?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Edgar Allan Poe
Gim?	1809 m. sausio 19 d. Bostonas , JAV
Mir?	1849 m. spalio 7 d. (40 met?) Baltimor? , JAV
Pilietyb?	Amerikietis
Profesija	Poetas , apsakym? ra?ytojas, redaktorius, literat?ros kritikas
?anrai	Fantastika , Siaubo
Literat?ros jud?jimas	Romantizmas
Sutuoktinis	Virginia Eliza Clemm Poe
Para?as

Edgaras Alanas Po ( angl. Edgar Allan Poe , 1809  m. sausio 19 d. ? 1849  m. spalio 7 d.) ? amerikie?i? poetas , noveli? ra?ytojas , redaktorius ir literat?ros kritikas . Jis laikomas Amerikos romantizmo jud?jimo dalimi. Geriausiai ?inomos jo misti?kos ir kraupios istorijos. Po yra laikomas detektyvinio ?anro pradininku. Glaud?iai siejamas su mokslin?s fantastikos ?anru. Po buvo pirmasis garsus amerikie?i? ra?ytojas, band?s pragyventi i? ra?ymo, ta?iau susid?r? su finansiniais sunkumais.

Edgaras Alanas Po gim? Bostone , Masa?iusetse , t?v? neteko labai anksti. Po buvo priglaustas D?ono ir Franc?s Alan?, gyvenusi? Ri?monde , Vird?inijoje , ta?iau nebuvo ?sivaikintas. Po neilgai trukusi? studij? Vird?inijos universitete ir nevykusio bandymo k? nors pasiekti kariuomen?je, Po ir Alan? ?eimos keliai i?siskyr?. Kaip tik tada, lik?s vienas, Po prad?jo publicisto karjer?. Savo karjer? prad?jo kukliai ? anoniminiu poem? rinkiniu, pasira??s Bostonie?io slapyvard?iu.

Po neilgai ra?? poezij?, v?liau nusprend? kurti proz? , kelerius kitus metus dirbo ?urnalistu, per t? laik? i?gars?jo savitu kritikos stiliumi. Dirbdamas jis tur?jo nuolat kraustytis i? miesto ? miest?, ?skaitant Baltimor? , Filadelfij? ir Niujork? . 1835 metais Baltimor?je 26 met? am?iaus Po ved? Vird?inij? Clemm, savo trylikamet? pusseser?. 1845 met? saus? buvo i?leista jo kurta poema ?Varnas", kuri akimirksniu i?populiar?jo. Po dvej? met? nuo tuberkulioz?s mir? Po ?mona. Jis prad?jo planuoti nuosavo ?urnalo leidyb?, The Penn (v?liau pervadintas The Stylus ), ta?iau mir? prie? jam pasirodant apyvartoje. 1849 metais spalio 7 dien?, b?damas gyvybingu,dar jaunu 40 met? vyru, Po mir?, o mirties prie?astys dar iki ?iol nenustatytos. Sp?jama, kad tai nutiko d?l besaikio alkoholio vartojimo, smegen? perkrovos, choleros , narkotik?, ?irdies ligos , pasiutlig?s , tuberkulioz?s ar pasik?sinimo ? savo gyvyb? .

Edgaro Alano Po palikimas tur?jo ?takos Jungtini? Valstij? ir viso pasaulio literat?rai, taip pat ir tokioms mokslo sritims kaip kosmologija ir kriptografija . Jo darb? ?taka pastebima populiariojoje literat?roje, muzikoje, filmuose ir televizijoje. Daugelis viet?, kuriose gyveno Po, paversta muziejais.

Jaunyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Edgaras Po gim? 1809  m. sausio 19 dien?, Bostone , Masa?usetso valstijoje . Jis buvo antrasis vaikas aktori? Elizabetos Arnold Hopkins Po ir Davido Po jaunesniojo ?eimoje, tur?jo vyresn? brol? Viljam? Henr? Leonard? Po ir jaunesn? seser? Rosalin? Po. Edgaras gal?jo gauti vard? Viljamo ?ekspyro dramos ? Karalius Lyras “ persona?o garbei. ?i? dram? jo t?vai vaidino 1809 metais. 1810 metais t?vas paliko ?eim?, o po met? nuo d?iovos mir? motina. Po buvo priglaustas D?ono Alano, pasiturin?io ?kot? prekeivio Ri?monde , Vird?inijos valstijoje . D?onas Alanas prekiavo gausybe ?vairi? preki?, ?skaitant tabak?, gelumb?, kvie?ius, paminklus ir vergus. Alanai buvo glob?ji?ka ?eima, ta?iau formaliai taip ir ne?sivaikino Po, net dav? jam vard? ?Edgaras Alanas Po“.

