Delis

Delis ??????
Indijos vartai Delyje

Delis 28°40′00″ ?. pl. 77°13′00″ r. ilg. / 28.66667°?. pl. 77.21667°r. ilg. / 28.66667; 77.21667 ( Delis )

Laiko juosta : ( UTC+5:30 )

Valstyb?	Indija
Valstija	Delis

?k?rimo data	736

Gyventoj? (2016)	26 495 000
Plotas	2 202 km²
Tankumas (2016)	12 032 ?m./km²
Altitud?	300 m

Vikiteka	Delis

Delis ( hind. ?????? , IAST : Dill? , angl. Delhi ) ? miestas ?iaur?s Indijoje , ?alies sostin?. 26,5 mln. gyventoj? (2016). Miest? sudaro senamiestis ( Senasis Delis ), esantis prie D?amnos up?s , ir naujamiestis ( Naujasis Delis ), kuriame reziduoja Indijos vald?ia.

Mieste yra D?ami Masd?ido me?et?, Indijos vicekarali? r?mai Ra?trapati Bhavanas, Rad?pato prospektas, Kutb Minaro minaretas (su auk??iausiu pasaulyje akmeniniu bok?tu), D?ai Singho observatorija. 1922 m. ?kurtas Delio universitetas (naujamies?io pietuose), kuriam priklauso 74 koled?ai. Yra du oro uostai ? I. Gandi (tarptautinis) ir Palamo, sporto ?rengimai (pastatyti 1982 m. Azijos ?aidyni? proga). Delyje yra Mahatmos Gand?io kremavimo vieta. Priemies?iuose daug pramon?s ?moni? (ypa? ? pla?iojo vartojimo preki?). Senamiestis garsus meno amatais.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Senov?je miestas buvo vadinamas Indraprastha . Pasak Mahabharatos , buvo ?kurtas apie 1400 pr. m. e., valdant Pandav? karaliui Judhi?thirai. Delio vardas ?inomas nuo I a. pr. m. e. ? tuomet miest? pastatydino ir j? savo vardu pavadino rad?a Dhilu. Buvo reik?mingas Maurij? dinastijos (III a.) laikais ? tai patvirtina ir rastas vieno galingiausi? tos dinastijos valdov? A?okos ?sakas, i?kaltas akmenyje. Pagal ind? tradicij?, XI?XVII a. 1-osios pus?s Delio istorija skiriama ? 7 sugriauto, apleisto ir v?l atstatyto miesto (miest?) laikotarpius.

1206 m. Delis tapo Delio sultonato, 1526 ? Mogol? imperijos sostine (iki 1707 m. pakaitomis su Agra ). XIII?XVIII a. Delis buvo svarbiausias ?iaur?s Indijos prekybos ir amat? centras. 1803 m. j? u??m? britai; miestas iki 1858 m. i?liko realios vald?ios netekusi? D. mogol? rezidencija. Vienas Ind? sukilimo (1857?1859) centr?. XIX a. 2-ojoje pus?je jo pl?tra sul?t?jo. 1912?1929 Delio (dab. ? Senasis Delis) piet? pakra?tyje pastatytas (pagal angl? architekt? E. Lutyens ir H. Baker projekt?) modernaus vakarieti?ko stiliaus priemiestis, netrukus virt?s miesto dalimi ? Naujuoju Deliu. ? j? britai 1912 m. i? Kalkutos perk?l? Indijos kolonijos administracin? centr? ? tai paspartino Delio pl?tr?.

Nuo 1947 m. Naujasis Delis ? nepriklausomos Indijos, nuo 1950 m. ? Indijos konstitucin? sostin?. 1948?1951 m. ? Del? i? Pakistano atsik?l? dalis sikh? ir hinduist?, v?liau daug gyventoj? i? Rad?astano , Utar Prade?o ir kit? valstij? (1911 m. buvo 240 000 gyventoj?, 1961 m. ? 2,4 mln.). Delis XX a. 2-ojoje pus?je spar?iai pl?t?si, tapo svarbiausiu ?iaur?s Indijos ?kio, kult?ros, ?vietimo, susisiekimo ir turizmo centru, vienu svarbiausi? regione Piet? Azijos miest?.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Delis ?sik?r?s Indijos ?iaur?je, didel?je ir derlingoje ?emumoje, esan?ioje Himalaj? pap?d?je.

Miestas skirstomas ? dvi dalis: Sen?j? ir Nauj?j? Del?. Abi dalis jungia vadinamasis Konoto ( Connaught Place ) ?iedas ? vieta, kur ?sik?r? daugyb? restoran?, bar?, parduotuvi? ir vie?bu?i?. Senasis Delis, tai gyvenamasis ir pramon?s rajonas. ?ia pastatai ?emi ir chaoti?kai i?sibarst?, gatvel?s siauros ir pilnos ?moni?. ?ia daug rytieti?k? turgavie?i? ir monumentali? pastat? i? Did?i?j? Mogol? epochos. Naujasis Delis ?sik?r?s ? pietus nuo Senojo Delio; konstitucin? Indijos sostin?. Susideda i? trij? parkais atskir? rajon?: prekybinio, gyvenamojo ir vyriausybinio. Naujasis Delis buvo pastatytas XX a. tre?iajame de?imtmetyje pagal brit? architekt? projektus. Tiesios pla?ios gatv?s jungia apvalias aik?tes ir r?pestingai pri?i?rimus parkus.

