Did?ioji orka

Orcinus orca

Did?ioji orka

Did?iosios orkos balsas

Karalyst? :	Gyv?nai ( Animalia )
Tipas :	Chordiniai ( Chordata )
Klas? :	?induoliai ( Mammalia )
B?rys :	Banginiai ( Cetacea )
?eima :	Delfininiai ( Delphinidae )
Gentis :	Daugiapelekiai delfinai ( Orcinus )
R??is :	Did?ioji orka ( Orcinus orca )

Binomas

Orcinus orca
Linnaeus , 1758

Sinonimai ^[1]

Delphinus orca Linnaeus, 1758
Orcinus glacialis (Berzin & Vladimirov, 1983)
Orcinus nanus Mikhalev, Ivashin, Savusin & Zelenaya, 1981

Paplitimas

Did?i?j? ork? apytikslis paplitimo arealas pasaulio vandenyse

Did?ioji orka , ^[2] arba kaip sinonimas , gerokai re?iau vadinama daugiapelekiu delfinu ^[2]^[3] ( Orcinus orca ) ? delfinini? ( Delphinidae ) ?eimos j?rini? ?induoli? pl??ri r??is .

Paplitimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tai tikriausiai kosmopoliti?kiausia i? vis? bangini? ( Cetacea ) b?rio r??is. Did?i?sias orkas galima sutikti bet kuriame vandenyn? regione, ir netgi ?inoma, kad jos ?plaukia net ? upes . Did?iosios orkos aptinkamos abiej? ?em?s pusrutuli? visuose vandenynuose ir j?rose (apart keleto vidini? j?r?), nuo apled?jusi? vanden? ir ?em?s pusiaujyje esan?iame atogr??? klimate. Ta?iau atrodo, kad jos labiausiai paplitusios v?siuose vidutini? platum? ir subarktinio klimato priekrantin?se vandenyn? ir j?r? zonose. ^[4]

Apib?dinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tai stambiausia delfinini? ( Delphinidae ) ?eimos r??is. J? patinai pastebimai stambesni u? pateles. Suaugusios patel?s u?auga iki 8,5 m ir sveria 7500 kg ^[4] (paprastai 5?7 m ilgio ir sveria apie 3000?4000 kg), kai tuo tarpu suaug? patinai u?auga iki 9,8 m ir sveria beveik 10 000 kg ^[4] (nors paprastai 6?8 m ilgio ir sveria daugiau kaip 6000 kg).

J? gim? jaunikliai b?na 2,1?2,4 m ilgio ir apie 180 kg svorio.

K?nas tvirtas. Turi auk?t? nugarin? pelek? , kuris patin? b?na iki 1,8 m ilgio. Uodega su pla?iomis skiaut?mis, padedan?iomis greitai plaukti. Dantys stamb?s. K?no spalva juodai balta.

I?skirtiniai did?i?j? ork? bruo?ai ? auk?tas nugarinis pelekas ir juodai balta k?no spalva.

Elgsena [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Labai galingas, pavojingas bei protingas grobuonis. Da?niausiai med?ioja grup?mis. J? bandos puola ruonius , delfinus , did?iuosius baltuosius ryklius ( Carcharodon carcharias ) ir net stambius banginius . Da?nai su savo aukomis net ?aid?ia, m?tydamos vir? vandens ar kitaip ne?prastai su jomis elgiasi. Sveria net apie 8 tonas ir gaudydami grob? i? vandens gali i??okti ? 4,57 metr? auk?t?. ^[5] I?vysto iki 56 km/h greit?. ^[6] Okeanariumuose pripranta prie ?mogaus ir lengvai apmokomi. Patel?s dauginasi iki 40 met? am?iaus.

Am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Patinai brandos sulaukia b?dami 15 met? am?iaus, nors ?prastai iki 21 met? dar nesiporuoja. Laisv?je patinai gyvena apie 29 metus, daugiausia iki 50?60 met?. Patel?s laisv?je gyvena ilgiau ? vidutini?kai apie 50 met?, o ilgiausiai iki 80?90 met?. Nelaisv?je i?gyvena ?ymiai trumpiau ? ma?iau nei 25 metus, nors yra duomen?, kad kai kurie gyv?nai i?gyveno iki 30 ir iki 40 met?.

Santykiai su did?iaisiais baltaisiais rykliais [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Falsb?jaus ( False Bay ) ?lankoje esan?ioje netoli Keiptauno ( Piet? Afrikos Respublika ) ? vienoje i? ?inomiausi? vandens pl??r?n? viet? pasaulyje 2019 m. buvo suma??j? did?i?j? balt?j? rykli? ( Carcharodon carcharias ) steb?jim?. Mokslininkai n?ra tikri, kod?l taip ?vyko. Tyr?jai teigia, kad did?iosios orkos, m?gstan?ios maitintis rykli? kepenimis , gal?jo juos i?g?sdinti, ta?iau tam ?takos gal?jo tur?ti ir ?mogaus veikla. ^[7]

Bet viena i? galimybi? yra ta, kad rykliai b?ga nuo dar didesni? pl??r?n?. Duomenys rodo, kad did?i?j? balt?j? rykli? steb?jim? Falsb?jaus ?lankoje gerokai suma??jo nuo 2015 m., kai dvi did?iosios orkos, pramintos ?Starboard“ ir ?Port“, nes j? nugariniai pelekai susisuk? ? prie?ingas puses, prad?jo puldin?ti vietin? rykli? Notorynchus cepedianus populiacij?. ^[7]

Piet? Afrikos Respublikos pakrant?je buvo rasta keletas negyv? did?i?j? balt?j? rykli? be kepen? ? tai dar vienas ?rodantis po?ymis, kad jie tapo did?i?j? ork? aukomis. Jos chirurgi?kai tiksliai pa?alina rykli? kepenis, kurie yra rieb?s ir maistingi, o likusi? k?no dal? palieka. Australijos ir Kalifornijos ( JAV ) mokslininkai taip pat pasteb?jo, kad ryklius ?udan?ios did?iosios orkos gali paskatinti did?iuosius baltuosius ryklius migruoti i? j? pam?gt? vietovi?. ^[7]