Gediminai?i? stulpai

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Gedimino stulpai )
Gedimino stulpai Konstanco susirinkimo herbyne, 1416 m.

Gediminai?i? stulpai  ? vienas svarbiausi? Lietuvos valstybingumo simboli?, valdovo simbolis, naudotas Gediminai?i? ir Jogailai?i? valdov?. Pirmas ?inomas panaudojimas ? 1397  m. Vytauto antspaude, v?liau Vytautui pavald?s pulkai ?ygiavo su ?iuo ?enklu ?ym?tomis v?liavomis ?algirio m??yje . Gediminai?i? stulpai yra vietin?s kilm?s ir i?sirutuliojo i? nuosavyb? ?ym?jusi? ?enkl?. Lietuvos kilmingieji iki Horodl?s unijos naudojo savo ?enklus, kuriuos sudar? abstrak?i? linij? kompozicijos. Gediminai?i? stulpai vaizduojami Sen?j? Trak? herbe . Tarpukario Lietuvoje Gediminai?i? stulpai buvo ir Lietuvos kariuomen?s ?enklas ? juo buvo ?ymimi tankai ir ?aunamieji ginklai. [1] Lietuvos kariuomen?s v?liava ir ?enklas yra Gediminai?i? stulpai.

Kilm? ir naudojimas Did?iojoje Lietuvos Kunigaik?tyst?je [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ry?ys su Gediminu [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ar Gediminas gal?jo naudoti tok? ?enkl? ? ne?inoma. Gedimino antspaud? nei?liko, i?skyrus vien? antspaudo apra?ym?, kuriame minimas s?dintis valdovas. Gedimino antspaud? 1323 m. Liubeke, perra?ydamas jo lai?k?, apra?? ra?tininkas Johanas i? Br?meno. Apra?yme Gedimino stulpus primenanti fig?ra neminima. [2]

Antspaudas tur?jo apvad? i? dvylikos kamp?, o apvado viduryje ? pavaizduot? ilgais plaukais vyr?, s?dint? soste ir laikant? de?in?je rankoje kar?n?, kair?je ? skeptr?. Aplink vyr? ?r??tas kry?ius ir u?ra?as lotyn? kalba: S DEI GRACIA GEDEMINNI LETHWINOR ET RUTKENOR REG (?Dievo malone lietuvi? ir rus?n? karaliaus Gedimino anstpaudas“)


Gediminai?i? stulpais ?? ?enkl? pavadino Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas , laik?s ?? ?enkl? Gedimino sukurtu. Iki jos jis buvo da?nai vadinamas tiesiog ?Stulpais“. Stulp? arba kolon? herbo egzistavimas paveik? ir Palemono legendos k?r?jus ? Palemonas es? atvyk?s ? Lietuvos ?emes su penkiais ?imtais Romos patricij?, i? kuri? patys svarbiausi ? Kentaur? herbo (aliuzija ? Al??ni?ki? ir Giedrai?i? herbus) patricijus Dausprungas, Kolon? (aliuzija ? Gediminio stulpus) herbo patricijus Prosperas Cezarinis, Me?kos herbo patricijus Julijonas ir Ro?i? herbo patricijus Hektoras. [3] [4]

