?is straipsnis apie muzikos stili?. Apie lietuvi?k? kino film? skaitykite straipsnyje
D?iazas (filmas)
.
D?iazas
? profesionalus
improvizacin?s
muzikos
?anras
, kil?s i? afroamerikie?i? bendruomeni? Naujajame Orleane, Luizianoje
XIX a.
pabaigoje ir
XX a.
prad?ioje. Jo ?aknys yra bliuzo ir ragtime ?anr? muzika.
[1]
Jo atsiradimui did?iausios ?takos tur?jo afro muzikos ritmika, JAV juod?j? spiri?iueliai, menestreli? ?ou (paplit? JAV nuo 1840-?j?), bliuzai, europin? harmonij? paveld?jusi amerikie?i? liaudies kantri (country) muzika, pu?iam?j? instrument? orkestr? mar?ai (ypatingai i?populiar?j? XIX a. antrojoje pus?je ? XX a. prad?ioje) ir regtaimai (fortepijonin?s pramogin?s muzikos ?anras, paplit?s JAV 1890 ? 1920 m.).
[2]
Manoma, kad did?iausi? ?tak? d?iazo raidai padar? afroamerikieti?ka muzika. ?i muzika prad?jo formuotis
XVII a.
, kai ?
Amerik?
buvo atve?ti pirmieji juodaod?iai vergai i?
Vakar? Afrikos
. Pana?iu metu i? Europos ? Amerik? atvyko ir baltieji i?eiviai. Taip Amerikoje prad?jo asimiliuotis dvi, visi?kai skirtingais bruo?ais pasi?ymin?ios, muzikos kult?ros. Afrikos muzikai b?dinga a?tri, sinkopin? ritmika, ji neturi vedamojo tono, kvadratin?s period? strukt?ros. ?iai muzikai b?dinga poliritmija, trumpi melodiniai motyvai. Afrikos muzikos pagrindinis elementas yra improvizacija. Dar vienas specifinis bruo?as ? ?ios muzikos ne?manoma u?ra?yti
natomis
.
Afrikos muzika Amerikoje susijung? su Europos muzikos tradicijomis ir ?itaip susiformavo afroamerikieti?ka muzika. Ji formavosi 300 met? ? nuo XVII iki XIX a. Galutiniai jos stiliai susiformavo tik XIX a. Pagrindiniai afroamerikieti?kos muzikos ?anrai: darbo dainos,
spiri?iueliai
,
balad?s
ir kt.
Afroamerikieti?ka muzika pad?jo atsirasti kai kuriems ikid?iaziniams stiliams: archaji?kajam
bliuzui
,
barrelhouse
stiliui, ?vairaus pob?d?io ?okiams,
regtaimams
, afroamerikieti?kai religinei muzikai. XIX a. pab. afroamerikieti?kos muzikos pagrindu susiformavo d?iazas.
D?iazo muzika i?skirtin? tuo, kad turi savo specifinius terminus: nuo pavadinim? iki pasaulio garsiausi? d?iazo atlik?j? pavard?i?. ?ie terminai kil? i? Amerikos juodaod?i? slengo bei buitin?s kalbos, tod?l vertimai da?nai neb?na tiksl?s, o kartais ir ne?manomi. ?? ?odyn? sudaro, kaip ir bet kurioj kitoj muzikos r??yje, svarbiausi elementai ?
ritmas
,
melodija
,
harmonija
.
[2]
[3]
D?iazo muzikoje vienas svarbiausi? element? ? ritmas. Ritmo kir?i? sutapimas su metriniu kir?iu vadinamas ground beat, o nesutapimas off beat. Toks ritmo nesutapimas (off beat) v?luojan?ios, lanks?iai judan?ios melodijos poj?t? vadinam? swing. Taip tarp instrument? ir vokal? partij? atsiranda keletas ritm? variant? arba politmija.
[3]
Improvizacija
(ital.: improviso ? nelauktai, i? lot. im ? ?od?io reik?m? paver?ia prie?inga; proviso ? numatyti i? anksto) ? tai nenusp?jamas veiksmas, daromas jam nepasiruo?us. Bendrin?je kalboje tai gali reik?ti spontani?kum?, k?rybi?kumo panaudojim? ir pritaikym? tam tikrose situacijose.
