Graikijos pilietinis karas
Graikijos ?em?lapis
Data 1946 ? 1949 m. Vieta Graikija Rezultatas Nacionalin?s armijos pergal?
Konflikto ?alys
Graikijos nacionalin? armija Remia: Did?ioji Britanija (iki 1947 m.) JAV (nuo 1947 m. iki pabaigos)	Graikijos demokratin? armija Nacionalinis i?laisvinimo frontas (Makedonija) Remia: Jugoslavija Bulgarija Albanija
Vadovai ir kariniai vadai
Alexander Papagos , Thrasyvoulos Tsakalotos James Van Fleet	Markos Vafiadis , Nikolaos Zachariadis
Paj?gos
150 000	50 000
Nuostoliai
Graikijos armijos, laivyno ir oro paj?g? nuostoliai 1945 m. rugpj??io 16 d. iki 1951 m. gruod?io 22 d.: [1] 15 268 ?uv? 37 255 su?eisti 3 843 ding? 865 dezertyravo Graik? ?andarmerijos nuostoliai nuo 1944 m. gruod?io 1 d. iki 1951 m. gruod?io 27 d.: [2] 1 485 ?uv? 3 143 su?eisti 159 ding?.
Apie 1 mln. ?moni? karo metu buvo laikinai perkelti [3] .

Graikijos istorija
Senov?s Graikijos istorija
Ryt? Romos imperija
Bizantijos imperija :
Justinianai > Heraklijai > Isaurai > Makedonai > Dukai > Komninai > Angelai > Paleologai
Frankokratija :
Lotyn? imperija , Epyro desp. , Mor?jos desp. , Nakso kun. , Achajos kun. , At?n? kun. , Tesalonik? kun. , J?rin? Venecija
Osman? imperija
Rumelijos , Sal? , Joaninos ejaletai
Graikijos karalyst?
Graikijos pilietinis karas
Graikijos Respublika

Graikijos pilietinis karas vyko 1946 ? 1949  m. tarp Vyriausyb?s paj?g?, kurioms param? teik? Did?ioji Britanija , o v?liau JAV , bei Graikijos Demokratin?s Armijos, karin?s Graikijos Komunist? Partijos ?akos, ir buvo poliarizuot? de?ini?j? ir kairi?j? grupuo?i? kovos d?l vald?ios rezultatas.

Pirmoji karo faz? buvo 1942 ? 1944  m. per naci? okupacij?. Kai Graikijos vyriausyb? tremtyje negal?jo paveikti situacijos t?vyn?je, atsirado ?vairios pasiprie?inimo grupuot?s, i? kuri? svarbiausia buvo Nacionalinis I?vadavimo Frontas (EAM), kur? vald? komunistai. Nuo 1943 m. rudens nesutarimai tarp grupuo?i? suk?l? sur?mimus, kurie vyko iki 1944 m. pavasario, kai buvo pasiektas susitarimas ir suformuota vieninga vyriausyb? su 6 komunistini? pa?i?r? ministrais. Antroji faz? buvo 1944 m. gruod?, kai ?alis buvo i?vaduota. EAM kariniu po?i?riu vald?iusi vis? Graikij?, pasiprie?ino brit? remiamai vyriausybei tremtyje ir band? perimti At?n? kontrol?. EAM pralaim?jimas u?baig? jos ?tak?: ELAS buvo nuginkluota, EAM t?s? veiksmus kaip daugpartin? organizacija. Ta?iau ?tampa i?liko ir susid?rimai tarp kairi?j? ir de?ini?j? tes?si. Per tre?i?j? faz? 1946?1949 m. komunist? partizanai, remiami naujai susik?rusi? ?iaurini? komunistini? ?ali? (Albanija, Jugoslavija, Bulgarija), kov?si su tarptautin?s bendruomen?s pripa?inta Graikijos vyriausybe, kuri buvo suformuota po rinkim?, kuriuos komunistai boikotavo.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]