Alan? ?eima pakrik?tijo Po episkopalin?je ba?ny?ioje 1812 metais. D?onas Alanas lepino ir drausmino savo aukl?tin?. 1815  m. ?eima persik?l? ? Anglij? . 1816 metais Po trump? laikotarp? klaus?si paskait? gramatikos mokykloje Irvine , ?kotijoje (D?ono Alano gimtin?je). Iki 1817 met? vasaros mok?si internatin?je mokykloje ?elsyje . V?liau ?stojo ? ?Reverend John Bransby’s Manor House School“, tada buvusi? u? 4 myli? (6 km) ? ?iaur? nuo Londono.

1820 metais Po kartu su Alanais persikraust? atgal ? Ri?mond? Vird?inijoje . 1825  m. mir? D?ono Alano draugas ir verslo r?m?jas Viljamas Galtas, manoma ? turtingiausias Ri?mondo gyventojas. Jis paliko Alanui kelis akrus nekilnojamojo turto. Palikimas buvo ?vertintas 750 000 JAV doleri?. T? pa?i? met? vasar? Alanas i?leido savo did?iulius turtus ?sigydamas dviej? auk?t? plytin? nam?, kuris vadinosi ?Moldavija“. Manoma, jog Po buvo susi?ad?j?s su Sara Elmira Royster, prie? 1826 met? vasar? u?siregistruodamas ? Vird?inijos universitet? studijuoti kalb?. Tuo laikotarpiu universitete buvo ?si?aknijusios jo ?k?r?jo Tomo D?efersono id?jos. Universitetas tur?jo grie?tas taisykles prie? lo?im?, ?irg? lenktyni? la?ybas, ginklus, tabak? ir alkohol?. Ta?iau ?ios taisykl?s buvo visi?kai ignoruojamos. D?efersonas ?ved? student? savivaldos sistem?, leidusi? jiems patiems pasirinkti studijas, patiems susitarti d?l apgyvendinimo ir prane?in?ti apie visus prasi?eng?lius d?stytojams. Unikalioji sistema buvo chaoti?ka, pakilo i?mest?j? skai?ius. B?tent tuo metu Po i?siskyr? su Royster ir nutolo nuo savo glob?jo d?l polinkio lo?ti. Po tvirtino, jog Alanas nedav? jam pakankamai pinig? norimoms studijoms, b?tiniems tekstams bei neapstat? buto. Alanas siunt? papildomus pinigus ir drabu?ius, ta?iau Po skolos augo. Pra?jus metams Po met? universitet? ir 1827 met? baland? i?vyko ? Boston?. Jis neman?, jog yra laukiamas Ri?monde, ypa? po to, kai su?inojo, kad jo mylimoji Royster i?tek?jo u? Aleksandro ?eltono. Tuo metu Po u?sidirbdavo i? atsitiktini? darb?, toki?, kaip ra?tininkas ir ?urnalistas. Ka?kuriuo metu pasira?in?jo slapyvard?iu Henri Le Rennet.

Kareivio karjera [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1827  m. gegu??s 27 d., nebegal?damas pats i?silaikyti, Po verbavosi ? Jungtini? Valstij? kariuomen? kaip eilinis. Pasivadin?s Edgaru A. Periu, jis tvirtino, jog yra 22 met? am?iaus, nors i? ties? jam tebuvo 18 met?. I? prad?i? jis tarnavo Nepriklausomyb?s forte Bostone u? penkis dolerius per m?nes?. Tais pa?iais metais Po i?leido pirm?j? knyg? ? keturiasde?imties puslapi? poezijos rinkin? ?Tamerlane ir kiti eil?ra??iai“, pasira??s ?Bostonie?iu“. Buvo i?spausdinta tik 50 kopij?, kurios fakti?kai nesusilauk? jokio d?mesio. Po pulkas buvo perkeltas ? Moultrie Fort? ?arlstone , Piet? Karolinoje . Jie keliavo brigu ?Waltham“, 1827  m. lapkri?io 8 d. buvo paauk?tintas iki techniko, eilinio krautuvininko, kuris ruo?? artilerijai granatas, o jo m?nesinis atlyginimas padvigub?jo. Po dvej? met? tarnybos ir pasiek?s artilerijos ser?anto majoro laipsn? (auk??iausi?, kur? gali pasiekti puskarininkis), Po nusprend? savo penkeri? met? tarnyb? baigti anks?iau. Jis atskleid? savo tikr?j? vard? ir jo byla buvo perduota vyriausiajam jo b?rio pareig?nui, leitenantui Hovardui. Hovardas nusprend?, kad Po bus paleistas, tik jei jis susitaikys su D?onu Alanu. Leitenantas para?? Alanui lai?k?, ta?iau ?is neu?jaut? Po. Pra?jo keli m?nesiai, o Alanas maldavimus ignoravo. Jis net nepara?? Po apie pamot?s lig?. Franc? Alan mir? 1829 met? vasario 28 dien?. Po apsilank? pra?jus dienai po laidotuvi?. Galb?t sumink?tintas ?monos mirties, D?onas Alanas sutiko paremti Po pra?ym? atleisti j? i? tarnybos ir atsiimti pra?ym? i? Jungtini? Valstij? Karin?s akademijos Vestpointe.