[4]
D?iazo improvizacijoje yra labai svarbus atlik?jo ind?lis. D?iazo atlik?jas melodij? interpretuoja individualiai, niekada negrodamas tos pa?ios
kompozicijos
du kartus. Koki? kompozicij? atlik?jas atliks priklausomai nuo atlik?jo nuotaikos, patirties ir bendravimo su grup?s nariais ar ?i?rovais. Impocizcijos metu bet kada laisvai kei?iamos melodijos ar harmonijos ir sukuria d?iazo stiliaus pagrind?.
[4]
[5]
Nuo bibop stiliaus atsiradimo, komercin?s ar populiariosios d?iazo muzikos paveiktos formos buvo stipriai kritikuojamos. Buvo juntama stipri ??tampa tarp d?iazo kaip komercin?s muzikos ir meno formos“ (
Bruce Johnson
). 1940-aisiais atgimus Dikseland d?iazui jis nebuvo priimat juodaod?i? muzikant? ir buvo laikomas l?ta nostalgijos pramoga baltaod?i? auditorijai. Nepaisant visko, tradicinio d?iazo entuziastai nepri?m? bibop?, laisv?j? d?iaz? ir d?iazo sintez?s stili?, juos pa?emino ir laik? stilius i?davyst?s formomis. Tam alternatyvus po?i?ris ? d?iazas gali transformuotis pasinaudojant ?vairi? muzikos stili? detal?mis. Norit i?vengti norm? k?rimo d?iaze prad?jo kurtis
avangardiniai
stiliai.
D?iazui b?dinga:
- Metroritmin? pulsacija ? reguliarus, nuolat pasikartojantis ritmas, dar vadinamas beat. Jis pasirei?kia akcentuojam? takto dali? skai?iumi. Beat apib?dina metrini? ir ritmini? akcent? santykius: grojant grie?tai organizuot? pagrindin? puls? (ground beat), kontrasto principu kuriama laisvesn? ir lankstesn? melodijos ritmika. ?is kontrastas tarp dviej? element? kuria ?tampos ir impulsyvumo ?sp?d?;
- Trumpi ostinatiniai motyvai;
- Polimetrin? ritmika;
- Melodiniai bliuzo elementai;
- Ekspresyvus intonavimo tipas (hot);
- Individualus skambesys (sound) ? tai d?iazo stiliaus kategorija, i?skirianti nepakartojam?, individual? kiekvieno d?iazo k?r?jo skambes?;
- Specifin? artikuliacija ir kalbos element? m?gd?iojimas (scat, growl, wah-wah ir kt.);
- Pabr??tas ritminis pradas;
- Respondorin? bals? s??auka (call and response);
- Kolektyvin? ar solisto improvizacija i? anksto sutarus, ta?iau neb?tinai fiksuojama natomis.
Kod?l ?is stilius pavadintas d?iazu, iki ?iol negali atsakyti nei d?iazo kritikai, nei patys k?r?jai. XIX a. juodaod?iai ?od? ?jazz“ vartojo ekstazei ir susi?av?jimui, seksualioms aistroms, ekspresyvumui apib?dinti. Pirm? kart? ?is stiliaus pavadinimas buvo pavartotas
1913
m. viename i?
San Francisko
laikra??i?. D?iazas ? nuolat kintantis, evoliucionuojantis muzikos stilius. Per savo palyginti trump? gyvavimo laikotarp? jis daug kart? keit?si, buvo reformuotas. Nuo pat savo atsiradimo XX a. sand?roje d?iazas buvo nuolat besivystantis, besiple?iantis ir besikei?iantis muzikos stilius, tur?j?s kelet? raidos etap?. S?lyginai j? galima skirstyti ? 3 raidos etapus:
- Tradicinis d?iazas (1900?1940 m.);
- Modernusis d?iazas (1940?1960 m.);
- Avangardinis d?iazas (nuo 1960 m.).
Regtaimas ? tai
fortepijonin?s
pramogin?s neimprovizacin?s muzikos stilius, gim?s
JAV
XIX a.
paskutiniaisiais metais u?eig?, bar?, naktini? klub?, vie?nami? aplinkoje.
[6]
Regtaimuose to meto populiarios
mar?in?s muzikos
ritmai (juos pianistas grodavo kaire ranka greitai ??okin?damas“ pagal sistem?: stiprioji
takto
dalis ?
bosin? nata
, silpnoji ?
akordas)
buvo priderinti prie aktyvi?, sinkopinio ritmo melodij?. Suderinti mar?i?kai pulsuojan?i? kair? rank? ir sinkopi? prisodrint? de?in?s rankos melodij? nebuvo lengva, ta?iau nepaisant to, iki
I-ojo Pasaulinio karo
tai buvo populiariausia pramogin?s muzikos forma Amerikoje.
