Darbo raudonosios v?liavos ordinas
Valstyb?   Soviet? S?junga
B?kl?	nebeapdovanojama
Apra?as	Ordinas pagamintas i? sidabro. Bendras svoris - 36,5±1,75 g (sidabro - 33.218±0,385 g).Ordino auk?tis - 44 mm, plotis - 37 mm.
Statistika
?steigtas	1928 m. rugs?jo 7 d.
Paskutinis apdovanojimas	1991 m. gruod?io 21 d.
I? viso apdovanota	1 224 590
Vyresnumo tvarka
Vyresnis	Raudonosios v?liavos ordinas
Jaunesnis	Taut? draugyst?s ordinas

Darbo raudonosios v?liavos ordinas ( rus. Орден Трудового Красного Знамени ) ? antrasis pagal am?i? ir vienas svarbesni? TSRS valstybini? apdovanojim?, ?steigtas 1928  m. rugs?jo 7 d. bendru Centrinio Vykdomojo komiteto ir TSRS Liaudies komisar? tarybos nutarimu ( 1980  m. kovo 28 d. TSRS Auk??iausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino nauj? ordino statuto redakcij?).

Ordino eskizo autorius ? dailininkas V.Kuprijanovas, o 1935  m. pavyzd?io ordino autorius ? Leningrado Monet? r?m? medalininkas V.Goleneckis.

Ordino statutas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Statute numatyta, kad Darbo raudonosios v?liavos ordinu apdovanojami:

• TSRS pilie?iai
• ?mon?s, ?staigos, organizacijos, s?jungin?s ir autonomin?s respublikos, kra?tai ir sritys, autonomin?s sritys ir apygardos, rajonai, miestai ir kitos gyvenviet?s
• u?sienio ?ali? pilie?iai, ?staigos ir organizacijos, gyvenviet?s.

Ordinu apdovanojama u?:

• ?didelius pasiekimus pl?tojant pramon?, ?em?s ?k?, transport?, statyb? ir kitas liaudies ?kio sritis
• gamybos intensyvinim?, auk?t? darbo na?um?, produkcijos kokyb?s gerinim?, nauj? technologij? k?rim? ir diegim?
• auk?tus darbo rezultatus, socialistini? ?sipareigojim? vykdym? ir vir?ijim?
• ?em?s ?kio kult?r? derlingumo bei gyvulininkyst?s produktyvumo didinim?
• didelius pasiekimus moksle ir technikoje, inovacij? diegim? ? liaudies ?k?, i?radimus ir ekonomin? reik?m? turin?ius racionalizacinius pasi?lymus
• didelius pasiekimus didinat ?alies gynybin? gali?
• vaising? kult?rin?, menin? ir litarat?rin? veikl?
• didelius pasiekimus mokant ir komunisti?kai aukl?jant augan?i?j? kart?, auk?tos kvalifikacijos kadr? rengim?, sveikatos apsaugos, prekybos, visuomeninio maitinimo, komunalinio ?kio ir buitinio gyventoj? aptarnnavimo, k?no kult?ros ir sporto vystym?

aktyvi? visuomenin? veikl?, valstybingumo ir socialistin?s teis?tvarkos stiprinim?

• nuopelnus vystant ekonominius, mokslinius-techninius ir kult?rinius ry?ius tarp TSRS ir u?sienio valstybi?“.

Statute numatyta, kad ?is ordinas tvirtinamas kair?je kr?tin?s pus?je, jo vieta ? po Raudonosios v?liavos ordino .

Ordino apra?ymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Darbo raudonosios v?liavos ordino ?enklas ? tai plazdanti raudona v?liava, padengta rubino raudonumo spalvos emale su u?ra?u ? СССР “ (TSRS), kurios apa?ioje- dantytas ratas, kurio ratlankyje u?ra?yta ? Пролетарии всех стран, соединяйтесь! “ (Vis? ?ali? proletarai, vienykit?s!). Ratlankis ir u?ra?as oksiduoti , u?ra?as v?liavoje, jos kotas ir kont?ras ? paauksuoti.

