Gobio dykuma

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gobio dykuma
?alis: Mongolija , Kinija
Susideda i?: Altajaus Gobis , Ryt? Gobis , Ala?anas , Gurbantiungiutas , Ordosas
Tipas: mi?ri: yra akmening?j?, skalding?j?, druskinguj? dali?.
Plotas: 1,3 mln. km²

Gobio dykuma ( mong. Говь , kin. 戈壁,  pinyin : g? bi ) ? didel? dykuma pietiniame Mongolijos ir ?iauriniame Kinijos regionuose. 2014 m. buvo ra?oma jog dykumos plotas yra 2.3 mln. km². [1] Po Sacharos tai antroji pagal dyd? kar?toji pasaulio dykuma.

Per metus Gobyje vidutini?kai i?krenta 10?250 mm krituli? . Krituli? kiekis vakarin?je dykumos dalyje ma?esnis ir b?na tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Krituli? daugiausia b?na vasar?. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje ma?ai sm?ling? plot?. ?ioje dykumoje dar galima pamatyti laukini? asil? .

Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbi? fosilij? , ?skaitant ir dinozaur? fosilijas.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gobio dykuma apima did?iaj? dal? Mongolijos plynauk?t?s . Ji yra i?sid?s?iusi pietin?je ir rytin?je Mongolijos dalyje, o Kinijoje u?ima vakarin? Vidin?s Mongolijos dal?, Gansu provincijos ?iaur?s rytin? pakra?t? bei Sindziango provincijos ?iaurin? dal?.

Vakaruose dykuma pereina ? Kazach? step? , o pietvakariuose - ? Taklamakano dykum? sistem?. ?iaur?je j? u?daro Altajaus kalnai ir Mongolijos step?s ( Selengos baseinas bei Am?ro baseinas ), o rytuose - Hingano kalnai . ? pietus nuo dykumos yra Hesi koridorius ir Tibeto plynauk?t? . Ry?iau plyti ?iaur?s Kinijos lyguma , nuo kurios dykum? istori?kai skiria Did?ioji Kinijos siena .

Dykuma n?ra vieninga. Pagrindin?s jos i?skiriamos dalys yra Altajaus Gobis , Ryt? Gobis , Ala?anas , Gurbantiungiutas , ir Ordosas .

Pavadinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gobio dykuma Kinijoje

?Gobio“ pavadinimas yra dvireik?mis, nes Kinijoje ir Mongolijoje ?is ?odis vartojamas ne konkre?iai teritorijai apibr??ti, o kaip bendrinis uol?tos centrin?s Azijos dykumos, kaip land?afto formos, apib?dinimas. Sm?l?tos dykumos kini?kai vadinamos ??amo“, i? ?ia kil?s ir kitas Gobio dykumos pavadinimas (?amo).

Kini?kai regionas dar vadinamas han-hai (?i?d?i?v?s e?eras“).

I?saugojimas, ekologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dykumoje ir aplink j? esan?iose ?em?se gyvena daug gyv?n?, toki? kaip juodauodeg? gazel? ir marmurinis ?e?kas . Atklysta ir snieginiai leopardai , rudosios me?kos ir vilkai . Dykumoje taip pat auga prie sausros adaptav?si kr?mai ir ?ol?.

Gobio dykuma Mongolijoje

Teritorija yra jautri per j? va?in?jan?ioms transporto priemon?ms ir ?ia besiganan?ioms namini? gyvuli? bandoms (?mogaus poveikis akivaizdesnis rytin?je Gobio dykumos dalyje, kur daugiau lietaus ir d?l to auginama daugiau gyvuli?). Mongolijoje ?olynai buvo nu?sti o?k?, kurias klajokliai piemenys augina kaip ka?myro vilnos ?altin?. Gyvuli? privatizavimas ir urbanistin?s ekonomikos sugriuvimas paskatino ?mones gr??ti prie senovinio kaimi?ko gyvenimo b?do; d?l to Gobio dykumoje labai padaug?jo klajokli? piemen? ir gyvuli?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Sternberg, Troy; Rueff, Henri; Middleton, Nick (2015-01-26). ?Contraction of the Gobi Desert, 2000?2012“ . Remote Sensing (angl?). 7 (2): 1346?1358. Bibcode : 2015RemS....7.1346S . doi : 10.3390/rs70201346 .