Pirmasis tokio pob?d?io fortepijoninis k?rinys buvo para?ytas 1892 m.
[7]
Terminas regtime pirm? kart? pavartotas 1893 m. 1897 m. ?al? ap?m? masinis susidom?jimas regtaimais. Am?iaus pabaigoje regtaimus ?m? groti ir ma?ieji pu?iam?j? orkestrai, pavadinti ?regtaiminiais“ (ragtime band). 1903 m.
S. D?oplinas
para?? oper?
"A Guest of Honor"
, kurioje skamb?jo vien regtaim? muzika. Regtaim? populiarumui tur?jo ?takos ir tai, kad
XIX a.
?
XX a.
prad?ioje fortepijonas buvo labai populiarus ir b?tinas kasdien?s kult?rin?s aplinkos atributas.
JAV
?sitraukus ?
I-m? Pasaulin? kar?
, regtaimo populiarumas krito ? j? pakeit?
bliuzas
, o v?liau d?iazas.
Bliuzas (angl. blues), Jungtini? Amerikos Valstij? (JAV) juodaod?i?
lyrin?
posmin? daina (viena seniausi?
afroamerikieti?kosios
vokalin?s
, v?liau ir instrumentin?s, muzikos form?); vienas d?iazo modeli?.
[8]
Bliuzas i?siskiria savo muzikine forma (strukt?ra). Klasikinio bliuzo strukt?ra yra labai paprasta: posmel? sudaro tik 3 eilu?i? posmas, kuriame antroji eilut? tiksliai atkartojama pirmoji eilut?. Kadangi kiekvienai eilutei skirti 4 muzikos taktai, tai viso susidaro 12-os takt? muzikin?-harmonin? strukt?ra, (kurioje akordai i?sid?st? tokia tvarka: T (
tonika
? I-mas laipsnis), S (
subdominant?
? IV-tas laipsnis), T (tonika), D (
dominant?
? V-tas laipsnis), S (subdominant?), T (tonika). Jam b?dingas l?tas tempas, 4/4 (re?iau 2/4) metras. Bliuzas ypatingas tuo, kad vokalisto partija kiekvienoje eilut?je u?ima ?iek tiek daugiau nei du taktus, o likusi dalis paliekama instrumentalui. Bliuzas ? tai nuolatinis dialogas tarp vokalin?s bei instrumentin?s partij?. Bliuzo improvizaci?kumas tur?jo lemiamos ?takos improvizacij? d?iazo muzikoje atsiradimui. Be specifin?s
derm?s
ir 12-os takt? harmonin?s strukt?ros bliuzams, kaip ir visai juodaod?i? muzikai, b?dingas
sinkopinis ritmas
ir ry?kiai pabr??iamos (akcentuojamos) silpnosios takto dalys, kas suteikia muzikai specifin?s pulsacijos ir papildomos energijos.
Tradicinis d?iazas pirmiausia siejamas su nedideliais
Naujojo Orleano
orkestrais, i? kuri? v?liau susiformavo
bigbendai
. Tradiciniam d?iazui priskiriami Naujojo Orleano ir
?ikagos
stiliai,
diksilendas
,
svingas
ir jo atmainos. Taip pat jam priskiriama afroamerikieti?ki vokalin?s muzikos ?anrai:
gospelas
,
spiri?iueliai
,
balad?s
, archaji?kasis
bliuzas
bei
instrumentin?s muzikos
fortepijoniniai ?anrai ?
regtaimai
,
stride
,
boogie-woogie
ir kt. Nedideli? d?iazo orkestr? pagrindiniai stiliai, padar? daug ?takos j? raidai, yra Naujojo Orleano stilius, ?ikagos stilius ir diksilendas.
Naujojo Orleano d?iazo stilius ? pats seniausias d?iazo stilius, susiformav?s XIX a. pab.?XX a. pr. ?is stilius tur?jo labai didel? reik?m? tolimesnei d?iazo raidai. Naujojo Orleano stili? formavo nedideli orkestrai, groj? ?vairiose Naujojo Orleano pasilinksminimo vietose: gatv?se, kavin?se, burlaiviuose ir kt. I? prad?i? tai buvo m?g?ji?ki juodaod?i?
orkestrai
.