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vystomos ?ios pramon?s ir amatai: tekstil?s (daugiausia medviln?s), siuvimo, odos, avalyn?s, stiklo, keramikos, maisto, elektrotechnikos, chemijos (mineralini? tr???, gumos) pramon?, tiksli?j? prietais?, stakli?, automobili?, dvira?i? gamyba, metalo apdirbimas. Dramblio kaulo rai?ini?, filigranini? aukso ir sidabro dirbini?, namudinio audimo dailieji amatai.

Vald?ios institucijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Delyje yra prezidento, vyriausyb?s, nacionalin?s sostin?s teritorijos gubernatoriaus rezidencijos, diplomatin?s atstovyb?s.

?vietimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Delyje veikia 5 institutai, i? j? Delio universitetas, D?. Neru (?k. 1969 m.), I. Gandi technologij? (?k. 1961 m.), medicinos moksl? institutai. Muzikos, ?okio ir dramos akademijos.

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Delyje jau 3000 met? gyvena skirting? religij? ir kult?r? tautos, kurios ne tik tarpusavyje konkuruoja, bet ir kariauja.

Yra ?ie muziejai: Nacionalinis (?k. 1949 m.), Raudonojo forto archeologijos (?k. 1909 m.; vienas seniausi? Indijoje), gamtos moksl?, mokslo centras, tarptautinis l?li? (~6000 l?li? i? 85 valstybi?), amat? (?k. 1956 m.), gele?inkeli?, filatelijos, sanskrito , Tibeto r?m?, muzikos ir ?okio, memorialiniai I. Gandi, M. Gandhi, D?. Neru muziejai.

Lankytinos vietos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vienas ?domiausi? turistini? objekt? Delyje ? Raudonasis fortas ? Lal Kila, pastatytas 1648 m., iki 1857 m. buvo Mogol? imperatori? rezidencija. Pavadinimas kilo nuo raudonojo smiltainio, i? kurio pastatytos forto sienos. Forto sienos ilgis ? 2 kilometrai, auk?tis ? nuo 18 iki 33 metr?. Anks?iau fort? supo vandens pripildytas griovys, ta?iau kadaise j? u?pildydavusios Jamunos vaga dabar yra pasitraukusi, tad griovys liko tu??ias. Vakarais Raudonajame forte rengiami ?viesos ir muzikos ?ou.

D?ama Masd?idas (Penktadienio me?et?), kuri dabar restauruota ? pati did?iausia me?et? Indijoje. Vienu metu joje gali melstis apie 5000 tikin?i?j?, o jos kieme telpa 25 000 tikin?i?j?. Me?et? buvo pastatyta 1651?1658 m. Penktadieniais ? me?et? galima pakli?ti per rytinius vartus, kurie anks?iau buvo skirti tik imperatoriams. U? 10 rupij? (70 cent?) si?loma u?lipti ? pietin? me?et?s minaret? (moterys ?leid?iamos tik lydimos vyro ir tinkamai apsirengusios ? prisidengusios pe?ius ir kojas).

Delio simboliu laikomas Kutub Minaro minaretas , kur? 1199 m. pastat? pirmasis musulmoni?kas Delio valdovas Kutab ud Din Aibakas mieste ?sitvirtinusiam islamui atminti. Minaret? puo?ia brang?s ornamentai ir i?traukos i? Korano . Nakt? ap?vie?iamas 71 metro minateras yra ne tik seniausias Delio paminklas, bet ir simbolizuoja pasaul??i?r? konfliktus.

?alia minareto i?kilusi ??ymioji Gele?in? kolona ,kurios per am?ius ne?veik? nei laikas, nei r?dys. Ir jeigu tik?ti legenda, tas, kuris apkabins kolon? rankomis, bus laimingas ir i?sipildys visi jo norai.

Greta Kutub Minaro minareto dar galima pamatyti pirmosios Delio me?et?s griuv?sius . Ant rytinio portalo i?kaltas u?ra?as sako, kad ji buvo pastatyta i? akmen?, kurie liko sugriovus 27 ind? ir d?ainist? ?ventoves. Griovimus t?s? 1398 ? 1399 metais ?siver?usi Tim?ro vadovaujama turk?-mongol? kariuomen?. ^[1] Pasakojama, kad tada buvo nu?udyta per 100 000 gyventoj?. ^[2]

Rad? Ghat ? Indijos tautos patriarcho Mahatmos Gand?io, D?avaharlalo Neru ir Indiros Gandi kremacijos vieta. I? visos ?alies ?ia susirenka ?mon?s pagerbti did?i?j? Indijos s?n? ir dukters, pa?ventusi? vis? savo gyvenim? kovai u? nepriklausomyb?.

Rad? Patch ? garsusis Delio prospektas, kuris t?siasi nuo ?Indijos vart?“ iki prabangi? Prezidento r?m? ir Parlamento pastato.

?stabi Lotoso ?ventykla ?rengta ?iuolaikine dvasia bahaj? ?ventykla , ta?iau tai viena i? t? viet?, kurios erdv?je pabuvus apima ypatinga b?sena; apskritai lotosas ? nacionalinis simbolis.