Senosios Lietuvos heraldikos palikimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tikra Gediminai?i? stulp? kilm? ne?inoma. Tik?tina, kad jie atsirado i? sritini? Lietuvos kunigaik??i? herb?, naudot? iki Horodl?s unijos. Tai buvo herbai, sudaryti i? paprast? lau?yt? linij?, labai da?nas buvo str?l?s motyvas, jie buvo r?minti ? skydus, spalvinti ir perduoti i? kartos ? kart?, kai kurie ?i? ?enkl? perkelti ? v?lesnius herbus. D?l labai da?no str?l?s motyvo ansktyvojoje lietuvi? heraldikoje, ji tyr?j? vadinama ?str?line“ arba ?str?line-kry?ine“ heraldika. Taip pat da?ni motyvai buvo kry?iai, ?al?iai, svastikos, dangaus k?nai. [5] Ikihorodlijin? herb? tur?jo Manvydai (kry?ius, kurio centre penkiakamp? ?vaig?d?), Mingailos . Svyri? kunigaik??i? Str?l?, ?emaitijos didik? Burb? , Bilevi?i? herbai taip ir liko vietin?s kilm?s. Yra ?inomas Trak? pilininko Jono Sungailos herbas, vaizduojantis lank? su str?le, nukreipta ?emyn, pana?us ?enklas buvo Vytauto dvaro mar?alo Stanislovo ?iupurnos 1398 ir 1410 m. antspaude: kry?ius gotikiniame skyde, besibaigiantis ?emyn nukreipta str?le. [6] Runin?s kilm?s herbais laikomi Eigird?, Beinart?, P?k?t?, Sopo?k?, Buivyd? antspaudiniai heraldiniai simboliai. [7] Daugelio gimini? ? Beresnevi?i?, Blusi?, K?start?, Klausgailai?i?, Rimvyd?-Mickevi?i?, Skorulski?, Kojelavi?i?-Vij?k? , Kirkutai?i?, Kelp?? herbai tur?jo sen?j? lietuvi?k? str?li? motyv?. [8] Edmundo Rim?os teigimu ?dauguma linijini? motyv? herb?, net dalies gimini? naudoti pauk??iai, pasagos, ro??s ir kitos pana?ios herb? fig?ros buvo vietin?s kilm?s ir nieko bendro netur?jo su lenki?kaisiais herbais“. [9] Balti?kosios tradicijos ?enkl? pastebima net lenki?kame herbyne, ypa? t? gimini?, kurios kariavo prie? pr?sus ? herbai Pilava (pavadint? pagal Sembos ?em?s kaim? Piliava ) ir Prus . Istorikas Joachimas Lelevelis tarp 500 herb? nustat? 270 herb? i? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s i? kuri? 200 sukurti Lietuvoje, 100 j? yra visi?kai lietuvi?ki. Metra??iuose ra?oma, jog 1451 m. Par?evo seime dalis Lietuvos didik? atsisak? i? lenk? Horodl?je gaut? herb? ir gr??o prie sen?j? lietuvi?k?j?. Senieji lietuvi?kieji herbai netur?jo pavadinim?, herb? pavadinim? nebuvo ir lotyni?koje Europos tradicijoje. Nuo XIV a. pabaigos raudonas va?kas LDK tapo valdan?iosios Gediminai?i? dinastijos ir katalik? vyskup? privilegija. [10]

Gediminai?i? stulp? atvaizdai LDK [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gediminai?i? stulpai Konstanco susirinkimo dalyvi? herbyne. 1460? 1464 m. nuora?as.
Vytis su Gedimino stulpais riterio herbe, priskiriamam ?ygimantui K?stutai?iui, Codex Bergshammar , 1440

Daugiausia informacijos apie pirmausoius Gedimino stulp? naudojimo atvejus i?lik? monetose. Teigiama, kad Gedimino stulpai ? schematinis K?stu?io statytos Trak? pusiasalio pilies vart? atvaizdas. Gediminai?i? stulpai pirm? kart? ?inomi nuo 1397 m., juos naudojo Vytautas savo kaldintuose denaruose ir ant kontrafaktini? Aukso Ordos monet?. Gediminai?i? stulpai pirm? kart? raitelio skyde pavaizduoti Vytauto antspaude, naudotame 1397?1411 m. Kit? tyr?j? manymu, jau K?stutis naudojo Gediminai?i? stulpus savo kaldintose monetose. Po Vytauto mirties Gediminai?i? stulpus monetose kaldino ?vitrigaila , Kazimieras Jogailaitis , ?ygimantas Senasis , ir paskutinis Lietuv? vald?s Gediminaitis, ?ygimantas Augustas . Savo herbe stulpus naudojo ?ygimantas K?stutaitis . Gediminai?i? stulpai buvo K?stutai?i? dinastiniu herbu ir Trak? vaivadijos ma?uoju herbu. Tai, kad Gediminai?i? stulpus savo monetose kaldino ir Algirdaitis ?vitrigaila grei?iausiai susij? su tuo, kad jis vald? Trakus. Nuo XVI a. juos ?m? naudoti ir Jogailai?iai, jie randami net ant Stepono Batoro herbo Vy?io skyde. Gediminai?i? stulpai vaizduoti ir Valdov? r?m? kokliuose. [11] Kaip dinastijos simbolis stulpai vaizduoti ir i? Gediminai?i? save kildinusi? Sangu?k? herbuose. Gediminai?i? stulpai ?traukti ir ? Vakar? Europos herbynus: ?Codex Bergshammar“ (1440), ?Armorial Gymnich“ (arba ?Lyncenich“) (1430).