Ilgainiui atsirado pagrindiniai Naujojo Orleano stiliaus d?iazo atlik?jai ? d?iazo t?vu tituluojamas
L.Armstrongas
,
K.Oliveris
, K.Ory ir kiti. J? vadovaujami orkestrai pla?iai i?gars?jo ir prisid?jo prie tolimesn?s d?iazo raidos. ?ie kolektyvai i?siskyr? savitu ir originaliu grojimo stiliumi, ?domiomis kompozicijomis bei improvizacijomis.
Naujojo Orleano stilius grind?iamas liaudies melodij? improvizavimu. Buvo suformuota grojimo ir improvizavimo tvarka: melodij? groja
kornetas
, jam pritaria
klarnetas
ir ritmini? instrument? grup?.
Trombonas
groja boso linij? ir taip i?laiko vis? k?rinio harmonin? pagrind?. Ritmikai b?dingas ketvirtini? beat’as. D?l akcentuojam? stipri?j? takto dali? N.Orleano stiliaus kompozicijos turi daug mar?ui b?ding? po?ymi?. Improvizacijos grojamos dvigubai grei?iau nei originali tema, joms b?dinga kvadratin? strukt?ra ir atskiras kiekvieno instrumento solinis, improvizacinio pob?d?io epizodas.
XX a. II de?imtmetyje, i?populiar?jus kitiems d?iazo stiliams, Naujojo Orleano stilius buvo u?mir?tas. V?l prad?tas propaguoti XX de?imtmetyje, atsiradus moderniajam d?iazui.
3-ojo de?imtme?io prad?ioje kariuomen? buvo demobilizuota, o JAV vyriausyb? 1920 m. i?leido ?statym?, draud?iant? prekiauti alkoholiu, tod?l pramoginis gyvenimas N. Orleane suma??jo. ?ou verslo atstovams, o su jais ir muzikantams, teko traukti ? stambesnius didmies?ius ?
?ikag?
ir
Niujork?
.
[9]
?ikagos ir Niujorko u?eigose dominavo ?oki? muzika. ?Dansing?“ publikai N. Orleano stiliui b?dinga stichin?
polifonija
netiko ? reik?jo, kad ?ok?jai ai?kiai gird?t? lengvai ?simenam? melodij? ir jos ry?kiai ritmizuot?
akompaniment?
, o ne sud?ting? stichin?s polifonijos muzikin? k?rin?. Be to, reik?jo ilginti muzikinius k?rinius, kadangi d?iazmenai tur?jo i?groti vis? nakt? nekartodami k?rini?, tod?l b?tina sukaupti ypatingai didel? repertuar?. Tokiu b?du susiformavo naujas k?rini? atlikimo b?das: pirmiausiai visi solistai kartu (tutti) sugrodavo dainos ar bliuzo tem? (ji gal?jo b?ti ne tik grojama, bet ir dainuojama), po to tos temos harmonin?s strukt?ros pagrindu visi solistai po vien? i? eil?s improvizuodavo. Galiausiai, k?rinio pabaigoje, v?l visi kartu sugrodavo tem?. Kartais improvizuoti neturin?iais prasm?s skiemenimis imdavo ir vokalistai ? tokia dainavimo maniera buvo pavadinta ? scat. ?ikagos stilius nuo N. Orleano prakti?kai skyr?si tuo, kad jame be stichin?s kolektyvin?s improvizacijos (b?dingos pastarajam) vis didesn? vaidmen? vaidino solistai patys atlikdami improvizacijas. Pirmuoju solistu?improvizatoriumi, pam?ginusiu groti ilgesnes i?pl?totas improvizacijas, tapo i? N. Orleano ? ?ikag? 1922 m. persik?l?s trimitininkas
Louis Armstrong’as
.
[10]
Modernus d?iazas ? d?iazo revoliucija, pabr??usi menin? d?iazo funkcij?. D?iazo harmonijos tapo spalvingesn?s, melodijas papild?
alteracijos
ir
chromatizmos
, ?iek tiek pakito
ritmika
. Modernaus d?iazo principai buvo ?tvirtinti 1940-aisiais bebob pradinink? -
C. Parkerio
, D. Gillespie,
T. Monko
, M. Roacho, C. Christiano,
C. Minguso
ir kt.
