Dyzelinas (dyzeliniai degalai, dyzelinis kuras) ? ?vairi? degi? angliavandenili? mi?inys, pritaikytas naudoti kaip kuras dyzeliniuose varikliuose . Normaliomis s?lygomis degus skystis, toksi?kas ?mogui ir vandens organizmams, ?tariamas kancerogeniniu poveikiu. Gaminamas naftos perdirbimo gamyklose.

Dyzelinas yra ?ymiai ma?iau lakus (garuojantis) skystis, sudarytas i? sunkesni? angliavandenili? ir, atitinkamai, i?skiriantis didesn? degimo ?ilumos kiek? t?rio vienetui nei benzinas . Priskiriamas naftos vidutin?ms distiliacijos frakcijoms. Be tradicinio panaudojimo transporto srityje, dyzelinas naudojamas elektros generatoriuose u?tikrinti elektros tiekim? jai nutr?kus ar piko metu.

1988 m. Tarptautin? v??io tyrim? agent?ra (IARC) dyzelino degimo dujas klasifikavo ?tariamu kancerogenu, 2012 m. klasifikavo kancerogenine med?iaga , sukelian?ia padid?jusi? rizik? susirgti plau?i? v??iu. ^[1]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dyzelino pavadinimas kil?s i? vokie?i? in?inieriaus Rudolfo Dyzelio ( vok. Rudolf Diesel ) pavard?s, kuris 1892 m. patentavo pirm?j? dyzelinio variklio dizain? ir 1897 m. sukonstravo pirm?j? s?kmingai veikus? dyzelinio kuro varikl?. Dyzeliniai varikliai paplito d?l j? universalumo ir geb?jimo dirbti su daug pigaus kuro r??i?. Ilgainiui sukurti dyzelino savybes apibr??iantis standartai, ypa? transporto sektoriuje. Po 1940 m. paspart?jo traukini? varikli? ir sunkiojo autotransporto varikli? keitimas dyzeliniais ir ?iuo metu dauguma sunkiojo autotransporto yra varoma dyzeliniais varikliais. Lengvuosiuose automobiliuose dyzeliniai varikliai ne?sitvirtino JAV, ta?iau Europoje palaipsniui i?populiar?jo (1977 m. registruota 3,8 % nauj? dyzelini? automobili?, 1986 m. ? 17,5 %). 2011 m. nauji dyzeliniai automobiliai pasiek? rekordin? 55,5 % rinkos dal? Europoje. 2016 m. jie u??m? 51,6 % nauj? Europos lengv?j? automobili? rinkos, kitais metais patyr? 7,9 % smukim? ^[2] , o 2018 m. prad?ioje u?imama dalis susitrauk? iki 36 %. ^[3] Dyzelini? automobili? paklausos smukimo prie?astys yra pirk?j? baim? d?l galim? papildom? mokes?i? u? tar?ius automobilius ir galimo draudimo jais naudotis miestuose, be to, j? vert? naudot? automobili? rinkoje smuko. ^[4]

Apibr??imas, klasifikacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal JAV CAS 68334-30-5 standart? dyzelinas nusakytas: ? sud?tinis angliavandenili? mi?inys, gautas distiliuojant naft?. J? sudaran?i? angliavandenili? anglies atom? skai?ius yra C ₉ ?C ₂₀ ribose ir virimo temperat?ra 163?357 °C ribose “. Pagal europieti?kus standartus anglies atom? skai?ius junginiuose leid?iamas iki C ₂₈ ir virimo temperat?ros vir?utin? riba iki 390 °C.

Dyzelino klas?s:

• Dyzelinas Nr. 1. Europoje paprastai vadinamas ?ibalu arba arktiniu dyzelinu.
• Dyzelinas Nr. 2. Automobili? ir pramon?s varikli? dyzelinas.
• Dyzelinas Nr. 3. J?rinis dyzelinas,

Pagal ASTM D 975 standart? dyzelino Nr. 1 ir Nr. 2 klas?s smulkiau suskirstytos ? po 3 klases ir kartu su Nr. 4 ? viso ? septynias klases pagal naudojim?.