Itin ?domus Gediminai?i? stulp? naudojimas paskutiniojo Gediminai?io ? ?ygimanto Augusto valdymo laikotarpiu. Jo kaldint? lietuvi?k? monet? pavyzd?iuose matoma m??tanti lenki?ko Erelio reik?m?, o jo viet? u?ima monograma SA ir Gediminai?i? stulpai. Pirm? kart? nuo Kazimiero Jogailai?io laik? Gediminai?i? stulpai kaip pagrindin? heraldin? fig?ra atsiranda 1546 m. ir 1547 m. obol? reverse. Gediminai?i? stulpai kalami ?vairi? nominal? monetose: 1545?1546 m., 1555?1556 m., 1546?1548 m., 1559 m. gra?iuose, trigra?iuose ir ?e?iagra?iuose, keturgra?iuose, heraldiniame skyde ?alia Vy?io ? 1565 m. dvigra?iuose, ?emiau Vy?io ? 1562 m. auksiniuose portugaluose (dukatuose). V?lesni? LDK valdov? monetose Gediminai?i? stulpai jau nebenaudojami. [12]

Naudojimas pirmojoje Lietuvos respublikoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1918 m. atk?rus Lietuvos valstyb?, Gediminai?i? stulpai tapo da?nai naudojamu simboliu. Kaip skiriam?j? ?enkl? ?m? naudoti Lietuvos kariuomen?, aviacija, jis buvo kaldinamas monetose.

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gediminai?i? stulp? reik?m? ir naudojimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • K?stutai?i? dinastinis ?enklas. Prad?tas naudoti Vytauto arba K?stu?io.
  • Nuosavyb?s ?enklas. Naudotas Vytauto.
  • Karo v?liav? ?enklas. Naudotas Vytauto ?algirio m??yje.
  • Trak? ?em?s herbas.
  • Vis? Gediminai?i? dinastinis ?enklas. Kaip dinastin? simbol? pradeda naudoti ir Jogailai?i? ?aka pradedant Kazimieru Jogailai?iu .
  • Antras pagal svarb? Lietuvos ?enklas.
  • Antras pagal svarb? Lietuvos ?enklas. Pirmoji Lietuvos respublika.
  • Lietuvos kariuomen?s ?enklas. Pirmoji Lietuvos respublika.
  • Okupuotoji Lietuva ? pasiprie?inimo okupantams ir partizan? simbolis.
  • Antras pagal svarb? Lietuvos ?enklas, nacionalinis simbolis. Antroji Lietuvos respublika.
  • Lietuvos kariuomen?s ?enklas. Antroji Lietuvos respublika.
  • Sen?j? Trak? herbas. Antroji Lietuvos respublika.

Gediminai?i? stulp? etalonas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 2008 met? Gediminai?i? stulpai yra ?statymu apibr??tas nacionalinis simbolis. Lietuvos Respublikos valstyb?s herbo, kit? herb? ir herbini? ?enkl? ?statyme , 6 straipsnyje ?ra?yta: [13]

6 straipsnis. Lietuvos nacionaliniai simboliai

  • 1. Lietuvos istoriniai nacionaliniai simboliai yra dvigubas kry?ius ir Gediminai?i? stulpai. J? etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas.
  • 2. Dvigubas kry?ius vaizduojamas geltonas (auksinis) m?lyname skyde ir yra sudedamoji Lietuvos valstyb?s herbo dalis. ?is simbolis gali b?ti naudojamas ir savaranki?kai tiek su skydu, tiek be jo.
  • 3. Gediminai?i? stulpai vaizduojami geltoni (auksiniai) raudoname skyde arba be jo.
  • 4. ?io straipsnio 1 dalyje nurodyt? simboli? etalonus saugo Lietuvos heraldikos komisija. Kitos valstyb?s ir savivaldybi? institucijos ir ?staigos ?iuos simbolius gali naudoti tik suderinusios j? projektus su Lietuvos heraldikos komisija.


?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Nepriklausomos Lietuvos ginklai [ [1] ]
  2. Albinas Jovai?as. Gedimino lai?kai [2]
  3. Apie Romos kunigaik?t? Palemon? ir kaip jis ?sik?r? ?emaitijoje [3]
  4. Algirdas Julius Greimas. Palemono gimin?s genealogija [4]
  5. Gabriel? Jasi?nien?. ?emaitijos bajorijos elito heraldika XVII ? XIX a., Nagurski?, Gorski? atvejai [ [5] ]
  6. Vytas Jankauskas. Jono Sungailos gimin?: istorin? tradicija ir istoriografijos pasiekimai [ [6] ]
  7. Ar?nas Kazys Kynas. Lai?kai i? praeities.V?XI a. skandinav? run? raidynas ir ankstyvoji Lietuvos heraldika [7]
  8. Visuotin? lietuvi? enciklopedija. Herbai [8]
  9. Edmundas Rim?a. Heraldika. I? praeities ? dabart?. 2004 m.
  10. Raudono va?ko antspaudo fragmentas [9]
  11. Kokliai su LDK herbu ir Gedimino stulpais herbo skyde, XV a. [10]
  12. Vincas Ruzas. Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s monetos Lietuvos banko Pinig? muziejuje. Katalogas [ [11] ]
  13. Lietuvos Respublikos valstyb?s herbo, kit? herb? ir herbini? ?enkl? ?statymas [12]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]