Kitos reik?m?s ? Dz?kai (reik?m?s) .

Dz?kai  ? lietuvi? etnografin? grup?, gyvenanti pietry?i? ir piet? Lietuvoje ( Dz?kijoje ), taip pat ?lietuvi?kose salose“ Gudijoje . ?iaur?je riba neai?ki ? tarp dz?k? ir auk?tai?i? ?siterp?s Priedz?kio kra?tas, kurio gyventojams b?dingi abiej? etnografini? grupi? bruo?ai, o rytuose nuo auk?tai?i? skiria slav? gyvenamos teritorijos Vilnijoje . I?skirtinis dz?k? kalbinis bruo?as ? dz?kavimas ir cieks?jimas . Tarminiu po?i?riu did?ioji dalis dz?k? priskiriama piet? auk?tai?i? patarmei , o Vilniaus kra?to dz?kai ? ryt? auk?tai?i? patarm?s vilni?ki? ?nektai. ^[1]

Skirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dz?kai tradici?kai skirstomi ? 3 grupes:

• ?il? (?iliniai) dz?kai, ?ilinykai ? ?sik?r? Dainavos girioje ir aplinkiniuose ?iluose . Jie gyveno mi?ko kirtimuose ?kurtuose kaimuose, u?sidirbdavo kirsdami, parduodami mi?k?, gabendami medien? ? gele?inkelio stot?, med?iodavo, bitininkavo, vasaromis uogaudavo, grybaudavo ir parduodavo mi?ko g?rybes. Dar XX a. grybavimas ir uogavimas , bitininkyst? vaidino tok? pat? ar net didesn? vaidmen? ?moni? gyvenime, kaip bulvi? sodinimas ar rugi? s?jimas. ?ia ilgiausiai u?silaik? senoviniai papro?iai, derliaus magija, senoviniai ?nagiai. I?pl?tota med?io dro?yba , kry?dirbyst? , krep?i? pynimas . Gyventojai pasi?ymi bendruomeni?kumu, gyva ?odine tradicija.
• Grunt? (gruntiniai, grumt?) dz?kai, grumsciniai ? gyvena geresn?se dirvose ? ?iaur? nuo Merkio . Vert?si ?emdirbyste, gyvulininkyste, gyveno gana pasiturimai, naudojo tobulesnius darbo ?rankius. Buvo i?pl?tota puodininkyst? , plyt? gamyba.
• Panemuni? dz?kai ? gyvena Nemuno pakrant?se (pvz., panemuni? dz?k? kaimai ? ?esukai , Maksimonys , Jonionys , ?iogeliai ). Tradici?kai vert?si sieli? plukdymu , ?vejyba , pirkios statytos langais ? up?. De?iniakran?iai dz?kai vadinti gudais, kairiakran?iai ? zanemun??ikais. ^[2]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Carin?s Rusijos laikais, de?iniakran?iai dz?kai gyveno Vilniaus ir Gardino gubernijose , o kairiakran?iai ? Suvalk? gubernijoje . Po Pirmojo pasaulinio karo didel? dalis dz?k? atsid?r? Lenkijos valdose ? ten i?liko gatviniai kaimai su sen?ja ?kininkavimo ir buities sankloda: trilauke ?emdirbyst?s sistema, bendru kaimo gyvuli? ganymu, vakarojimais. Lietuvai priklausiusioje Dz?kijoje kaimai buvo i?skirstyti ? vienkiemius . D?l gausi? ?eim? ir ?em?s tr?kumo XIX a. pab. ? XX a. pr. daug dz?k? emigravo ? ?iaur?s Amerik?.

XIX a. antroje pus?je ? XX a. pr. didel? dalis dz?k? suslav?jo ? tapo baltarusiais arba lenkais. ^[1] XX a. 6 de?. tr?kstant pigios darbo j?gos ir norint sunaikint partizan? atram? ? ry?ininkus i? Dz?kijos ?mon?s buvo ver?iami keltis ? derlingesnes Lietuvos vietas, tokiu b?du i?tremta daugiau nei 4000 gyventoj?, i? kuri? apie 90 % sugr??o, nors perk?limo vietose ir buvo derlingesn?s ?em?s. ^[2]