[11]
Bibopas ? virtuozi?kiausias, ?okiams visi?kai nepritaikytas moderniojo d?iazo stilius, kurio pradininkais laikomi saksofonininkas?legenda
Charlie’s Parker’is
ir trimitininkas Dizzy’s.
Apie 1940-uosius metus, konkuruodami tarpusavyje, dalis kombo grup?se grojusi? virtuoz? ?m? groti itin greit?, prisodrint? chromatizm?, melizm?, sud?tingos ritmikos muzik?. ?io stiliaus pradininkais buvo i?imtinai juodieji d?iazo muzikantai. Bibop’as (arba bop’as) buvo skirtas ne ?okiams, klausymuisi.
Po beveik 40 met?, per kuriuos d?iazas egzistavo kaip pramogin? muzika, galiausiai kartu su bibopu jis tapo muzika, reikalaujan?ia ?siklausymo, suvokimo, netgi ? i?ankstinio pasiruo?imo. Prie?taraudami ?oki? orkestrais tapusi?
svingo
bigbend? ideologijai, boperiai savo muzik? vadino ?tik muzikantams“ (“For Players Only”).
[12]
Bibopas (stiliaus pavadinimas kilo i? muzikin? ritmin? fraz? m?gd?iojan?io ?od?io) gerokai skir?si nuo iki tol buvusi? d?iazo stili?. Pirmiausiai labai suaktyv?jo ritmas ir smarkiai pakilo k?rini? atlikimo tempas. Kad dar labiau sutir?tinti muzikin? audin? (fakt?r?), nuo ketvirtini? akcentavimo buvo pereita prie a?tuntini? pulso, kur? dabar ?ym?davo ne
didysis b?gnas
(taip da?niausiai b?davo ankstesniuose stiliuose), bet aktyvi
boso
(
kontraboso
) partija ir ?vedan?ioji“
mu?am?j?
s?stato l?k?t? ? ?raidas“. Bibopo stiliuje b?gnininkas tapo lygiavertis
ansamblio
solistas, nuolat sekantis solist? improvizacijas, jas aktyviai papildantis, prisidedantis ?vairiais ritminiais intarpais, be to, ir pats grojantis solines improvizacijas.
[12]
[10]
Pasikeit? ir melodij? (tem?) prigimtis. Jei ankstesniuose stiliuose b?davo improvizuojama kokios nors populiarios vokalin?s dainos ar bliuzo pagrindu (prie? tai dainos melodij? sudainuojant ar sugrojant), bibopo stiliuje melodijos tapo labai sud?tingos, instrumentinio pob?d?io, t. y. pritaikytos nebe dainuoti, o groti virtuozams?instrumentalistams.
Boperi? improvizacijos i?siskyr? tuo, kad grodami greitu tempu, solistai sugeb?davo svinguoti, o svinguodami kartais groti ne ritme, s?moningai ?iek tiek atsiliekant ar aplenkiant bendr? boso ir mu?am?j? l?k?t?s pulsacij?. Jei anks?iau improvizuodami atlik?jai stengdavosi laikytis pagrindin?s melodijos (t. y. groti taip, kad improvizacijoje pradin? melodija b?t? atpa??stama), tai dabar ? melodij? buvo kreipiama ma?iau d?mesio ? improvizatoriai laik?si tik harmonin?s k?rinio strukt?ros (akord?).
- ↑
Gunther Schuller (2005).
Jazz
- ↑
2,0
2,1
LMTA (2018).
D?iazas
- ↑
3,0
3,1
Mark Levine (1995).
The Jazz Theory Book
ISBN 1-883217-04-0
- ↑
4,0
4,1
Marius B?da (2020).
D?iazo improvizacijos mokymas formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo procese
- ↑
R?ta Jakulyt?-Val?iukien? (2018).
?odiniai ir ne?odiniai vokalin?s d?iazo improvizacijos b?dai.Fonemin? scat skiemens analiz?
- ↑
Liudas ?altenis.
Regtaimas
- ↑
Vikipedija.
Regtime
- ↑
Romualdas Mila?ius.
Bliuzas
- ↑
J?rat? Ku?inskait?.
?ikagos stilius
- ↑
10,0
10,1
Ted Gioia (2011).
The History of Jazz
ISBN 978-0-19-539970-7
- ↑
J?rat? Ku?inskait?.
D?iazas
- ↑
12,0
12,1
Back2school.
D?iazas: Bop (bebop)
Archyvuota kopija
2022-12-17 i?
Wayback Machine
projekto.