50°55′22″ ?. pl.
1°46′50.16″ r. ilg.
/
50.92278°?. pl. 1.7806000°r. ilg.
/
50.92278; 1.7806000
Eurotunelis
,
tunelis per Laman??
(
angl.
the Channel Tunnel
arba
Euro Tunnel
,
pranc.
le tunnel sous la Manche
) ? gele?inkelio tunelis, jungiantis kontinentin?
Europ?
su Britanijos sala, nutiestas per
Laman?o s?siaur?
. Vienas i? ?ymiausi?
XX a.
statini?. Ilg? laik? buvo ilgiausias pasaulio tunelis (dabar
Seikan Tunnel
,
Japonija
).
Tunelio ilgis apie 50,5 km. 37,9 km yra po vandeniu (did?iausias rodiklis).
Statybos pabaiga ?
1994
.
Tunelio br??inys (
XIX a.
).
Id?ja sujungti kontinentin? Europ? su Britanija nebuvo nauja.
1802
m. pranc?z?
in?inierius
Albert Mathieu-Favier
pasi?l? tunelio projekt?. Juo tur?jo va?in?ti arkli? traukiami ekipa?ai. Numatyta tunel? ap?viesti aliejaus lempomis. Kas tam tikr? atstum? buvo numatyti kaminai ventiliacijai, kurie tur?jo i?l?sti vir? vandens. Tunelio samata siek? 1 mln. svar? sterling?. ?? projekt?
Napoleonas
pasi?l? Anglijai, ta?iau v?liau nebuvo tariamasi.
1875
m. vienas pirm?j?
metro
(
Londonas
) statytoj?
Peter William Barlow
pasi?l? nutiesti metalinio cilindro formos tunel? Laman?o dugnu, kuriuo jud?t? traukiniai, ta?iau projektas buvo atmestas.
1876
m. pagal Pranc?zijos ir Anglijos susitarim? vyko geologiniai tyrimai.
Gruod?io 21
d. pranc?zai prad?jo kasti tunel? netoli
Sangat
miestelio.
1883
m.
kovo 18
darbus teko nutraukti, nes anglai i?sigando, jog tai bus lengvas ir paprastas kelias u?pulti ?al?. Tuo metu tunelio jau buvo i?kasta 2026 m angl? ir 1829 m pranc?z? pus?se.
1922
m. darbai buvo prad?ti i? naujo ?alia
Folkestone
miestelio Anglijoje. Ta?iau, i?kasus 128 m, tunelio darbai buvo v?l sustabdyti d?l politini? motyv?.
Tunelio terminalas
Folkestone
(
Jungtin? Karalyst?
).
Tunelio statybos id?ja buvo atnaujinta po
II pasaulinio karo
.
1957
m. buvo suformuota tyr?j? grup?, kuri
1960
m. rekomendavo i?kasti tunel? su dviem pagrindin?m ?akom ir viena tarnybine. ?is projektas buvo patvirtintas
1973
m., prad?ti tunelio kasybos darbai, ta?iau po dvej? met? jie buvo nutraukti i?kasus tik 280 m.
1984
m. Pranc?zijos ir Jungtin?s Karalyst?s vald?ia suprato, jog nesugeb?s i?kasti tunelio, nepritraukusios priva?i? investicij?. Pasirinkus vien? i? artimiausi? 1973 m. id?jai projekt?, abi vyriausyb?s
1987
m.
vasario 12
d. ratifikavo tunelio statybos sutart?.
Tunelis tur?jo sujungti
Kal?
(Pranc?zija) ir
Folkestone
(Anglija) miestus. ?domu tai, kad ?is kelias yra ilgiausias i? tuomet keturi? si?lyt?. Buvo numatyta tunel? kloti lengvesniame kasti geologiniame
kreidos
sluoksnyje.
Pagrindiniu tunelio rangovu tapo angl? ir pranc?z? konsorciumas
TransManche Link
. J? sudar? 10 statybos kompanij? ir 5 investiciniai bankai.
Tunelio kasimo darbams buvo suprojektuotos ir pagaminta 11 speciali? kasimo ma?in?. Jos veik? besisukan?io cilindro frezavimo principu ir per 1 sekund? apsisukdavo 2-3 kartus apie savo a??. Ma?inos veikimo metu sienos buvo tvirtinamos specialiais
betoniniais
segmentais, i? kuri? susiformuodavo i?orinis tunelio apvalkalas. Apskai?iuota, jog vienos i? betonini? segment? dalies atkarpa buvo sumontuojama per ~50 min. Taip pat ?inoma, jog kasantieji i? Anglijos pus?s nutiesdavo apie 150 m per savait?. Tuo tarpu ?pranc?zi?koji“ pus? ? 110 m. Tai l?m? skirtingas gruntas ir ma?in? ypatyb?s. Pasibaigus darbams ?ias ma?inas pranc?zai i?ve??, o britai su jomis i?kas? papildomas at?akas ? ?onus ir ten paliko.
Tam, kad i? abiej? pusi? kasamas tunelis susijungt? tiksliai, buvo naudojama lazerin? pozicionavimo sistema. Padedant ?iai sistemai abi pus?s susitiko numatytame ta?ke
1990
m.
gruod?io 1
d. apie 40 m ?emiau s?siaurio dugno. Nukrypimas buvo palyginus ma?as: 358 mm pagal horizontal? ir 58 mm pagal vertikal?. Angl? pus? buvo i?kasusi 84 km, o pranc?z? ? 69 km. Sujungus tunel?, paskutinius metrus angl? ir pranc?z? darbininkai prakas? su kirtikliais ir kastuvais.