Dantyto rato viduryje pritvirtintas paauksuotas ??uolo lap? vainikas, apa?ioje perri?tas dviem juostel?mis. Vainiko centre pavaiduota hidroelektrin?s u?tvanka , gele?inkelis per j? bei up?. J? fone pritvirtintas paauksuotas pjautuvas ir k?jis . Vaizdas vainiko viduje oksiduotas, up? ? padengta m?lyna emale. Fonas tarp ratlankio ir vainiko padengtas balta emale. Ordino apa?ioje ? dvi eil?s jav? vainik?. Vainikas ir apatin? dantyto rato dalis perri?ta aukso spalvos juosta, ant kurios raudona emale padengta penkiakamp? ?vaig?d? paauksuotu kont?ru.

Ordinas pagamintas i? sidabro . Bendras ordino svoris ? 36,5±1,75 g (sidabro ? 33.218±0,385 g).

Ordino auk?tis ? 44 mm, plotis ? 37 mm.

Ordinas ?iedeliu sujungtas su muaro juosta aptraukta penkiakampe kalad?le. Juosta ? tamsiai ?ydros spalvos 24 mm plo?io juosta, pakra??iuose ? 3,5 mm plo?io m?lynos juostel?s.

Apdovanotieji ordinu [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirm?j? ordin? gavo TSRS karini? oro paj?g? mechanikai V.Fedotovas, A.?elaginas ir M.Kviatkovskis u? aktyv? dalyvavim? gelb?jant sudu?usio diri?ablio ?Italija“ ?gul? ?iaur?s poliuje .

Pirmasis kolektyvas, gav?s ?? apdovanojim? ? Leningrado gamykla ?Raudonasis putilovietis“ (v?liau ? S.Kirovo ) vardo gamykla.

Iki karo buvo vir? 8 t?kstan?i? apdovanojim? ?iuo ordinu, karo laikotarpiu apdovanota 21500 u?nugaryje dirbusi? ?moni?. V?liau ?iuo ordinu buvo masi?kai apdovanojamos gamyklos, teatrai, auk?tosios mokyklos, laikra??i? redakcijos, sportininkai, menininkai, partiniai darbuotojai ir kt. Michailas Gorba?iovas ?iuo ordinu apdovanotas b?damas ?e?iolikos met? u? darb? kol?kyje.

Trys asmenys ?iuo ordinu apdovanoti ?e?is kartus, septyniolika asmen? ? penkiskart, 38 asmenys ? keturis kartus (tarp j? ir Aleksandras Drobnys ). Jurijus Andropovas ir Viktoras ?ebrikovas tur?jo keturis ?iuos ordinus, Borisas Jelcinas  ? du.

Paskutinis toks ordinas ?teiktas 1991  m. gruod?io 21 d. J? gavo Rusijos teatro meno akademijos katedros ved?jas Joachimas ?arojevas u? nuopelnus vystant tarybin? muzikin? ir estrados men?. ^[1]

I? viso ?teikta 1 224 590 Darbo raudonosios v?liavos ordin?.

Lietuvoje Darbo raudosios v?liavos ordinu buvo apdovanotas Vilniaus universitetas , Lietuvos ?em?s ?kio akademija , Joni?k?lio I.Mi?iurino tarybinis ?kis-technikumas , dainininkas Kipras Petrauskas , Motiejus ?umauskas ir Juozas Maniu?is , ekonomistas Ksaveras Kairys , fizikas Henrikas Horodni?ius , Aleksandras Gudaitis-Guzevi?ius , medikas Juozas Kup?inskas , Juozas Markulis , Rimantas Karazija , fizikas Aleksandras Lebedevas , technologas Leonas Bene?i?nas , Vilniaus skai?iavimo ma?in? gamykla , Raseini? kaimo profesin? technikos mokykla Nr. 10 , ?ilut?s melioracijos statybos valdyba, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras , Kauno vilnos gamybinis susivienijimas ?Drob?“ , Akmen?s cemento gamykla ir kt.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]