1829  m. baland?io 15 d. Po buvo paleistas i? tarnybos, po to, kai surado, kas vietoje jo baig? tarnybos termin?. Prie? palikdamas Vakar? ky?ul?, Po trumpam persikraust? atgal ? Baltimor? . Ten aplank? savo na?l? tet? Marij? Clemm, jos dukter? Vird?inij? Clemm (Po vyriausioji pusseser?), savo brol? Henr? ir ne?gali? mo?iut? Elizabet? Cairnes Po. Per t? laik? Po i?leido savo antr?j? knyg? ?Al Aaraaf, Tamerlane ir Minorin?s Poemos“, Baltimor?je 1829 metais.

Po gr??o ? Vestpoint? ir buvo priimtas ? auk?t?j? mokykl? kadetu , 1830  m. liepos 1 d. T? pa?i? met? spal? D?onas Alanas antr? kart? ved? ? ?mona tapo Luisa Patterson. ?i santuoka ir a?tr?s gin?ai su Po d?l Alanui gimusio vaiko, privert? pat?v? galutinai i?si?ad?ti Po. Ra?ytojas nusprend? palikti Vestpoint? ty?ia patekdamas ? karo teism?. 1831 met? vasario 8 d. jis buvo apkaltintas ?iurk??iu pareigos nepaisymu ir ?sakym? nevykdymu, kai atsisak? klausyti rikiuot?s, kurs? ir ba?ny?ios. Po ty?ia ?tikin?jo esantis nekaltas, kad paskatint? pa?alinim?, ?inodamas, kad bus pripa?intas kaltu.

1831  m. vasar? Po i?vyko ? Niujork? ir i?leido tre?i?j? eil?ra??i? komplekt?, pavadint? tiesiog ?Eil?ra??iai“. Knyga buvo finansuota bi?iuli? kadet? i? Vestpointo. Daug j? paaukojo po 75 centus ?iam reikalui ir buvo surinkta 170 JAV doleri?. Jie tik?josi eil?ra??i? pana?i? ? satyrinius k?rinius, kuriuos Po ra?? apie vadovaujan?ius pareig?nus. Knyga buvo atspausdinta ?Elam Bliss’e“ Niujorke ir joje buvo puslapis su u?ra?u: ??i knyga su did?iausia pagarba dedikuota J. V. Kadet? korpusui“. Knygoje v?l buvo i?spausdinti ilgi eil?ra??iai ?Tamerlane“ ir ?Al Aaraaf“, ta?iau taip pat ir ?e?i prie? tai niekur nepublikuoti eil?ra??iai, tokie, kaip ankstyvoji ?Helenai“ versija, ?Israfel“ ir ?Miestas j?roje“. 1831 met? kov? Po gr??o ? Baltimor? pas tet?, brol? ir pusseser?. T? pa?i? met? rugpj??io 1 mir? Po vyresnysis brolis Henris, sirg?s alkoholio sukeltomis ligomis.