Gamyba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dyzelinas Nr. 1 savo savyb?mis atitinka ?ibal? . Jis gaunamas tiesiogiai distiliuojant naft? kaip ?ibalas, jo mi?inio angliavandenili? anglies atom? skai?ius C ₉ ?C ₁₆ ir virimo temperat?ra 150?300 °C.

Dyzelinas Nr. 2 gaunamas mai?ant tiesiogin?s (atmosferin?s) rektifikacijos ir katalitinio krekingo distiliatus su tiesiogin?s distiliacijos ?ibalo, tiesiogin?s distiliacijos vidutini? distiliat?, nusierint? vidutini? distiliat?, lengvojo katalitinio ir terminio krekingo produkt? frakcijomis. Virimo temperat?ra 160?360 °C.

Dyzelinas Nr. 4 yra klampesnis nei Dyzelinas Nr. 2 ir jame leid?iami didesni sieros ir susidaran?i? degimo liku?i? kiekiai. Klasifikuojamas kaip atliekamasis kuras. Tai auk?tos virimo temperat?ros rektifikacijos likutis su mazuto komponentais arba rektifikacijos likutis, sumai?ytas su lengvesne frakcija, pvz., Dyzelinu Nr. 2. Paprastai Dyzeline Nr. 4 yra iki 15 % mazuto komponent?, iki 2 % sieros.

Po gamybos dyzelinis kuras pardavimui paruo?iamas praleid?iant j? pro nudruskintojus, vandens atskyr?jus ir filtrus, kad atskirti priemai?as. Arktin?s specifikacijos dyzelinas gali b?ti skied?iamas ?ibalu, kad pagerinti jo takumo savybes.

Europinio dyzelino sud?tys:

Fizikin?s savyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dyzelinas normalioje temperat?roje yra skystis, lengvesnis u? vanden?. Priklausomai nuo sud?ties jis gali b?ti nuo bespalv?s iki gintaro spalvos. Po sieros valymo gali ?gyti lengv? ?ali?, oran?in? ar violetin? atspalv?.

Pagrindini? ?ali? automobili? dyzelino standartai: ASTM D 975 ( JAV ), EN 590 ( ES ), JIS K 2204 ( Japonija ). Pa?ym?tina, kad automobili? dyzeline JAV leid?iamas maksimalus 15 ppm sieros kiekis, kai Europoje (nuo 2010 m.) ir Japonijoje (nuo 2007 m.) ? 10 ppm. Europos EN 590 standarte ?vestas reikalavimas tankiui (0,82?0,845 g/cm³) bei reikalavimas cetaniniam skai?iui (>51) auk?tesnis nei JAV ASTM D 975 standarte.

Dyzelino fizikini? parametr? ribos pagal ASTM D 975 (2005 m.): ^[5]

Automobili? dyzelino kaloringumas yra apie 45,5 MJ/kg ir tik ?iek tiek ma?esnis nei benzino (45,8 MJ/kg), ta?iau d?l to, kad dyzelinas tankesnis u? benzin?, sudeginant t? pat? kuro t?rio vienet? i?gaunama apie 15 % daugiau energijos (dyzelino ? 36,9 MJ/l, benzino ? 33,7 MJ/l). ?vertinant dyzelinio variklio prana?um? bendrai jo naudingumas yra apie 20 % didesnis nei benzininio. Idealiomis s?lygomis sudeginus 1 kg dyzelino i?siskiria 2,65 kg CO ₂ , 1 kg benzino ? 2,3 kg CO ₂ . ^[6]

Chemin? sud?tis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dyzelinas gaunamas distiliuojant ?ali? naft? ( dyzelinis distiliatas ). Pagrindin?s dyzelinio kuro sudedamosios dalys yra alkanai , cikloalkanai ir aromatiniai angliavandeniliai. Naftos kilm?s dyzelin? sudaro ~75 % so?i?j? angliavandenili? (daugiausia alkanai ) ir ~25 % aromatini? angliavandeni? (?skaitant naftalenus ir alkilbenzenus).
Paprasto dyzelino vidutin? formul? yra C ₁₂ H ₂₆ (nuo ma?daug C ₁₀ H ₂₂ iki C ₁₅ H ₃₂ ).

