Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Drohi?ino ?em?
(
lenk.
Ziemia drohicka
) ?
LDK
Trak? vaivadijos
nuo
XIV a.
iki
1513
m. ir
Palenk?s vaivadijos
1513
-
1795
m. istorinis teritorinis vienetas egzistav?s dabartin?s ?iaur?s ryt?
Lenkijoje
. ?em?s buvo i?sid?st? dabartin?s
Palenk?s
ir
Mazovijos
vaivadijose
Semiati??s
,
Vengruvo
,
Sokoluvo
,
Sedlc?
apskrityse. ?emi? centras buvo
Drohi?ino
miestas. ?em?se taip pat yra ?ios didesn?s gyvenviet?s:
Medzna
,
Palenk?s Sokoluvas
ir
Mokobodai
. ?iaur?je ?em?s ribojosi su
Bielsko ?em?mis
, vakaruose su
Nuro ?em?mis
, pietuose su
Livo ?em?mis
, rytuose su
Mielniko ?em?mis
. ?em? tur?jo du atstovus
Lenkijos Karalyst?s Seime
.
Nuo
V a. pr. m. e.
iki
X a.
?iose vietov?se gyveno
lietuviams
artima balt? gentis ?
jotvingiai
, kuri? ?em?s buvo vadinamos
Jotva
.
[1]
[2]
Iki
XIV a.
vidurio ?ios ?em?s priklaus?
Hali?o-Volyn?s kunigaik?tystei
.
XIV a.
?ias ?emes u??m?
Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?
. Nuo
XIV a.
iki
1513
m. priklaus?
Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s
Trak? vaivadijai
, nuo
1513
m. iki
1569
m.
Liublino unijos
Palenk?s vaivadijai
.
1569
-
1793
m.
ATR
,
Ma?osios Lenkijos provincijos
Palenk?s vaivadijai
. Po
Antrojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo
1793
m. ?em?s priskirtos naujai sudarytai
Palenk?s vaivadijai
. Po
Tre?iojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo
1795
m. ?iaurin? ?emi? dalis atiteko
Pr?sijos karalyst?s
,
Naujosios Ryt? Pr?sijos
,
Balstog?s departamentui
, o pietini? ?emi? dalis atiteko
Austrijos karalyst?s
Vakar? Galicijai
.