Gobio dykuma
(
mong.
Говь
,
kin.
戈壁,
pinyin
:
g? bi
) ? didel?
dykuma
pietiniame
Mongolijos
ir ?iauriniame
Kinijos
regionuose. 2014 m. buvo ra?oma jog dykumos plotas yra 2.3 mln. km².
[1]
Po Sacharos tai antroji pagal dyd?
kar?toji
pasaulio dykuma.
Per metus Gobyje vidutini?kai i?krenta 10?250 mm
krituli?
. Krituli? kiekis vakarin?je dykumos dalyje ma?esnis ir b?na tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Krituli? daugiausia b?na vasar?. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje ma?ai sm?ling? plot?. ?ioje dykumoje dar galima pamatyti laukini?
asil?
.
Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbi?
fosilij?
, ?skaitant ir
dinozaur?
fosilijas.
Gobio dykuma apima did?iaj? dal?
Mongolijos plynauk?t?s
. Ji yra i?sid?s?iusi pietin?je ir rytin?je
Mongolijos
dalyje, o Kinijoje u?ima vakarin?
Vidin?s Mongolijos
dal?,
Gansu
provincijos ?iaur?s rytin? pakra?t? bei
Sindziango
provincijos ?iaurin? dal?.
Vakaruose dykuma pereina ?
Kazach? step?
, o pietvakariuose - ?
Taklamakano
dykum? sistem?. ?iaur?je j? u?daro
Altajaus kalnai
ir Mongolijos step?s (
Selengos baseinas
bei
Am?ro baseinas
), o rytuose -
Hingano kalnai
. ? pietus nuo dykumos yra
Hesi koridorius
ir
Tibeto plynauk?t?
. Ry?iau plyti
?iaur?s Kinijos lyguma
, nuo kurios dykum? istori?kai skiria
Did?ioji Kinijos siena
.
Dykuma n?ra vieninga. Pagrindin?s jos i?skiriamos dalys yra
Altajaus Gobis
,
Ryt? Gobis
,
Ala?anas
,
Gurbantiungiutas
, ir
Ordosas
.
?Gobio“ pavadinimas yra dvireik?mis, nes Kinijoje ir Mongolijoje ?is ?odis vartojamas ne konkre?iai teritorijai apibr??ti, o kaip bendrinis uol?tos centrin?s Azijos dykumos, kaip land?afto formos, apib?dinimas. Sm?l?tos dykumos kini?kai vadinamos ??amo“, i? ?ia kil?s ir kitas Gobio dykumos pavadinimas (?amo).
Kini?kai regionas dar vadinamas
han-hai
(?i?d?i?v?s e?eras“).
Dykumoje ir aplink j? esan?iose ?em?se gyvena daug gyv?n?, toki? kaip
juodauodeg? gazel?
ir
marmurinis ?e?kas
. Atklysta ir
snieginiai leopardai
,
rudosios me?kos
ir
vilkai
. Dykumoje taip pat auga prie sausros adaptav?si kr?mai ir ?ol?.
Teritorija yra jautri per j? va?in?jan?ioms transporto priemon?ms ir ?ia besiganan?ioms namini? gyvuli? bandoms (?mogaus poveikis akivaizdesnis rytin?je Gobio dykumos dalyje, kur daugiau lietaus ir d?l to auginama daugiau gyvuli?). Mongolijoje ?olynai buvo nu?sti o?k?, kurias klajokliai piemenys augina kaip
ka?myro vilnos
?altin?. Gyvuli? privatizavimas ir urbanistin?s ekonomikos sugriuvimas paskatino ?mones gr??ti prie senovinio kaimi?ko gyvenimo b?do; d?l to Gobio dykumoje labai padaug?jo klajokli? piemen? ir gyvuli?.