Leid?jo karjera [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mirus broliui, Po ?m? rim?iau siekti ra?ytojo karjeros. Jis tam pasirinko sud?ting? laik? Amerikos leidyboje. Po buvo pirmasis ?ymus amerikietis, band?s pragyventi i? ra?ymo, ta?iau suvar?ytas tarptautinio darb? pardavimo ?statymo. Leid?jai da?nai ver?iau nelegaliai ?sive?davo brit? autori? darb? kopij?, nei mok?davo naujiems amerikie?i? k?r?jams. Taip pat pramon? buvo ypatingai pa?eista po 1837 m. panikos. Nepaisant tuo laikotarpiu vyravusio banguojan?io Amerikos periodini? leidini? augimo, i? dalies pakurstyto nauj? technologij?, daugelis j? buvo i?leisti tik kelis kartus, o leid?jai da?nai atsisakydavo mok?ti j? ra?ytojams arba sumok?davo daug v?liau nei buvo ?ad?ta. Po per visus savo m?ginimus u?siimti s?kminga literat?rine karjera, b?t? priverstas nuolatos nusi?eminan?iai pra?yti pinig? ir kitokios paramos vis? likus? gyvenim?.

Po ankstyv?j? poetini? bandym?, Po susitelk? ties proza. Jis i?leido kelias istorijas Filadelfijos leidiniuose ir prad?jo ra?yti savo pirm? ir vienintel? dram? Politian . Baltimor?s laikra?tis The Saturday Visitor 1833 m. spal? apdovanojo Po u? jo novel? ?Rankra?tis, rastas butelyje“. K?rinys atkreip? ?ymaus Baltimor?s turtuolio D?ono P. Kened?io d?mes?. Jis pad?jo Po i?leistis dar kelis savo k?rinius ir pristat? j? Tomui W. Vaitui, The Souther Literary Messenger Ri?monde redaktoriui. 1835 m. rugpj?t? Po tapo laikra??io redaktorius pad?j?ju, ta?iau po keli? savai?i? buvo atleistas, nes kelis kartus ? darb? at?jo girtas. Gr???s ? Baltimor?, Po slap?ia ved? savo pusseser? Vird?inij? 1835  m. rugs?jo 22 d. Tuo metu jai buvo 13 met?, nors santuokos liudijime tvirtinama, jog 21. Prisi?ad?jus gerai elgtis Vaitas pri?m? Po atgal ? darb? ir ra?ytojas kartu su Vird?inija ir jos motina i?sikraust? ? Ri?mond?. The Messenger‘e jis pradirbo iki 1837 m. sausio m?n. Per t? laik? laikra??io tira?as i?augo nuo 700 iki 3500 egz. Po laikra?tyje i?spausdino kelias poemas, knyg? recenzijas , kritikas ir istorijas. 1839  m. gegu??s 16 dien? Ri?monde ?vyko antroji jo ir Vird?inijos Clemm tuoktuvi? ceremonija, ?? kart? vie?a.

Art?ro Gordono Pimo Nuotykiai buvo i?leisti ir pla?iai recenzuoti 1838 metais. 1839 vasar? Po tapo redaktoriaus asistentu Burton‘s Gentleman‘s ?urnale. Jis i?leido gausyb? straipsni?, pasakojim? ir recenzij?, sustiprindamas savo kandaus kritiko reputacij?. Tais pa?iais 1839 rinkinys Grotesko ir Arabesko Pasakos buvo i?leistas dviem tomais. Po i? to u?sidirbo truput? pinig?, nors knyga susilauk? prie?taring? vertinim?. Ma?daug po met? Po paliko Burton‘s ir susirado asistento darb? Graham‘s ?urnale.

1840 m. liep? Po platino brio?i?ras, ?rodan?ios, jog jis ketino leisti nuosav? ?urnal? ? The Stylus . Originalus ?urnalo pavadinimas buvo The Penn , planuota j? leisti Filadelfijoje, Pensilvanijoje. 1840 liepos 6 Filadelfijos leidinyje Saturday Evening Post , Po nusipirko reklamin? viet? savo brio?i?rai: ? The Penn Magazine brio?i?ra, literat?ros ?urnalas kas m?nes? redaguojamas ir leid?iamas Filadelfijos mieste, Edgaro A. Po.“ ?urnalas taip ir nebuvo i?leistas iki Po mirties. Ma?daug tuo metu, jis band? i?saugoti pozicij? Tailoro administracijoje, tvirtindamas, jog yra liberal? partijos narys. Jis tik?josi, jog su prezidento Tailerio s?naus Roberto, Po draugo Frederiko Tomo pa??stamo, pagalba bus paskirtas ? Filaelfijos Klient?ros Namus. Ta?iau Po nepasirod? susitikime su Tomu 1842 m. rugs?jo viduryje, tvirtindamas, jog serga, ta?iau Tomas tik?jo, jog Po buvo girtas. Nors jam buvo pri?ad?tas darbas, visos vietos buvo u?pildytos kit? kandidat?.