Buitis ir papro?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Architekt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dz?kai patys darydavosi padargus ir statydinosi trobesius. Sen?j? pastat? stogai buvo ketur?lai?iai, XX a. paplito dvi?lai?iai. Sodyb? sudar? pirkia , prie? j? stovintis svirnas , u? pirkios ? tvartas (?ie trobesiai galu atsukti ? gatv?), j? u?baigdavo ? eil? sustatyti kluonai . Toliau, paprastai prie up?s ar e?ero, stov?jo bendra keli? sodyb? pirtis . Pirkios ? dvigal?s su priemene viduryje, nuo ?ios dar atitverta kamara . Sen?j? trobesi? stogai ? ?iaudiniai. XX a. pr. juos prad?ta dengti ir skiedromis , tre?iame ketvirtyje ? ir ?iferio plok?t?mis. Nedideli svirnai buvo vienos patalpos, su durimis i? galo, tur?jo priesvirn? . Kai kurie svirnai d?l saugumo statyti su dvigubu stogu ? i? r?steli? ir ?iaud?. Dviej? ar trij? patalp? tvartai tur?jo tiek pat dur?. Senieji kluonai buvo su ?va?iavimu i? galo, j? viduryje buvo moliu pl?ktas grendymas , ?onuose ? ?alin?s. XX a. statyti kluonai paprastai tur?jo dvejas duris, du grendymus, u? j? da?nai buvo ?rengiama i?siki?usi pelud? . ^[3]

XX a. vid. dalis dz?k? kaim? perdaryta ? kol?kines gyvenvietes ar naujus gatvinius kaimus.

?kis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Iki kolektyvizacijos dz?k? moterys rugius pjaudavo pjautuvais (nuo XX a. pr. ir dalgiais ), praktikavo trilauk? ?emdirbyst? , naudojo pintines ak??ias , bites laik? kelminiuose aviliuose , pyn? pintines (karbijas) i? ?iaud? gr???i? ir lazdyno pl???. ^[1] Be ?prastini? ?em?s ?kio darb?, ?e?tadieniais dz?kai rengdavo plunksn? pl??ymo talkas .

XX a.antroje pus?je dz?k?s dar aud? servetine technika keturnytes ar a?tuonnytes lovatieses , rank?luos?ius , be ankstesni? geometrini? ra?t?, plito rinktiniai augaliniai ir gyv?niniai. ^[3]

Virtuv? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Paprastai dz?kai valgydavo tris kartus per dien?: pusry?iams  ? r?g?ti kop?st? ar burok?li? sriuba , dideli ? per vis? keptuv? ? sklind?iai ir pieni?ka kruop? sriuba ; pietums  ? nuo pusry?i? lik? krosnyje ?iltai laikyti valgiai, vakarienei  ? bulvien? su pienu ar virtos bulv?s su r?gusiu , re?iau sald?iu, pienu. Pavasar? m?gta r?g?tyni? sriuba . Skilandis laikytas sunkiesiems vasaros darbams. ^[3]

Kiti b?dingi patiekalai ? ?altibar??iai , bulviniai blynai , griki? boba , ?altanosiai . M?s? s?dydavo ilguose skobtiniuose loviuose , o paskui sukabindavo ant pirkios auk?to. ^[1] Auginama kitur Lietuvoje neb?dinga kult?ra ? grikiai .

R?bai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Dz?k? r?bai .

Dz?k? tradiciniams r?bams b?dingi languoti sijonai ir prijuost?s , kai?ytin?s juostos . Mar?kiniai i? plonos drob?s , pla?ia apykakle.

Papro?iai, dvasin? kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Dz?k? dainos .

Iki Pirmojo pasaulinio karo dz?kai vietomis tebegyveno did?iosiomis ?eimomis ? draug?mis (t?vai ir kelios j? vaik? ?eimos). Ilg? laik? buvo paplitusios bendros talkos, gyvuli? prie?i?ra, kaimo sueigos (kuopos).

Ruden? ir ?iem? b?davo u?sakomos bendros kaimo Mi?ios u? mirusius artimuosius, elgetos apdalijami maisto produktais, po pamald? gimin?s ir kaimynai rinkdavosi piet? ? atminim? rengusius namus. Vietomis iki dabar per V?lines drauge tvarkomos kapin?s , degami lau?ai. ^[4]

Dz?kai pasi?ymi ilgai i?likusia tautosakos, ypa?, dainuojamosios tradicija. Dz?kijoje u?ra?yta daug archajini? rugiapj?t?s, kal?dini? dain?, iki XX a. vidurio buvo paplitusios raudos. I? dz?k? kil? daug svarbi? lietuvi? tautosakos pateik?j? ? Petras Zalanskas , Ro?? Sabaliauskien? ir kt. ?ia ilgiau nei kitur tebebuvo ?ven?iamos ?vairios kalendorin?s ?vent?s, i?kilmingomis apeigomis palydimi ?em?s ?kio darbai, tebesilaikoma sen?j? vestuvini?, laidojimo ir kit? papro?i?. Visa tai buvo darniai susipyn? su dainomis ? b?tina vis? ?ven?i? ir apeig? dalimi. ^[5]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]