Fregata

Fregata ( pranc. fregate , it. fregata ) ? karo laivas . Terminas buvo naudojamas ?vairiems kariniams laivams istorijoje, nuo laiv? su irklais, burlaivi?, iki ?arvuo?i?, solid?i? plienini? mil?in?.

Fregata gali b?ti:

lengvasis ry?io laivas ^[1]. Tur?jo 3?5 stiebus, 4?5 poras irkl?, ?stri??j? bur?. Naudota XIII ? XVI am?iuje.
tristiebis karo burlaivis ?valgybai, puolimui, j?r? prekybos keli? apsaugai ^[2]. Tur?jo 2 denius, kuriuose buvo iki 62 patrank? . Pirmosios fregatos buvo greiti nedideli burlaiviai su vienu deniu, kuriame tur?jo kelias de?imtis patrank?. Naudota XVIII ? XIX am?iuje.
modernus didelis ne?arvuotas karo laivas ?valgybai, puolimui, eskadros apsaugai ^[3]. Naudojama ir prie?l?ktuvinei laiv? gynybai, povandeniniams laivams aptikti ir sunaikinti. Ginkluota raketomis , pab?klais, torpedomis , gilumini? bomb? m?tymo ir kita ?ranga. Kai kurios didel?s fregatos turi dar 1?2 sraigtasparnius . Vandentalpa iki 4 000 t , greitis apie 55 km/h (30 mazg? ). Per II pasaulin? kar? fregatomis buvo vadinami kai kurie kreiseri? ar eskadrini? mininink? tipo karo laivai. JAV iki 1975 m. fregatomis buvo laikomi atominiai (8 000?10 000 t vandentalpos) karo laivai, v?liau pavadinti atominiais?raketiniais kreiseriais.

Burlaivi? am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?odis fregata kilo Vidur?emio j?roje XV a., minint laiv? su irklais, bur?mis ir lengva ginkluote. XVII a. ?odis vartotas Anglijoje , apib?dinant ma??, ilg? karin? laiv?, ma?ai ginkluot?, ta?iau su didele ?gula. Brit? Taut? Sandraugos statyti laivynai daugiausiai susidar? i? laiv?, vadinam? fregatomis. Did?iosios fregatos buvo dviej? deni?, tre?ios klas?s, tur?jo apie 60 patrank? . ?ie laivai buvo dideli ir laikomi did?iaisiais laikme?io laivais. Bet daug kit? to laiko fregat? buvo naudojamos kaip kreiseriai , greiti, nepriklausomi laivai. Terminas fregata suprantamas kaip laivas ilgu siauru korpusu, kuris tiesiogiai susij?s su grei?iu. Pagal karinio j?r? laivyno kategorij? sistem?, i?leist? 1660 m., fregatos buvo penktos kategorijos, ta?iau ma?os, 28 patrank? fregatos buvo laikomos 6 kategorijos.

Klasikin?s burin?s fregatos ?inomos d?l svarbaus vaidmens Napoleono karuose . ?ie laivai tur?jo piln? takela?? su pagrindin?mis patrankomis ant vienintelio denio, kuris buvo tokio auk??io kaip vir?utinis ginkl? denis dvideniuose laivuose anks?iau. Apatinis ginkl? denis netur?jos jokios ginkluot?s ir veik? kaip miegamasis denis , kuriame gyveno ?gula ir i? tikr?j? buvo ?emiau vandens linijos naujesn?se fregatose. Naujosios burlaivin?s fregatos gal?jo kautis visomis patrankomis, net tuomet kai j?ra buvo tokia audringa, jog dvideniai laivai prival?jo u?daryti patrank? angas ?emesniuose deniuose. Naujosios fregatos puikiai plauk? ir buvo geri kariniai laivai d?l ilg? korpus? ir ?emos antvandenin?s dalies kombinacijos, lyginant su tais laivais, kuri? dydis ir ap?audymo galia buvo pana??s.

Pranc?zijos karinis j?r? laivynas u?grob? kelias brit? fregatas Septyneri? met? karo prad?ioje (1756-1763 m.). Greitai Pranc?zija pasistat? toki? laiv? kopijas ir prad?jo taikyti prie savo poreiki?.

Nors fregatos ir buvo ma?esn?s u? linijinius laivus, ta?iau kel? didesn? gr?sm? prie?ininkams nei ?liupai ar korvet?s , jau nekalbant apie kaperius ir prekybinius laivus. Paj?gios gabenti daug maisto atsarg?, fregatos gal?jo plaukti didelius atstumus. Jos ?valgydavo, vyko ? komercines keliones ir patruliavo. Nors jos ir veng? kontaktuoti su linijiniais laivais d?l didesn?s j? ap?audymo galios (nors ir tarp laivyn? buvo susitarimas, kad u?pulti fregat?, kur? neatakuoja pirma, yra nemandagu), fregatos turb?t ilgiausiai tarnav? laivai buriavimo istorijoje.