Ftalatai ( angl. Phthalates ) ? ftalio r?g?ties (1,2-benzendikarboksir?g?ties) esteriai . Daugiausiai naudojami kaip plastifikatoriai , kuri? dedama ? plastikus , siekiant padidinti j? lankstum?, skaidrum? bei ilgaam?i?kum?. Pla?iai paplit? buityje ir pramon?je, vis? pirma naudojami sumink?tinti polivinilchlorid? (PVC).

I? C3-C6 alkoholi? i?gaunami ma?os molekulin?s mas?s ftalatai (3-6 anglies atomai molekul?je), kurie yra labiau toksi?ki. D?l neigiamo poveikio ?mogaus sveikatai pama?u kei?iami daugelyje produkt? JAV , Kanadoje ir Europos S?jungos ?alyse. ^[1] Vietoje ?i? ftalat? dedami auk?tos molekulin?s mas?s ftalatai, kuriuose molekul?je yra daugiau kaip 6 anglies atomai, suteikiantys didesn? pastovum? ir ilgaam?i?kum?. 2010  m. duomenimis, rinkoje dar dominavo auk?tos molekulin?s mas?s ftalat? plastifikatoriai, ta?iau teisin?mis priemon?mis ir aplinkosauginink? pastangomis gamintojai spaud?iami atsisakyti ftalat? naudojimo. ^[2]

Taikymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ftalatai yra naudojami ?vairiuose produktuose: nuo vaist? ir maisto pried? table?i? apvalkal? iki klampumo , gelio konsistencijos kontrol?s agent?, pl?veli? formuotoj?, stabilizatori?, dispergent? , lubrikant? , ri?ikli?, emulgatori? ir suspenduojan?i? agent?. Galutin?s paskirties produktai yra klijai , ?em?s ?kio adjuvantai , statybin?s med?iagos , asmenin?s prie?i?ros priemon?s, medicinos prietaisai, plovikliai ir aktyviosios pavir?iaus med?iagos , pakuot?s, vaik? ?aislai, modeliavimo moliai, va?kai, da?ai, spausdinimo da?ai ir dangos, vaistiniai preparatai, maisto produktai ir tekstil?. Ftalatai taip pat da?nai naudojami mink?tuose plastikiniuose ?vejybos masaluose, sandarinimo med?iagose, da?? pigmentuose, geliniuose sekso ?aisluose. Ftalatai naudojami ?vairios buitin?s paskirties daiktuose, tokiuose kaip du?o u?uolaidos, vinilo apmu?alai, klijai, grind? dangos, maisto pakuot?s ir vyniojimo pl?vel?s, valymo med?iagos. Asmenin?s prie?i?ros priemon?s, kuriose yra ftalat?, apima l?p? da?us, kvepalus, dezodorantus, plauk? prie?i?ros priemones, nag? lak?, skyst? muil?. ^[3]

Ftalatai taip pat sutinkami ?iuolaikin?s elektronikos ir medicinos srityse, pavyzd?iui, kateteriuose ir kraujo perpylimo prietaisuose. Da?niausiai naudojami ftalatai yra dietilheksilftalatas (DEHP), dizodecilftalatas (DIDP) ir disononilftalatas (DINP). DEHP d?l savo pigumo buvo dominuojantis plastifikatorius viso pasaulio PVC gamyboje. Benzilbutilftalatas (BBP) naudojamas PVC grind? dang? gamybai, nors Vakar? ?alyse jo vartojimas greitai ma??ja. Ftalatai su ma?omis R ir R' grup?mis naudojami kaip kvepal? ir pesticid? tirpikliai.

Gamyba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kiekvienais metais pasaulyje pagaminama apie 8,4 mln. ton? plastifikatori?, i? kuri? Europoje ? apie 1,5 mln. t. ^[4] Ma?daug 70% ?i? kieki? sudaro ftalatai, lik? 30% yra alternatyvios chemin?s med?iagos. Plastifikatoriai sudaro 10-60% viso plastifikuot? produkt? svorio. Neseniai Europoje ir JAV d?l ?vest? reguliavimo taisykli? pakito atitinkam? ftalat? suvartojimas ? pasirenkami auk?tesni ftalatai (DINP ir DIDP) kaip bendros paskirties plastifikatoriai, pakeit? DEHP, nes DIDP ir DINP nebuvo klasifikuojami kaip pavojingi. Visi min?ti ftalatai dabar yra reguliuojami ir apribojami daugelyje gamini?. Nors DEHP, kaip nustatyta, daugumoje atvej? nekelia pavojaus, kai jie tiriami taikant pripa?intus rizikos vertinimo metodus, buvo priskirti 1B kategorijos reprotoksinams ^[5] ir dabar yra Europos S?jungos REACH ( Registration, Evaluation and Authorisation of Chemicals ) reglamento XIV priede. DEHP buvo palaipsniui nutrauktas pagal REACH reglament? ir gali b?ti naudojamas tik konkre?iais atvejais, jei buvo suteiktas leidimas. Leidimus i?duoda Europos Komisija, gavusi Rizikos vertinimo komiteto (RAC) ir Europos chemini? med?iag? agent?ros (ECHA) Socialin?s ir ekonomin?s analiz?s komiteto (SEAC) nuomon?.

Ftalat? poveikis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ftalatai trikdo med?iag? apykait? , silpnina imunin? sistem? , neigiamai veikia vyr? reprodukcin? sistem? , kepenis . Vaikams gali sukelti astm? . ? vaiko organizm? ftalatai patenka pro od? ar burn?. Jie ypa? pavojingi n???ioms moterims, kadangi net ma?a j? doz? kenkia vaisiaus vystymuisi. Maisto produktuose j? pasitaiko d?l ?vairi? prie?as?i?. Pavyzd?iui, ? pien? ?ios med?iagos patenka jo gamybos procese. Tai nutinka tiekiant pien? plastikiniais vamzd?iais, taip pat dalis ftalat? patenka dar pieno i?gavimo procese, nes ftalat? esama ir mel?imo aparatuose. Ftalatai yra tirp?s riebaluose, o pienas gausus lipid? , kurie traukia ?ias med?iagas i? plastiko vamzd?i?, tod?l jos lengvai patenka ? pien?. ^[6]

Prevencija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ftalat? savo sud?tyje turintys produktai n?ra ?enklinami, d?l to j? visi?kai i?vengti yra ne?manoma. Der?t? vengti tam tikr? plastiko pakuo?i? - gaminiai su perdirbimo kodo numeriu ?3“ gali pasi?ym?ti ftalat? poveikiu. ^[7] Ta?iau 2003 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 10 ?eim?, parod?, kad penki? ?eim?, kurioms buvo teiktas organi?kas maistas netur?j?s kontakto su plastiku, ftalat? koncentracijos ?lapime mediana padid?jo nuo 283,7?nmol/g iki 7027,5?nmol/g. ^[8] I?tyrus ftalat? kiekius maiste teiktame tyrimo dalyviams, didel?s koncentracijos buvo aptiktos pieno produktuose (supakuotuose pakuot?se be plastiko) ir organi?kuose prieskoniuose. ^[9]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]