Gotai

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie subkult?r? skaitykite Gotai (subkult?ra)

Panonijos ir Dakijos istorija
Ilyrai , Trakai
Bojai , Dakai
Romos imperija ( Dakija , Panonija )
Gotai
Hunai
Sklav?nai , Gepidai , Herulai , Langobardai
Avar? kaganatas ( Avarai )
Frank? karalyst? , Did?ioji Moravija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Madjarai
Vengrijos , Rumunijos , Voivodinos , Kroatijos istorija
Ro?ine spalva pa?ym?ta Gotlando sala, ?alia tradicin? Gotaland ?em?, raudonai ? Vilenbergo kult?ra III a., oran?ine ? ?erniachovo kult?ra. Violetine spalva pa?ym?ta Romos imperijos teritorija

Gotai ( Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones ( Guiones ) [1] , o Tacito Gotones ) ? viena did?iausi? ir stipriausi? ryt? german? gen?i?.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis got? kilm?s ?altinis yra VI a. istoriko Jordano Getika . [2] Jis tvirtino, kad ra?ydamas knyg? r?m?si Kasiodoru , kuris naudojo Ablabijaus surinktomis legendomis. [3] Mokslininkai diskutuoja d?l Getikos patikimumo. [3] Pasak Jordano, got? t?vyn? yra Skandzos (pietin? Skandinavija ) ir Gotlando salos. I? ?ia jie i?plauk? vadovaujami karaliaus Berigo. [4] II a. gotai per Ryt? Europ?, palei Vysl? ir Bug? , patrauk? ? pietus ir pasiek? ?iaurin?s Juodosios j?ros pakrant?s stepes .

IV a. gotai pasidalino ? dvi grupes ? ostrogotus (arba ostgotus ), gyvenusius ? rytus nuo Dniestro , ir vestgotus (arba visigotus ), gyvenusius ? vakarus nuo Dniestro .

Got? imperija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gotai galyb?s vir??n? pasiek?, valdant Germanarichui, ostgot? karaliui i? Amal? gimin?s. Jordanas j? lygino su Aleksandru Makedonie?iu . [5] Got? imperija u??m? teritorij? nuo Dunojaus iki Auk?tutinio Pavolgio, nuo Baltijos j?ros iki Juodosios j?ros. Jordanas pasakoja, kad u? i?davyst? vienas didikas buvo nubaustas, supl??ant ? gabalus jo ?mon?. Nu?udytosios broliai vieno pri?mimo metu puol? Germanarich? ir perd?r? j? ietimi . Germanarichas liko gyvas, bet niekada nebepasveiko. Jam nuolat sergant, imperija prad?jo silpti.

Migracijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

375 m. hunai nugal?jo alanus , gyvenusius ? rytus nuo got?, ir su jais ?siver?? ? got? valstyb?. [6] To laikotarpio istorikas Amianas Marcelinas teig?, kad hunai anks?iau buvo u??m? got? valstybes Skitijoje. [7] Gal?jo b?ti, kad hun? ataka buvo atsakas ? got? ekspancij? ? rytus. [8] Plalaim?j?s Ermanarikas nusi?ud?, o ostgotai suskilo: vieni patrauk? ? vakarus pas vestgotus, o kiti pasidav? hunams.

Vestgotai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Vestgot? karalyst? .

Vestgotai, kuriuos ? savo teritorij? ?sileido Bizantija , tapo tikra nelaime jai. Vestgotai buvo pakrik?tyti pagal arijon? apeigas. 381 m. tik?jimas Bizantijoje pasikeit?. Vestgotai tokiu b?du pasijuto izoliuoti. Jie patyr? didelius nuotolius per 394 m. Teodosijaus pilietin? kar? su Eugenijumi ir Arbogastu. [9] 395 m. mir? Teodosijus. Tuo pasinaudoj? Alarikas I ir jo Balkan? gotai sukilo ir labai nuniokojo Pir?j?, sugriov? Korint? , Spart? , Arg? ir Megar? . [10] At?nai liko nesugriauti tik sumok?j? didel? i?pirk?. 396 m. Alarikas niokojo Pelopones?, kai i? Romos atvyko generolas Stilichonas , netik?tai sumu?? gotus ir i?vijo juos ? ?iaur?. Imperatoriaus Arkadijaus patar?jas Eutropijus ?siuto d?l nesankcionuot? generolo veiksm? ir ?tikino paskirti Alarik? Magister militum (kari? vadu) Ilyrijoje 397 m. [10] Jis man?, kad ambicingas rom?n? generolas yra pavojingesnis u? barbar? vad?. [11]