Tunelio kasimo metu buvo i?kasta apie 80 mln. ton? i?kasen?. Pranc?zai jas i?pyl? ? s?siaur?, o anglai supyl? dirbtin? 360 000 m² plo?io
?ekspyro
vardo i?ky?ul?, kuriame ?reng? park?.
Projektas buvo ?gyvendintas per 7 metus. I? viso jame dalyvavo 13 t?kstan?i? ?moni?.
1994
m.
gegu??s 6
d. tunelis i?kilmingai atidarytas. Juostel? perkirpo Did?iosios Britanijos karalien?
El?bieta II
ir Pranc?zijos
prezidentas
Fransua Miteranas
.
Tunelio pj?vis. A ? pagrindiniai tuneliai, B ? aptarnavimo tunelis, C ? avariniai pra?jimai, D ? ventiliacin? sistema.
Eurotunelis susideda i? trij? tuneli? ? du pagrindiniai i?or?je ir vienas tarnybinis per vidur?. Visi trys tuneliai kas 375 metrus yra sujungti pra?jimais, kurie skirti tunel? pri?i?rintiems darbininkams. Avarijos metu jais numatyta evakuoti keleivius. Du pagrindiniai tuneliai kas 250 metr? sujungti specialia ventiliacijos sistema.
1996
m.
lapkri?io 18
d. pirmosios avarijos metu ve?an?iame krovininius automobilius traukinyje ?vyko gaisras. 34 keleiviai buvo evakuoti ? gretim? tunel?, kuriuo juos i?ve?? pranc?z? gelb?jimo komanda. Gaisrinink? komanda gaisr? gesino kelias valandas. Stipriai pa?eista apie 200 m tunelio, dar 200 m ? dalinai. Tunelio konstrukcijos ir gelb?jimo tarnyb? darbo d?ka auk? nebuvo.
Antrosios avarijos metu (
2001
m.
spalio 10
d.) tunelio viduryje d?l techninio gedimo sustojo keleivinis traukinys. ?mon?s tunelyje praleido apie 5 valandas ir buvo evakuoti kitu tuneliu.
Greitaeigi? traukini? linij? schema. Eurotunelis pary?kintas
Eurotunnel Shuttle
vagono interjeras
Tuneliu kursuoja traukiniai. Jie gabena keleivius, krovinius. Did?iausias greitis tunelyje sieka apie 350 km/h. D?l tokio grei?io b?giai ?kaista, kuriuos atv?sina speciali ?aldymo sistema. Traukiniai yra varomi elektra. Nuo
Pary?iaus
iki
Londono
kelion? u?trunka apie 2:35 valandos.
Eurostar
traukinys pat? tunel? prava?iuoja per 20 min.,
Shuttle
traukinys ? per 35 min.
Tuneliu kursuoja 4 tip? traukiniai:
- Eurostar
? greitaeigis keleivinis traukinys, kursuojantis i?
Vaterlo
gel?. stoties Londone per
Garde du Nord
Pary?iuje iki
Midi/Zuid
Briuselyje
- Eurotunnel Shuttle
? greitaeigis krovininis-keleivinis traukinys, gabenantis automobilius, autobusus, sunkve?imius. ?domu tai, kad transporto priemon? traukinyje talpinama per apytiksliai 8 minutes, o vairuotojas ir keleiviai lieka savo transporto priemon?je visos kelion?s metu.
- Krovininis
Eurotunnel Shuttle
? greitaeigis atviro tipo traukinys, skirtas perve?ti sunkve?imiams su priekabomis. Automobili? vairuotojai ir keleiviai perve?ami specialiame keleiviniame vagone.
- Krovininiai traukiniai ? skirti tik kroviniams ve?ti.
Greitaeigi? traukini? greitis tunelyje suma?inamas iki 160 km/h, nors toki? traukini? kreiserinis greitis yra 300 km/h.
2004
metais Eurotuneliu buvo perve?ti 2 276 675 keleiviai, 2 101 323 automobiliai, 1 281 207 sunkve?imiai su priekabomis, 63 467 autobusai.
Finansavimas ? viena i? opiausi? Eurotunelio problem?. Tunelio statyba kainavo apie 10 milijard? svar? sterling?. Nors juo perve?ama apie 66 % vis? gele?inkeliais ve?am? krovini? i? Europos ? Britanij?, tunelis yra nuostolingas.
Tunelis yra gana paprastas b?das patekti ? Jungtin? Karalyst?. Pranc?zijoje, ?alia tunelio, buvo ?steigtas migrant? centras, kuriame migrantai laukdavo leidimo vykti ? Jungtin? Karalyst?. Kai kurie nesulauk? leidimo band? nelegaliai vykti tuneliu.
Yra keli b?dai tai padaryti:
- Vykti keleiviniu traukiniu. Atidarius tunel? muitininkai beveik netikrindavo keleivi? dokument?. ?iuo metu tai retas patekimo b?das, nes muitininkai d?l didelio migrant? kiekio prad?jo grie??iau tikrinti keleivi? dokumentus.
- Vykti krovininiame konteineryje. Tai populiariausias b?das, bet kartu ir pavojingas. Viename traukinyje buvo rasti u?dus? 52 azijieti?kos kilm?s ?mon?s.
- Pereiti tunel?. Sunkiausias ir pavojingiausias b?das. Per vis? tunelio istorij? tik keliems ?mon?ms pavyko pereiti tunel?.