodas, padidina nervini? l?steli? dirglum?, d?l to jos greitai i?senka. Organiniai gyvsidabrio junginiai yra daug nuodingesni u? neorganinius ir u? laisv? metal?. Kai kurie mikroorganizmai paver?ia gyvsidabr? metilgyvsidabrio (CH
3
Hg+) junginiais, kurie kaupiasi ?uvyje ir kituose vandens organizmuose. Apsinuodijimas organiniais gyvsidabrio junginiais yra vadinamas
Minamatos liga
. Siekiant u?kirsti jai keli?, atskiros valstyb?s yra ?vedusios apribojimus gyvsidabrio naudojimui, o tarptautiniu mastu bendradarbiavimas skatinamas per
Minamatos konvencij?
.
Kai kurie gyvsidabrio junginiai:
Gyvsidabrio ir chloro junginiai. Vienvalen?io gyvsidabrio chloridas, Hg
2
Cl
2
, kitaip ? kalomelis. Gyvsidabrio dichloridas, sublimatas, HgCl
2
bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje. Nuodingas. Gaunamas i? gyvsidabrio sulfato HgSO
4
ir natrio chlorido arba gyvsidabr? veikiant chloru. Yra dezinfekuojanti priemon?, katalizatorius org. sintez?je; i? jo gaunami kiti gyvsidabrio junginiai.
HgO, Hg
2
O, HgO
2
, gyvsidabrio ir deguonies junginiai. Gyvsidabrio oksidas, HgO, kristaliniai geltoni arba raudoni (spalva priklauso nuo smulkumo) milteliai. Nuodingas. Vandenyje beveik netirpsta. Kaitinamas skyla ? gyvsidabr? ir deguon?. Gaunamas i? gyvsidabrio nitrato. Vartojamas kaip oksidatorius, chem. analiz?je, org. sintez?je, medicinoje. I? jo gaminamos apsaugin?s laiv? korpus? dangos. (Di)gyvsidabrio oksidas, Hg
2
O, juodi labai nepatvar?s milteliai. Gyvsidabrio peroksidas, HgO
2
, raudoni milteliai, i? kuri? lengvai atskyla deguonis.
Dujinio i?lyd?io
?viesos ?altinis, kurio balionas prileistas gyvsidabrio gar? ir inertini? duj?. Gyvsidabrio lempos balione gali b?ti ir volframinis kaitinimo si?lelis, pagerinantis gyvsidabrio lempos spektr?. Gyvsidabrio lempos spinduliavimo spektras apima matom?j? ?vies?, ultravioletinius ir dal? infraraudon?j? spinduli?. ?vairesniam spektrui gauti vidinis gyvsidabrio lempos pavir?ius apipur?kiamas liuminoforu, ? gyvsidabrio garus pridedama jodid?, natrio, talio ir kt. med?iag?. Galingesn?s gyvsidabrio lempos au?inamos paprastai vandeniu. Gyvsidabrio lempos naudojamos gatvi? ir plent? ap?vietimui, medicinoje (t. y. ?Kvarcin?“ lempa), kino technikoje, buityje.
Galvaninis elementas
, kurio teigiamasis
elektrodas
? gyvsidabrio oksidas, neigiamasis ? cinkas, o elektrolitas ? kalio ?armas. Pradin? ?tampa 1,25-1,40 V; i?krauti galima iki 0,9-1,0 V; saugojimo laikas iki 5 met?. D?l nedideli? gabarit? ir mas?s gyvsidabrio oksido elementas buvo paplit?s raktin?je technikoje. ?iais laikais gyvsidabrio elementai daugelyje ?ali? u?drausti d?l toksi?kumo ir gamtos tar?os.