Suskil? ? prie?us gotai dalyvavo stambiausiame to laikme?io Europos m??yje Katalaunijos laukuose ?iaurin?je Pranc?zijoje 451 m., kuriame rom?nai bei j? s?jungininkai ? frankai , sarmatai , armorikie?iai, liticianai, burgundai , saksai , riparie?iai, olibrionai ir kai kurios kitos german? bei kelt? gentys ? vadovaujami Romos karved?io Aetijaus ( Aetius ) po atkaklios ir kruvinos kovos sutriu?kino Atilos vadovaujamus hunus.

Gotai buvo samdomi ir tarnavo Bizantijos imperijos kariuomen?je, ta?iau klajokliai samdiniai buvo sunkiai valdomi, tod?l Bizantijos karvedys Zenonas 471 m. net buvo liep?s i??udyti visus gotus, buvusius Konstantinopolyje .

Gotai minimi Romos apgultyje, kuri? vadovaujami Vitigio prad?jo akveduk? , tiekusi? vanden? Romai, sugriovimu ir nukariavime (537?538 m.).

Simonas Daukantas , kalbininkas Kazimieras B?ga , kuriam pritaria ir prof. Zigmas Zinkevi?ius , pietiniams Lietuvos kaimynams naudojam? apib?dinim? ?gudai“ kildina i? senojo got? pavadinimo.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Linguistic Research Center. Gothic online Archyvuota kopija 2014-12-24 i? Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Heather, Peter (1994). Goths and Romans 332?489 . Oxford Scholarship Online. doi : 10.1093/acprof:oso/9780198205357.001.0001 . ISBN   9780198205357 . p. 3
  3. ↑ 3,0 3,1 Heather, Peter (1994). Goths and Romans 332?489 . Oxford Scholarship Online. doi : 10.1093/acprof:oso/9780198205357.001.0001 . ISBN   9780198205357 . p. 5
  4. ↑ Jordanes (1908). The Origins and Deeds of the Goths . Vert? Mierow, Charles C. Princeton University Press. p. IV (25)
  5. ↑ Jordanes (1908). The Origins and Deeds of the Goths . Vert? Mierow, Charles C. Princeton University Press. p. XXXIII (116-120)
  6. ↑ Beckwith, Christopher I. (2009). Empires of the Silk Road: A History of Central Eurasia from the Bronze Age to the Present . Princeton University Press. ISBN   978-1400829941 . pp. 81?83
  7. ↑ Marcellinus, Ammianus (1862). Roman History . Vert? Yonge, Charles Duke . Henry George Bohn. knyga XXI, II, 1
  8. ↑ Beckwith, Christopher I. (2009). Empires of the Silk Road: A History of Central Eurasia from the Bronze Age to the Present . Princeton University Press. ISBN   978-1400829941 . pp. 331-332
  9. ↑ Wolfram, Herwig (1990) [1979]. Geschichte der Goten [ History of the Goths ] (angl?). Vert? Dunlap, Thomas J. 1988 (1980 2nd German leid.). Berkeley and Los Angeles: University of California Press [Munich: C. H. Beck'she]. ISBN   978-0-520-06983-1 . pp. 136-138
  10. ↑ 10,0 10,1 ?Alaric“ . Encyclopædia Britannica Online . Nuoroda tikrinta 2019 m. rugs?jo 19 d .
  11. ↑ Kulikowski, Michael (2019). The Tragedy of Empire: From Constantine to the Destruction of Roman Italy . Cambridge, MA: The Belknap Press of Harvard University Press. ISBN   978-0-67466-013-7 . p. 126.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Gotai ? vaizdin? ir garsin? med?iaga
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gotai&oldid=7206831 "