Guldenas
(
ol.
gulden
),
gilderis
(
angl.
Guilder
) ? Europos ?alyse nuo XIII a. naudojamas piniginis vienetas ir moneta, nuo XIX a. kolonizacijos metu paplit?s ir u? Europos rib?. Guldeno pavadinimas yra sinonimi?kas
florino
ar
forinto
pavadinimui, pabr??iant jo kilm? i? auksinio
Florencijos florino
. Guldenai ir florinai ?ymimi tuo pa?iu ?enklu: ?.
?iuo metu kaip savo nacionalin?s valiutos pavadinim? gulden?, florin? ar forint? naudoja 3 pasaulio ?alys:
Florencijos florinas, XIV a.
Reinguldenas, kaldintas Maince
Guldeno kilm? siejama su
Florencijoje
1252
m. prad?tu kaldinti auksiniu
florinu
, kuris pagal vert? atitiko svar? sidabro. Jo aukso mas? sudar? apie 3,5 g. Florinas netruko i?plisti po vis? krik??ioni?k?j? Europ? ir tapo svarbiausiu tarptautinio atsiskaitymo piniginiu vienetu. Jie prad?ti kaldinti ir naudoti kaip pinigas apie 150 Europos valstybi? ir
de facto
tapo visos Europos bendra valiuta. Ilgainiui
?ventojoje Romos Imperijoje
kaldintus ir naudotus florinus prad?ta vadinti tiesiog guldenais (t. y. "auksiniais").
Auksiniai guldenai buvo kaldinami daugyb?je viet?, ta?iau ?ymiausios auksini? gulden? atmainos buvo Liubeko guldenai ir
Reinguldenai
. ?ia vietoj tradicini? florin? vaizd? ?sigal?jo vietin? simbolika. Ta?iau d?l gausaus pinig? padirbin?jimo, feodalinio susiskaldymo ir vieningo emisijos centro nebuvimo ?RI auksini? gulden? vert? palaipsniui smuko (skirtingai nei florin?): iki XVI a. pabaigos Reinguldeno aukso kiekis suma??jo nuo 3,5 g iki 2,5 g, ir j? vartojimas nunyko. Juos pakeit? auksiniai
dukatai
.
XVI a., kuomet jau buvo kaldinamas sidabrinis guldenas, auksiniai guldenai dar buvo vadinami
goldguldenais
, kad atskirti nuo pastar?j?.
Pirmasis Tirolio guldineris
D?l aukso kiekio tr?kumo Vokietijoje buvo siekiama stipri? auksin? monet? pakeisti sidabrine, kadangi ?ia buvo gausu
sidabro
kasykl?. Tai pirm? kart? buvo padaryta
Tirolyje
1486 m., kuomet vietos erchercogas Sigismundas nukaldino didel? sidabrin? monet?. Ji sv?r? 31,83 g ir tur?jo 29,23 g gryno sidabro. Savo verte toks sidabro kiekis prilygo 3,5 g. aukso kiekiui, taigi, vienam florinui (ar auksiniam guldenui). Kaip ir auksinis guldenas, ji prilyginta 60 sidabrini?
kreiceri?
. ?i moneta buvo pavadinta
guldengroschen
, t. y. "guldeno vert?s
gra?is
" (gra?iais tuo metu buvo vadinamos stambios sidabrin?s monetos), ir ilgainiui ?io tipo sidabrin?s monetos prad?tos vadinti guldenais, arba
guldineriais
, nepaisant to, kad j? reik?m? buvo "auksinis".
Toliau guldineris vyst?si dviem kryptimis. Kaldinant v?lesnes monetas buvo prisiri?ta prie fiksuoto sidabro kiekio, ir tokiu b?du i?sivyst?
taleriai
- daugiau ar ma?iau pastovios sidabro mas?s monetos (jos tur?jo apie 22,91 g gryno sidabro), ir jie pripa?inti pagrindiniu ?ventosios Romos Imperijos piniginiu vienetu 1566 m. Jo santykis su smulkesn?mis monetomis buvo kintantis.