Prekinio dyzelino pagrindinis kokyb?s rodiklis yra cetaninis skai?ius. Cetano (n-heksadekanas) degimas laikomas idealiu dyzeliniams varikliams, tad jo degimo savyb?ms apib?dinti ?vestas skai?ius 100. Cetaninio skai?iaus skal? apima vertes nuo 0 iki 100, kur 0 atitinka α-metilnaftaleno blogas degimo savybes.

Dyzelinas Nr. 1 savyb?mis atitinka ?ibal?. J? sudaro normal?s ir ?akotieji alkanai (parafinai), cikloalkanai (naftenai), aromatiniai angliavandeniliai ir aromatiniai cikloalkanai. Tai labai ?varus kuras (su ma?ai kiet?j? degimo liku?i?) ir auk?tu cetaniniu skai?iumi. Visame jo temperat?r? intervale nerandami ?mogaus sveikatai pavojing? benzeno ir policiklini? aromatini? jungini?.

Dyzelinas Nr. 2 sudarytas i? t? pa?i? klasi? jungini? kaip Dyzelinas Nr. 1, ta?iau d?l jo gamyboje naudojamo krekingo produkto sud?tyje taip pat yra olefin? ir stirol? . D?l mi?resn?s sud?ties ir ?emesnio tiesioginio distiliavimo produkt? kiekio Dyzelinas Nr. 2 yra ma?esnio cetaninio skai?iaus u? Dyzelin? Nr. 1, ta?iau ?is rodiklis gali b?ti pagerintas priedais. Dyzeline Nr. 2, kuriame daug atmosferin? distiliat?, gali b?ti iki 5 % so?i?j? aromatini? angliavandenili?, o dyzeline, kuriame daugiau katalitinio krekingo ir vakuminio distiliavimo produkt?, j? kiekis gali siekti 10 %. ?iame dyzeline taip pat aptinkami policikliniai aromatiniai angliavandeniliai.

Dyzeline Nr. 4 (j?riniame) gali b?ti daugiau nei 10 % policiklini? aromatini? angliavandenili?. Dyzeliuose menkais kiekiais gali pasitaikyti n-heksano (<0,1 %), benzeno (<0,02 %), tolueno, ksilen? ir metilbenzeno (0,25?0,5 %).

Cetaninio skai?iaus pagerinimui ? dyzelin? gali b?ti mai?omi priedai (organiniai nitratai). Tarp kit? galim? pried?: oksidacijos inhibitoriai, korozijos inhibitoriai ir metal? deaktivatoriai, saugantys dyzelin? nuo degradacjos sand?liavimo metu. Kartais gali b?ti ?mai?yta biocid?, slopinan?i? bakterij? augim?, ir r?d?i? inhibitori?, saugojan?i? talpykl? pavir?i?. Cetaninio skai?iaus gerintojai ir oksidacijos inhibitoriai paprastai ?mai?omi gamyklose, kai apie kit? pried? reikiamum? sprend?ia tiek?jas ir pirk?jas. Galutin?s dyzelino savyb?s nustatomos testuojant.

I? kit? med?iag? gaunamas dyzelinas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dyzelinu paprastai vadinamas i? naftos gaunamas produktas, ta?iau dabar dyzelinu vadinamas ir i? kitokios ?aliavos gaunamas kuras:

• I? aliej? , juos chemi?kai modifikuojant gaunamas biodyzelinas .
• I? bet kokios augalin?s ?aliavos. Tokia ?aliava perdirbama naudojant technologij?, kuri angli?kai vadinama biomass to liquid ( BTL ) (' biomas? ? skyst?').
• I? gamtini? duj? ar kit? dujini? angliavandenili? . I? ?ios ?aliavos susintetinami angliavandeniliai, atitinkantys naftos dyzelines frakcijas. Technologinis procesas angli?kai vadinamas gas to liquids ( GTL ) ('dujos ? skyst?').

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Dyzelinas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• IARC monographs on the evaluation of carcinogenic risks to humans, Vol. 45, 1989 m. p. 219?235
• Encyclopaedia Britannica