Vien? 1842 m. sausio vakar? Vird?inijai dainuojant ir grojant pianinu, pasirod? pirmieji d?iovos, dabar ?inomos kaip tuberkulioz? , simptomai. Po apib?dino juos kaip ?kraujagysl?s ply?im? jos gerkl?je“. D?l Vird?inijos ligos Po ?m? dar daugiau gerti. Jis paliko Graham‘s ir ?m? ie?koti naujo darbo, kur? laik? ie?kojo posto vyriausyb?je . Ra?ytojas gr??o ? Niujork?, kur trumpai dirbo The Evening Mirror , prie? tapdamas redaktoriumi Broadway ?urnale. Ten jis i?skyr? save i? kit? ra?ytoj? i?spausdindamas kaltinim? Henriui Wadsworth Longfellow‘ui d?l plagiavimo, ta?iau pastarasis taip ir neatsiliep?. 1845 m. sausio 29 d. Po poema Varnas buvo i?spausdinta Evening Mirror ?urnale ir tapo tikra sensacija. Nors ji akimirksniu i?garsino Po vard?, ra?ytojui u? Varn? buvo sumok?ti tik 9 doleriai.

1846 m. Broadway ?urnalas bankrutavo. Po i?sikraust? ? koted?? Bronkso rajone Fordhame, Niujorke. ?is namas, dabar vadinamas Po Koted?u, yra pietrytiniame did?iosios aik?t?s ir Kingsbrid?io kelio kampe. Vird?inija mir? ten 1847 m. sausio 30. Biografai ir kritikai da?nai si?lo nuolatin? Po naudojam? ?gra?uol?s mirties“ tem? kildinti i? pasikartojan?i? jam svarbi? moter? netek?i?, ?skaitant ir jo ?mon?.

Tap?s ypa? nestabiliu po ?monos mirties, Po pasipir?o poetei Sarai Helen Whitman, gyvenusiai Providence, Rod Ailande. Su?ad?tuv?s ?lugo neva d?l Po girtuokliavimo ir permainingo elgesio. Kaip beb?t?, taip pat yra ai?ki? ?rodym?, jog Whitman motina nuolat ki?osi ir dar? visk?, kad nuverst? nuo b?gi? j? santykius. Tada Po gr??o ? Ri?mond? ir atnaujino santykius su vaikyst?s mylim?j? Sara Elmira Royster.

Mirtis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1849 m. spalio 3 d. Po buvo rastas kliedintis Baltimor?s gatv?je, ?mil?ini?kame sielvarte ir… skubios pagalbos poreikyje“, pasak vyro, kuris j? rado ? D?ozefo W. Walkerio. Po buvo nuve?tas ? Va?ingtono Koled?o ligonin?, kur mir? 1849 m. spalio 7 d. dien?, penkt? valand? ryto. Niekas nesugeb?jo paai?kinti kaip Po atsid?r? tokioje baisioje b?kl?je ir kod?l vilk?jo drabu?ius, kurie jam nepriklaus?. Sakoma, kad t? nakt? kai mir?, Po nuolat kartojo vard? ?Reynolds“, nors taip ir liko neai?ku ? k? jis kreip?si. Kai kurie ?altiniai teigia, jog paskutiniai Po ?od?iai buvo: ?Vie?patie, pad?k mano varg?ei sielai.“ Visi jo medicininiai ?ra?ai, ?skaitant ir mirties liudijim?, dingo. Tuometiniai laikra??iai apib?dino Po mirties prie?ast? kaip ?smegen? kongestij?“ arba ?smegen? paraly?i?“, da?nas eufemizmas g?dingos ligos, tokios kaip alkoholizmas. Kad ir kaip b?t?, tikroji ra?ytojo mirties prie?astis lieka paslaptimi. Jau nuo 1872 met? atsirado daugyb? kitoki? sp?liojim?, toki? kaip ?irdies liga, epilepsija, sifilis, cholera ir daug kit?.

Grisvoldo ?Memuarai“ [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dien? po Po laidotuvi? New York Tribune pasirod? ilgas nekrologas, pasira?ytas Liudviko. Greitai jis buvo i?platintas visoje ?alyje. Straipsnis pradedamas ?od?iais: ?Edgaras Alanas Po yra mir?s. Jis mir? u?vakar Baltimor?je. ?is parei?kimas apstulbins daugel?, ta?iau tik nedaugeliui sukels sielvart?.“ Greitai Liudviko asmenyb? i?ai?k?jo ? tai buvo Rufas Wilmotas Griswoldas ? redaktorius, kritikas ir antologas, kuris jau nuo 1842 grie?? ant Po dant?. Ta?iau ka?kokiu b?du Griswoldas tapo Po literat?riniu testamento vykdytoju ir band? sunaikinti Po reputacij? po jo mirties.

Rufas Griswoldas para?? Po biografijos straipsn?, pavadint? ?Did?iojo Autoriaus memuarai“ (?Memoir of the Author“), kur? jis ?trauk? ? 1850 m. rinktini? darb? leidin?. Griswoldas apra?? Po kaip i?tvirkus?, nuolat girt?, priklausom? nuo narkotik? beprot? ir kaip ?rodymus pateik? jo lai?kus. Daugelis jo tvirtinim? buvo arba akivaizdus melas, arba deformuota pusiau tiesa. Pavyzd?iui, dabar tikslai ?inoma, jog Po nebuvo priklausomas nuo narkotik?. Griswoldo knyga buvo pasmerkta gerai Po pa?inojusi? ?moni?, ta?iau tapo i?ties populiari. I? dalies taip nutiko d?l to, jog tuo metu tai buvo vienint?l? pilna ra?ytojo biografija, i?leista dideliu tira?u, o i? dalies d?l to, jog skaitytojai buvo sujaudinti minties, jog skaito ?velni?ko“ ?mogaus k?ryb?. Lai?kai, kuriuos Griswoldas savo knygoje pateik? kaip ?rodymus, kaip v?liau paai?k?jo, buvo klastot?ms.

Literat?rinis stilius ir temos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?anrai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Geriausia ?inoma Po beletristika yra goti?ka , ?anras, kuriuo jis tenkino visuomen?s skon?. Da?niausios jo temos buvo mirties klausimas, ?skaitant ir jos fizinius ?enklus, irimo efektas, susir?pinimas neapgalvotu ?iaurumu, prisik?limas i? mirusi?j? ir gedulas. Daugyb? jo darb? priskiriami prie tamsiojo romantizmo, literat?rin?s reakcijos ? transcendentalizm?, kurio Po labai nem?go. Jis ?aip?si i? j? darb? d?l ?metafor? b?gimo“, krypimo ? ?miglotum? d?l miglotumo“ ir ?misti?kum? d?l misti?kumo.“ Kart? lai?ke Tomui Holley Chiversui Po taip ra?? apie transcendentalistus: ?tarp j? tik apsimet?liai ir sofistai.“

Be siaubo pasakojim?, Po taip pat k?r? satyras, humoristines pasakas ir pok?tus. Kurdamas komi?kus ?vaizd?ius jis naudojo ironij? ir absurdi?k? ekstravagancij?, da?nai siekdamas i?laisvinti skaitytoj? nuo kult?rinio supana??jimo. Ties? sakant, pirmasis ?inomas Po publikuotas k?rinys ?Metzengerstein“ ir jo pirmasis ?siver?imas ? siaubo literat?r? i? ties? buvo apib?dinti kaip parodin?, populiariojo ?anro pajuoka. Po taip pat i?rado mokslin? fantastik?, apra?ydamas savo k?riniuose tokias technologijas kaip kar?to oro balionas ?Baliono apgaul?je“.

Daugel? savo darb? Po para?? atsi?velgdamas ? visuomen?s skon?. D?l to jo k?rybje da?nai sutinkami pseudo mokslai, tokie kaip frenologija ir fizionomika.

Literat?rin? teorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po ra?ymas atspindi jo literat?rin? teorij?, kuri? jis pristat? savo kritikose ir tokiose es? kaip ?Poetiniai pradmenys“. Jis nem?go didaktikos ir alegorij?, nors tik?jo, jog k?rinio potekst? tur?t? b?ti ?emiau u? k?rinio pavir?i?. Darbai su akivaizd?iomis reik?m?mis, ra?? jis, paniekina men?. Jis tik?jo, jog kokybi?kas darbas turi b?ti trumpas ir susitelkti ties konkre?iu, paprastu veiksmu. Gal? gale, Po tik?jo, jog ra?ytojas tur?t? atid?iai skai?iuoti kiekvien? sentiment? ir id?j?. ?Kompozicijos filosofijoje“, es? kurioje Po apra?o savo metod? ra?ant ?Varn?“, jis tvirtino, jog grie?tai sek? savo metodu. Vis d?lto buvo diskutuojama ar tikrai jis naudojosi savo sistema. T. S. Eliotas sak?: ?Mums yra sunku skaityti ?i? es? nesusim?s?ius, jog jei Po tikrai sudar? savo siu?et? taip tiksliai visk? apskai?iuodamas, jis gal?jo panaudoti jam pernelyg daug sielvarto. Rezultatas sunkiai atitinka metod?.“ Biografas D?osefas Wood Krutchas apib?dina es? kaip ?gerokai i?radingesn? racionalizacijos meno pratim?.“

Palikimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?rinis ?kv?pimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

B?damas gyvas Po da?niausiai buvo atpa??stamas kaip kritikas. Bendradarbis kritikas D?eimsas Russell Lowellis pavadino j? ?labiausiai nusimanan?iu apie savo darb?, filosofi?kiausiu ir dr?siausiu kritiku, tarp kada nors Amerikoje ra?iusi? lakios vaizduot?s darbus“, nors jis i?k?l? teorij?, jog Po vietoj ra?alo kartais naudojo ciano vandenilio r?g?t?. Taip pat Po buvo ?inomas kaip beletristikos ra?ytojas ir tapo vienu pirm?j? XIX am?iaus amerikie?i? ra?ytoj?, kuris labiau i?populiar?jo Europoje nei Jungtin?se Valstijose. Po ypa? gerbiamas Pranc?zijoje, d?ka ankstyv?j? ?arlio Baudelaire vertim?. Baudelaire vertimai greitai tapo geriausiais visoje Europoje.

Ankstyvieji Po detektyvai, kuri? pagrindinis herojus i?galvotasis C. Auguste Dupinas, pad?jo pamatus ateities detektyvinei literat?rai. Seras Art?ras Konanas Doilis sak?: ?Kiekvienas i? j? (Po detektyv?) yra ?aknys, i? kuri? ir i?sivyst? visa literat?ra… Kur buvo detektyvin? literat?ra, prie? Po ?kv?piant jai gyvyb??“ Amerikos Detektyv? Ra?ytojai savo apdovanojimams u? ?anro tobulum? suteik? pavadinim? ?Edgars“. Po taip pat tur?jo ?takos mokslinei fantastikai, ypa? ?iuliui Vernui , kuris para?? Art?ro Gordono Pimo nuotyki? t?sin?, pavadint? Art?ro Gordono Pimo nuotykiai, Le spinx des glaces . Mokslin?s fantastikos ra?ytojas H. G. Velsas pabr???: ?Pimas parodo, koks intelektualus tur?jo b?ti ?mogus, kad jau prie? ?imtmet? ?sivaizduot? kaip atrodo piet? a?igalis.“

Kaip ir dauguma garsi? autori?, Po darbai buvo imituojami nesuskai?iuojam? daugyb? kart?. Viena ?domi mada tarp Po kopijuotoj? buvo ai?kiaregi? ir psicholog? ?tikin?jimai, jog Po dvasia jiems ?atsiunt?“ savo poemas tiesiai i? kapo. Viena i? ?ymiausi? toki? ai?kiaregi? buvo Liza Doten, kuri 1863 m. i?leido knyg? Eil?ra??iai i? Dvasi? Pasaulio , kurioje ji tvirtino, jog tai nauji k?riniai ?gauti“ i? Po dvasios. K?riniai buvo papras?iausi garsi? Po eil?ra??i?, tokie kaip ?Varpai“, perdirbiniai. Bet jie skleid? nauj?, pozityv? po?i?r?.

Po susilaik? ne tik pagyrim?. Viljamas Butleris Yeastas buvo vienas grie??iausi? Po kritik?, pavadin?s j? ?vulgariu“. Transcendentalistas Ralfas Waldo Emersonas perskait?s ?Varn?“ pasak?: ?A? jame nieko nematau“ ir pa?aipiai palygino Po su ?skambaliuk? ?mogumi“. Aldas Huxley ra??, jog Po k?ryba ??gri?va ? vulgarum?“, nes yra ?pernelyg poeti?ka“ ? tai lygu m?v?jimui deimantinio ?iedo ant kiekvieno pir?to.

Fizika ir kosmologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Eureka: prozos poema  ? tai es? para?yta 1848 m. Joje buvo kosmologin? teorija, kuri nujaut? didelio sm?gio po 80 met? galimyb?. Taip pat ir pirmasis patikimas Olberio paradokso sprendimas. Po veng? mokslin?s fantastikos Eurekoje ir vietoje to ra?? vedamas aklos intuicijos. D?l to, ?? darb? jis laik? meno k?riniu, o ne mokslo. Ta?iau nepaisant to jis vis tiek buvo teisingas ir yra laikomas ?edevru. Nors Eurekoje nei?vegta mokslini? klaid?. Ypatingai Po sp?liojimai prie?taravo Niutono tankio ir planet? sukimosi d?sniams.

Kriptografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po ypatingai dom?josi kriptografijos mokslu. Filadelfijos laikra?tyje Alexander‘s Weekly (Express) Messenger jis ?d?jo skelbim?, kvie?iant? ?ifruotojus si?sti jam savo darbus, kuriuos jis m?gino i??ifruoti. 1841 m. liep? Po Graham‘s ?urnale i?spausdino es? pavadint? ?Keli ?od?iai apie slaptus ?ifrus“. Pamat?s visuomen?s susidom?jim? ?ia tema, jis para?? ?Auksin? Vabal?“ ?terpdamas ?ifrus, kaip pasakojimo dal?. Po pasisekimas kriptografijoje ne tiek pagilino jo ?inias ?ioje sferoje (jo metodas buvo apribotas papras?iausiu ?enkl? pakeitimu), kiek supratim? apie ?urnal? ir laikra??i? kult?r?. Jo nepaprasti analitiniai gabumai, kurie buvo tokie akivaizd?s detektyvuose, Po pasteb?jo, jog dauguma visuomen?s buvo gana nei?prus? ir nesugeb?jo perprasti kaip tur?t? b?ti i??ifruoti ?ifrai ir tuo jis pasinaudojo. Sensacija, kuri? Po suk?r? demonstruodamas kriptografij?, tur?jo didel? ?tak? populiarinant ?ifrus laikra??iuose ir ?urnaluose.

Po smarkiai pak?l? visuomen?s dom?jim?si kriptografija. Viljamas Friedmanas, ?ymiausias Amerikos kriptografas, buvo smarkiai ?kv?ptas Po. Pirmasis Friedmano susidom?jimas ?iuo mokslu kilo vaikyst?je perskai?ius ?Auksin? Vabal?“. V?liau tai pravert? Antrojo Pasaulinio karo metu, ?ifruojant japon? PURPURIN? kod?.

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kiti darbai

• Politian (1835) ? Po vienintel? pjes?
• The Narrative of Arthur Gordon Pym of Nantucket (1838) ? Po vienintelis pilnas romanas
• The Balloon-Hoax (1844) ? apgaul? atspausdinta kaip tikra istorija
• The Philosophy of Composition (1846) ? Es?
• Eureka: A Prose Poem (1848) ? Es?
• The Poetic Principle (1848) ? Es?
• The Light-House (1849) ? Po paskutinis nebaigtas darbas

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose ?

Edgar Allan Poe

Vikiteka: Edgar Allan Poe ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Auksinis vabalas ( Ma?os didel?s knygos ): apsakymai / vert? Antanas Paragys. ? 2-ioji papild. laida. ? Vilnius: Baltos lankos, 2013. ? 245 p. ? ISBN 978-9955-23-651-1
• Auksinis vabalas: apsakymai / vert? Antanas Paragys. ? Vilnius: Vaga, 1968. ? 334 p.
• Auksinis vabalas: nuotyki? apsakymai / vert? A. Paragys, iliustr. V. Neimantas. ? 2-asis leid. ? Kaunas: Orientas, 1991. ? 91 p. ? ISBN 5-89942-380-3
• Pasakojimai apie sl?pinius ir siaub? ( Iliustruota did?ioji klasika , 42) / adaptavo Marjorie P. Katz, vert? Edmundas Ju?kys . ? Vilnius: Alka , 2001. ? 236 p.: iliustr. ? ISBN 9986-459-76-1
• Raudonosios mirties kauk?: apsakym? ir noveli? rinktin? / sudar? K?stutis ?idi?kis, vert? Povilas Gasiulis , Nerijus Maliukevi?ius , Virginija Mickien?, Antanas Paragys, K?stutis ?idi?kis, Irena Varnait?. ? 2-asis papild. leid. ? Vilnius: Alma littera, 2006. ? 486 p. ? ISBN 9955-24-409-7
• Raudonosios mirties kauk? ( Nuotyki? biblioteka ): novel?s / sudaryt. K?stutis ?idi?kis. ? Vilnius: Vyturys, 1991. ? 493, 1 p. ? ISBN 5-7900-0500-4