Tuo tarpu kaldinant kitas sidabrines monetas, buvo prisiri?ta prie tam tikro smulkesni? monet? nominalo, t. y. piniginio vieneto, ir toks vienetas toliau buvo vadinamas guldenais. Daugumoje ?ventosios Romos Imperijos valstybi? buvo prisiri?ta prie 60
kreiceri?
nominalo. V?liau, kei?iantis kreicerio sidabro kiekiui, nuvert?jo ir guldenai, ir d?l to jie buvo vertinami ma?iau nei taleris. Labai pana?iai kitose ?alyse vyst?si piniginiai vienetai
zlotas
(Abiej? Taut? Respublikoje) ir
er?
Skandinavijoje.
Austrijos-Vengrijos 1000 gulden? banknotas 1880 m.
1754 m.
?ventosios Romos Imperijoje
vykdant reform?, pagrindiniu piniginiu vienetu tapo
konvencinis taleris
, turintis 1/10
Kelno mark?s
(23,38 g) gryno sidabro. Tuo metu Imperijos valstyb?s gal?jo rinktis savo nacionalines valiutas. Dauguma j? pasirinko taler? kaip pagrindin?, ta?iau kai kurios Imperijos valstyb?s pasirinko gulden? kaip pagrindin? savo valiut?, kuri tur?jo fiksuot? kurs? su konvenciniu taleriu. Tarp j? buvo:
1857 m. naujos pinigin?s reformos metu pagrindiniu piniginiu vienetu Vokietijoje tapo
vereinstaleris
, turintis 16⅔ g sidabro. Austrijos imperijoje fiksuotas jo santykis su guldenu buvo 1,5 guldeno = 1 taleris, o piet? Vokietijos valstyb?se: 1 guldenas = 4/7 talerio. Pasinaudojant proga, ?ios reformos metu Austrijos guldenas buvo decimalizuotas ir suskaidytas ? 100 kreiceri? (anks?iau buvo skaidomas ? 60). Piet? Vokietijos guldenai nustojo egzistuoti 1873 m., kuomet i?keisti ?
mark?
, o Austrijos-Vengrijos guldenai - 1892 m., kuomet i?keisti ?
kron?
.
Vengrija
atgaivino gulden? 1946 m. (
forinto
pavadinimu).
1923-39 m. atskir?
Gdansko gulden?
naudojo laisvasis
Gdanskas
.
?veicarijoje kiekvienas i? 25
kanton?
, taip pat kai kurie miestai, vyskupijos, leido savo atskirus pinigus. Keletas kanton? iki 1798 m. leido pinigus, vadinamus guldenais:
Po 1798 m. guldenus pakeit? atskir? kanton? valiutos, vadintos
frankais
.
Surinamo 100 gulden? banknotas
Pagrindinis straipsnis ?
Nyderland? guldenas
.
1581 m.
Nyderlandams
i?kovojus nepriklausomyb?, guldenas paverstas pagrindine valiuta ir prilygintas 28
stiuiveriams
. D?l to jis dar buvo ?inomas kaip
achtentvintigas
(
ol.
achtentwintig
, t. y. "28"). Po ?imto met? (1680 m.) prad?ti kaldinta ir dar viena guldeno r??is: ?ie buvo prilyginti 20 stiuiveri?. Ilgainiui b?tent ?ie guldenai ?sigal?jo kaip pagrindinis atsiskaitymo vienetas. Greta ?i? monet? kursavo ir vietin?
talerio
atmaina
leuvendalderis
,
rijksdalderis
bei
dukatonas
. D?l labai pastovaus stiuiveri? ir guldeno kurso, santykis tarp guldeno ir taleri? buvo nekintantis: leuvendalderis atitiko 1,5 guldeno (30 stiuiveri?), rijksdalderis - 2,5 guldeno (50 stiuiveri?), dukatonas - 3 guldenams (60 stiuiveri?).
1810?1814 m. Nyderland? guldeno vartojimas nutrauktas, Nyderlandus u??mus Pranc?zijai, v?liau v?l atnaujintas, o 1817 m. guldenas decimalizuotas ir naudotaas kaip nacionalin? Niderland? valiuta iki 2002 m., kol j? pakeit?
Euras
.
Vykdydami kolonizacij?, Nyderlandai ?steig? kelet? guldenais vadinam? valiut? savo kolonijose. Tarp j? buvo: